- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-1780-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03956-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Pareiškėjas
- H. M.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., antstolis D. T., L. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius, akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas H. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti mažąją bendriją (toliau – MB) „Precedentas“, patvirtinti laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens H. M. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos administravimo išlaidų sąmatą bendrai 800 Eur sumai, nustatyti ne trumpesnį kaip 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjo H. M. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2004 metais kartu su partneriais įsteigė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Prekybos projektai“ ir pradėjo vystyti verslą, kurio viena pagrindinių veiklų buvo prekyba avalyne ir galanterijos gaminiais. Nuo 2006 m. iki 2010 m. pareiškėjas vadovavo bendrovės veiklai, o nuo 2013 m. tapo vieninteliu UAB „Prekybos projektai“ akcininku, tačiau 2008 m. pradžioje pareiškėjo vadovaujama įmonė UAB „Prekybos projektai“ dėl kilusios ekonominės krizės susidūrė su finansiniais sunkumais, be kita ko, pareiškėjas panašiu laikotarpiu susidūrė su sunkumais ir asmeniniame gyvenime. Nurodė, kad visomis išgalėmis stengėsi įveikti iškilusius finansinius sunkumus, išsaugoti ir išvystyti savo verslą, kuris buvo vienintelis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis, todėl tuo tikslu pareiškėjas iš tuometinės savo partnerės L. B. žodinio susitarimo pagrindu pasiskolino 100 000 litų, kuriuos L. B. banko pavedimu pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą, šiuos pasiskolintus pinigus pareiškėjas įnešė į įmonę ir panaudojo įmonės veikloje, bet įmonės veikla nebuvo sėkminga, pareiškėjui nepavyko iš įmonės veiklos rezultato atgauti į įmonę įneštų L. B. paskolintų pinigų. Taip pat paaiškino, kad 2013 metais UAB „Prekybos projektai“ patyrė 213 442 Lt dydžio nuostolį, tais pačiais 2013 metais pareiškėjas nutraukė santykius su L. B. ir netrukus po to ši kreipėsi į teismą dėl 160 000 Lt skolos priteisimo. Šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2689-560/2015. Pažymėjo, kad pareiškėjui nepavyko grąžinti skolos taikos sutartyje nustatytu terminu, todėl L. B. jo atžvilgiu inicijavo priverstinį išieškojimą.
3. Pažymėjo, kad pareiškėją ištikusi krizė esmingai paveikė pareiškėjo psichologinę ir fizinę būklę, kas apsunkino pareiškėjo galimybes susitvarkyti su jį ištikusiais sunkumais bei atsitiesti tiek emociškai, tiek finansiškai. Paaiškino, kad siekdamas atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, jis siekė įgyti profesiją ir susirasti darbą, taigi užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pabaigė staliaus mokymo programą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų neigiamų padarinių verslui, pareiškėjui tapo sudėtinga susirasti darbą pagal įgytą staliaus profesiją.
4. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas gauna 614 Eur darbo užmokesčio pajamas (atskaičius mokesčius), neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturi reikalavimo teisių į kitus asmenis (skolininkų), neturi transporto priemonių ar kito likvidaus ir vertę turinčio kilnojamojo turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad pareiškėjo turimos UAB „Prekybos projektai“ akcijos yra bevertės, kadangi bendrovė faktiškai yra nemoki ir daugiau nei 5 (penkis) pastaruosius metus nevykdo jokios veiklos, įmonės pradelstos skolos sudaro 60 782,14 Eur. Akcentavo, kad pareiškėjas taip pat yra bendraskolis pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su „Swedbank“ AB banku, kredito likutis pagal šią sutartį sudaro 24 585,30 Eur. Paaiškino, kad butas, kuris buvo įsigytas už pagal šią Kredito sutartį suteiktą paskolą po pareiškėjo santuokos nutraukimo atiteko jo buvusiai sutuoktinei K. M., todėl kredito įmokas pagal nurodytą sutartį moka buvusi sutuoktinė ir jo pradelstų įsipareigojimų kreditoriaus „Swedbank“ AB banko atžvilgiu nėra. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas išlaikomų asmenų neturi, jo būtinųjų poreikių tenkinimui kartu su mokamu būsto nuomos mokesčiu (50 Eur/mėn.) kas mėnesį yra reikalinga iš viso 470 Eur suma, jis neturi jokių žalingų įpročių, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, nedalyvauja azartiniuose lošimuose, nėra teistas.
5. Pareiškėjas pabrėžė, kad nemokiu tapo dėl nepasisekusio verslo, dėl ko liko skolingas L. B. daugiau nei 42 000 Eur, šios skolos nėra finansiškai pajėgus grąžinti, kadangi neturi turto, o jo gaunamos pajamos (614 Eur/ mėn.) yra nepakankamos, kad būtų galima per tam tikrą tęstinį laikotarpį visiškai atsiskaityti su L. B. ir visais kreditoriais, ypač turint omenyje, kad dėl skaičiuojamų palūkanų, pareiškėjo skola nuolatos didėja.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė paliekantis pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti pareiškėjo H. M. pareiškimo, nes jis elgėsi nesąžiningai.
8. Atsiliepime paaiškino, kad taikos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo iki 2015 m. liepos 8 d. sumokėti suinteresuotam asmeniui 40 546,80 Eur skolą ir 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 40 546,80 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. nuo 2014 m. spalio 28 d.), nesumokėjęs, įsipareigojo mokėti 5 proc. baudą nuo pavėluotos sumokėti sumos, tačiau minėtu terminu pareiškėjas jokios skolos dalies nėra sumokėjęs. Taip pat paaiškino, kad neatgavus nei dalies teismo priteistos sumos suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolę B. P., kuri vykdė išieškojimą iš pareiškėjo nuo 2018 metų, todėl iš pareiškėjo lėšos buvo išieškotos tik trumpą terminą nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. kovo 27 d., išieškota suma sudarė 399,97 Eur, o per ateinančius periodus iki pat šio atsiliepimo teikimo dienos daugiau jokios sumos nebuvo gražintos nei priverstine tvarka, nei geranoriškai.
9. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas darbo sutartį pagal įgytą specialybę pareiškėjas sudarė tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., tai yra iki tol jis niekur nedirbo ir jokių pajamų negaudavo. Pažymėjo, kad pareiškėjas dirba tik 4 dienas per savaitę, jam išmokėtinas darbo užmokestis sudaro 614 Eur. Suinteresuoto asmens nuomone, jis tiek dirba tik todėl, kad piktybiškai negražintų skolos.
10. Nurodė, kad dabartinį pareiškėjo užmokestį, kuris artimas MMA, kai pareiškėjas sugeba (turi žinių ir patirties) dirbti daug labiau apmokamą darbą, suinteresuotas asmuo laiko nesąžiningu elgesiu ir pagrindu nekelti jam fizinio asmens bankroto bylos.
11. Suinteresuotas asmuo nesutiko, kad pareiškėjo poreikiams tenkinti reikalinga 470 Eur suma bei kad bankroto administratore būtų skirta MB „Precedentas“ dėl to, kad jos išlaidos yra neprotingai didelės ir netikslingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui H. M. fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė pareiškėjo bankroto administratore MB „Precedentas“, patvirtino 800 Eur sumą, kurią bankroto administratorė gali naudoti bankroto procedūroms atlikti. Taip pat teismas patvirtino 470 Eur/mėn. sumą pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma šiai dienai yra 62 188,73 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 1 061,13 Eur, L. B. – 58 778 Eur, antstolei B. P. – 2 313,88 Eur, antstoliui D. T. – 35,72 Eur), atsakovas turi solidarią prievolę AB „Swedbank“ bankui, kurios negrąžintas kredito likutis iki 2023 m. birželio mėn. sudaro 23 405,65 Eur, tačiau AB „Swedbank“ bankui prievolę vykdo pareiškėjo buvusi sutuoktinė K. M.. Nustatyta, kad pareiškėjas neturi registruotino turto, transporto priemonių ar kito turto, pareiškimo pateikimo dienai pareiškėjo pajamos (darbo užmokestis) sudarė apie 614 Eur atskaičius mokesčius.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma sudaro daugiau nei 62 188,73 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), gaunamos pajamos (614 Eur atskaičius mokesčius) taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA. Teismas sprendė, jog pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
15. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Sutiko su L. B. atstovu, jog suinteresuotam asmeniui skola yra pakankamai didelė, skola nuolat auga, o grąžinta buvo tik 399,97 Eur laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. kovo 27 d.
16. Teismo nuomone, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas savo neveikimu, t. y. ilgą laiką niekur nedirbdamas, sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėjo, kad pareiškėjo įsidarbinimo galimybės, turint galvoje ir pareiškėjo amžių (beveik 54 m.), nėra neribotos, jis turi dėti visas įmanomas pastangas visiškai ar iš dalies padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus, stengtis susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas santuokos nutraukimo byloje ½ dalį buto perleido buvusiai sutuoktinei, su kuria buvo nustatyta ir vaikų gyvenamoji vieta nesuponuoja išvados, kad tokiais savo veiksmais jis elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, pažymėjo, kad šis sandoris nėra itin svarbus ir laiko atžvilgiu, kadangi vertinamas laikotarpis yra nuo 2020 m. sausio 9 d., o santuoka buvo nutraukta 2016 m. balandžio 18 d.
17. Teismas sprendė, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir iš byloje esančių duomenų nenustatyta FABĮ 5 straipsnio dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Suinteresuotas asmuo L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą –netenkinti pareiškėjo H. M. prašymo dėl fizinio bankroto bylos jam iškėlimo, o netenkinus reikalavimo, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį taip: 1) patvirtinti 316 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo H. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 2) paskirti kitą pareiškėjo H. M. bankroto administratorių, tuo tikslu kreipiantis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, įpareigojant pateikti galimas H. M. bankroto administratorių kandidatūras. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
18.1. Pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes sąmoningai leido susidaryti skoloms, elgėsi itin nerūpestingai, buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, slėpė duomenis apie savo turtinę padėtį iki bylos iškėlimo.
18.2. Darbo sutartį pagal įgytą specialybę pareiškėjas sudarė tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., tai yra iki tol jis niekur nedirbo ir jokių pajamų negaudavo, suinteresuotam asmeniui jokių pinigų negrąžino, be kita ko, nepateikė jokių duomenų, kad staliumi pradėjo dirbti nuo 2019 m. pavasario, nepateikė duomenų, kad nedirbo ir iki 2018 m. Mokymo sutarties sudarymo, jokių įrodymų, kad pareiškėjas dirbo po 2013 m. byloje nėra.
18.3. Pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skolai dėl to, kad sutiko, jog butas, kuris buvo įgytas santuokos metu ir kurio ½ dalį jis turėjo teisę po santuokos nutraukimo įgyti asmeninės nuosavybės teise, atiteko jo buvusiai sutuoktinei K. M., tai yra ji tapo viso buto savininke, pareiškėjas atsisakė turto, kurio vertė 65 500 Eur.
18.4. Nors skolos suinteresuotam asmeniui padidėjimas dėl procesinių palūkanų ir baudos nesumokėjimo pradėjo didėti daugiau kaip prieš tris metus, taip pat ir pareiškėjo santuokos nutraukimo metu „pasidalintas“ turtas, kuris visas atiteko jo buvusiai sutuoktinei, vyko daugiau kaip prieš tris metus, tačiau šie veiksmai įrodo nesąžiningą pareiškėjo elgesį ir jo nenorą gražinti suinteresuotam asmeniui skolos.
18.5. Pareiškėjas buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, nes neįmanoma, kad nuo 2013 m. iki pat 2022 m. rugpjūčio asmuo nerastų darbo, be to, nedeklaravo jokių pajamų iš individualios veiklos ar darbo santykių, kaip kad pats teigė, kai kažkam padėdavo „ūkyje“, taip pat nepateikė ir jokių duomenų, kad pradėjo dirbti staliumi nuo 2019 metų pavasario, nes pateiktoje Pajamų mokesčio deklaracijoje jokių pajamų jis negavo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas įsidarbino tik po to, kai nutarė kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nes ir darbo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 1 d., kai jis jau buvo nutaręs kreiptis dėl bankroto bylos jam iškėlimo, tai įrodo kartu su pareiškimu pateikti dokumentai, pvz. atstovavimo sutartis su advokate sudaryta 2022 m. liepos 1 d. ir kt.
18.6. Pareiškėjas nuslėpė savo gaunamas pajamas nuo išieškojimo, nes atidarė banko sąskaitą Belgijos mokėjimo įstaigoje (ar banke) WiseEurope SA, kad antstoliai nenurašytų pinigų, nors į sąskaitą pareiškėjas gauna darbo užmokestį, LR Vyriausiosios rinkimų komisijos mokėjimus, ir šias pajamas jis nuslėpė tiek nuo kreditorių, tiek ir nuo antstolių. Be kita ko, pareiškėjas pardavė transporto priemonę VW Caravelle 2019 metais už 400 Eur, tačiau šios pajamos taip pat buvo nuslėptos nuo išieškojimo, nors pajamos nurodytos pareiškėjo pateiktoje Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2019 metus.
18.7. Pareiškėjas niekuo nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kodėl jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 470 Eur suma, kai tuo tarpu ½ minimalios mėnesinės algos sudaro tik 316 Eur.
18.8. Nesutinka, kad bankroto administratore būtų paskirta MB „Precedentas“ dėl to, kad jos išlaidos yra neprotingai didelės, netikslingos ir abejotina, ar tokios iš viso bus reikalingos, o apmokėjus jas kreditoriams nebeliks nieko mažiausiai pirmus keturis mėnesius iki Mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl tokios administratorės paskyrimas prieštarauja kreditorių interesams.
Atsiliepimas
19. Pareiškėjas H. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą, taip pat priteisti iš suinteresuoto asmens L. B. pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:
19.1. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas tariamai sąmoningai ir kryptingai leido susidaryti skolai, nes atitinkamai aplinkybė, kad žlugus verslui pareiškėjas neturėjo finansinių galimybių grąžinti apeliantei pagrindinę skolą, kuri nuolat augo dėl skaičiuojamų palūkanų, negali būti pripažįstama sąmoningu leidimu susidaryti skoloms.
19.2. Apeliantė pareiškėjo nesąžiningumą įrodinėja pateikdama subjektyvų savo vertinimą aplinkybių, kurios įvyko žymiai seniau nei prieš trejus paskutinius metus, kai aktualus laikotarpis per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas yra nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 9 d.
19.3. Nuo 2018 metų pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas, kad įgyti staliaus specialybę, susirasti darbą, gauti pajamas ir pagal išgales dengti savo turimas skolas kreditoriams, t. y. nuo 2019 m. balandžio 3 d. pradėjo dirbti pagal specialybę – vykdė individualią veiklą pagal EVRK kodą 162300 „Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba“, tačiau, neturint patirties ir rekomendacijų bei specialios įrangos ir įrankių, pareiškėjui nesisekė gauti užsakymų ir pajamų iš pradėtos vykdyti individualios veiklos, o nuo 2020 m. kovo mėn. prasidėjus pandemijai ir karantinui dėl COVID-19 viruso plitimo, apskritai nebebuvo įmanoma gauti užsakymų pagal įgytą staliaus specialybę ar susirasti kitą darbą, visa tai lėmė, kad pareiškėjui tik 2022 m. vasarą pavyko įsidarbinti pameistriu pas individualią veiklą vykdantį D. V..
19.4. Pareiškėjas liko solidariai atsakingas pagal būsto kreditavimo sutartį tik dėl to, kad skyrybų atveju bankai, nors ir sutinka su įkeisto buvo perleidimu vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, tačiau reikalauja, kad abu sutuoktiniai liktų solidariai atsakingi už prievolių bankui įvykdymą.
19.5. Apeliantė nepagrįstai pareiškėjo nesąžiningumą įrodinėja aplinkybe, jog pareiškėjas pirmiausia išmokėjo savo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o ne apeliantei ar proporcingai abiem kreditoriams, nes CPK numato, jog pirmiau privalo būti sumokamos įmokas į biudžetą ir tik po to pagal vykdomuosius dokumentus kitiems kreditoriams.
19.6. Vien faktas, jog pareiškėjas atsidarė banko sąskaitą Belgijos mokėjimo įstaigoje Wise Europe SA neleidžia konstatuoti pajamų slėpimo, be kita ko, pareiškėjas niekada neslėpė fakto apie šios sąskaitos atidarymą ir operacijų šiose sąskaitose turinio, nes į sąskaitą buvo pervedamas darbo užmokestis iš darbdavio D. V. ir Vyriausiosios LR rinkimų komisijos, atskaičius visus mokesčius ir antstolių maksimalias galimas išieškoti sumas.
19.7. Transporto priemonė VW Caravelle buvo registruota viešajame registre, jai nebuvo taikytas areštas, iš šios transporto priemonės pardavimo gautos 400 Eur dydžio lėšos buvo deklaruotos VMI, o aplinkybė, kad minėta 400 Eur suma buvo panaudotos būtinųjų pareiškėjo poreikių tenkinimui, o ne skolų dengimui, nereiškia duomenų apie savo turtinę padėtį nuslėpimo.
19.8. Skundžiama nutartimi nustatyta pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti suma neviršija 1 MMA, taigi nėra pagrindo spręsti, kad nutartimi nustatyta suma yra nepagrįsta, be kita ko, ji nėra statiška ir nepakeičiama, nes tvirtinant mokumo atkūrimo planą, ši suma bus derinama su kreditoriais.
19.9. Suinteresuotas asmuo nepateikė savo siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros bei nepateikė jokių įrodymų, kad kitų bankroto administratorių paslaugos šios konkrečios bankroto bylos atveju kainuotų mažiau, taip pat, byloje nenustatyta ir apeliantė neįrodinėja skundžiama nutartimi paskirtos bankroto administratorės neatitikimo FABĮ reikalavimams ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių paskirta administratorė negalėtų tinkamai atlikti savo pareigų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
22. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai iškėlė pareiškėjui H. M. bankroto bylą.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
23. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
24. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjas H. M. yra nemokus nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos nepasisako.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo nemokumą, taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, todėl sprendė, jog pareiškėjo prašymas iškelti jam bankroto bylą pagrįstas.
26. Apeliantė L. B. nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo veiksmus iki bankroto bylos inicijavimo. Nurodo, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes sąmoningai leido susidaryti skoloms, elgėsi itin nerūpestingai, buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, slėpė duomenis apie savo turtinę padėtį iki bylos iškėlimo. Pažymi, kad nors pareiškėjo skolos suinteresuotam asmeniui padidėjimas prasidėjo daugiau kaip prieš tris metus, tačiau visi ankstesni pareiškėjo veiksmai įrodo nesąžiningą pareiškėjo elgesį ir jo nenorą gražinti suinteresuotam asmeniui skolos.
27. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
28. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
30. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2023 m. sausio 9 d., todėl pareiškėjo nesąžiningumas turėjo būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 9 d. Nagrinėjamu atveju, apeliantė, siekdama pagrįsti pareiškėjo nesąžiningumą, nurodo, jog H. M. ilgą laiką nedirbo ir negavo jokių pajamų, apeliantei jokių pajamų negrąžino, taip pat, atsisakė turto, kurio vertė 65 500 Eur, ir nuosavybės teise turėtą ½ dalį buto santuokos nutraukimo su buvusia sutuoktine K. M. metu perleido jai taip išvengdamas atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, be kita ko, jų nepateikė ir apeliantė, kurie pagrįstų apeliantės nurodomus teiginius, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai nesiėmė priemonių jas pagerinti. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas santuokos nutraukimo byloje ½ dalį buto perleido buvusiai sutuoktinei ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą, nes kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo H. M. ir buvusios jo sutuoktinės K. M. santuoka Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 2016 m. balandžio 18 d., kas reiškia, jog minėta apeliantės aplinkybė nepatenka į paskutinių 3 metų iki pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo laikotarpį, todėl neturi esminės reikšmės pareiškėjo sąžiningumo vertinimui FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste.
31. Apeliantė taip pat teigia, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie numatomas gauti pajamas, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir nededa pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nepagrindė jo paties nurodytos būtinųjų išlaidų sumos.
32. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2018 metų pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas įgyti staliaus specialybę, susirasti darbą, gauti pajamas ir dengti savo turimas skolas kreditoriams, t. y. nuo 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjas vykdė individualią veiklą, iš kurios gavo tam tikras pajamas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nėra sukaupęs daug darbinės patirties, jam yra (duomenys neskelbtini) metai, kas reiškia, jog jo įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į esamą situaciją Lietuvoje, nėra neribotos. Taip pat nustatyta, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas buvo įdarbintas, iš dalies padengė skolas valstybinėms institucijoms, kas rodo pareiškėjo siekį gauti darbo užmokestį ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nesant įrodymų, suteikiančių pagrindą išvadai apie sąmoningą pareiškėjo neveikimą siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningą turto masės mažinimą siekiant išvengti prievolės įvykdymo kreditoriams, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, susijusius su pareiškėjo neveikimu, atmeta kaip neįrodytus.
33. Kaip nepagrįstas vertintinas ir apeliantės argumentas, kad pareiškėjas nepagrindė teismo nustatytos būtinųjų išlaidų sumos. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiama nutartimi nustatyta pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti suma neviršija 1 MMA, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nutartimi nustatyta suma yra nepagrįsta, be kita ko, ji nėra nepakeičiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjas turės pareigą paruošti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame turės būti numatytos jo mokumo atkūrimo priemonės, taip pat nurodytos visos bankroto proceso metu numatomos gauti pajamos, būtinosios išlaidos, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kiti įstatyme nurodyti duomenys (FABĮ 7 straipsnis). Šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjas nesugebės parengti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą atitinkančio mokumo atkūrimo plano ir bankroto proceso metu negalės padengti bent dalies kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo paruoštas mokumo atkūrimo planas neatitiks įstatymo reikalavimų, taip pat neužtikrins teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, teismas turės teisę tokio plano netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjas nuslėpė savo gaunamas pajamas tiek nuo kreditorių, tiek ir nuo antstolių, kad šie nenurašytų pinigų, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 24 straipsnio 9 punktas). Tuo tarpu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galimai gauna pajamų, kurias galimai slepia nuo kreditorių. Apeliantės nurodyta apinkybės, kad pareiškėjas pardavė transporto priemonę, o gautą pinigų sumą panaudojo būtinųjų poreikių tenkinimui, o ne skolų dengimui, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas nuslėpė duomenis apie savo turtinę padėtį.
35. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje buvo nustatytas pareiškėjo nemokumo faktas ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
36. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsisakymas pareiškėjui iškelti bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei jo kreditorių interesų, nes atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, jo gaunamos pajamos ir turimas turtas neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjo sąžiningumo aspektas gali būti vertinamas ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą bankroto proceso eigoje.
37. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės L. B. argumentus dėl netinkamai parinktos nemokumo administratorės kandidatūros. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo administratorės kandidatūros, įvertino nemokumo administratorės tinkamumą remdamasis FABĮ 11 straipsnio 3 dalimi ir nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtent MB „Precedentas” negalėtų būti skiriama pareiškėjo nemokumo administratore, be kita ko, pati apeliantė neįrodė nei vieno iš FABĮ 11 straipsnio 3 ar 5 dalyse nurodytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjo pasiūlyta nemokumo administartorė negalėtų būti paskirta. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepateikė jokių duomenų, suteikiančių pagrindą pakeisti teismo paskirtą nemokumo administratorę, nepasiūlė jokio kito nemokumo administratoriaus kandidatūros. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nėra jokio pagrindo taikyti FABĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl apeliantės prašymas skirti naują nemokumo administratorių atmetamas.
38. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ją naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
40. Pareiškėjas H. M. pateikė prašymą priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą parengimą, tačiau nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.