- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-576-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03014-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- SIA „CEVA Logistics Baltic“
- Atsakovas
- Grup Impex SRL
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės SIA „CEVA Logistics Baltic“, veikiančios per SIA „CEVA Logistics Baltic“ filialą Lietuvoje atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „CEVA Logistics Baltic“, veikiančios per SIA „CEVA Logistics Baltic“ filialą Lietuvoje, ieškinio atsakovei Grup Impex SRL dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „CEVA Logistics Baltic“, veikianti per SIA „CEVA Logistics Baltic“ filialą Lietuvoje kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Grup Impex SRL, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 13 013,14 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovės SIA „CEVA Logistics Baltic“, veikiančios per SIA „CEVA Logistics Baltic“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei Grup Impex SRL dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai nutarties motyvai:
2.1. Iš ieškovės pateiktos 2024 m. rugsėjo 30 d. tarp šalių sudarytos sutarties 38 punkto matyti, kad visi šalių ginčai sprendžiami derybomis, o nepavykus susitarti, visi ginčai perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos teismui.
2.2. Nors ieškovė nurodo, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka išspręsti ginčo nepavyko, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų, kad šalys kilusį ginčą iki ieškovės pasikreipimo į teismą momento mėgino spręsti derybomis, kad būtų siuntusi pasiūlymą su realiu ketinimu jį spręsti gera valia iki teismo, kaip numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje.
Šalies argumentai
2.3. Ieškinys teismui pateiktas nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ir yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą nutartį; priimti naują nutartį – apelianto ieškinį priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Doktrinoje, kuri yra seniai nusistovėjusi ir aiški, kalbama, kad pagal CPK 22 straipsnį ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymuose, o ne įstatymų lydimuose aktuose. Pagal CPK 137 str. 2 d. 3 p. esmę ir prasmę tokia tvarka gali būti nustatyta tik aukščiausiojo lygio teisės norminiame akte – įstatyme ir už šios normos taikymo ribų lieka žemesnio lygio norminiai teisės aktai.
3.2. Teismo citata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią nepadaro sutarties teisės norminiu aktu, o tai lieka individualus aktas, kuris nėra įstatymas. Kita vertus, sąvoka „turi šalims įstatymo galią“ net ir sutarties šalių atžvilgiu „nepadaro“ sutarties sąlygos įstatymu, nes tokia sąlyga gali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir bus laikoma niekine.
3.3. Šioje byloje ieškovas ir atsakovas, veikdami kaip vežėjai, aiškiai susitarė dėl ginčų sprendimo teismingumo, CMR konvencijos 37-39 str. nenumato jokios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o ginčo šalių sutarties 38 punkto sąlyga dėl derybų, nelaikytina jokia įstatymo nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu motyvuodamas tuo, kad ieškovė nesilaikė Sutartyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nors iš tarp šalių sudarytos Sutarties 38 punkto matyti, kad visi šalių ginčai sprendžiami Derybomis, o nepavykus susitarti, visi ginčai perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos teismui. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
9. Kai šalys Sutartyje susitaria dėl ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, pavyzdžiui, Derybų būdu, tokia tvarka joms tampa privaloma. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad Derybos vyko arba jis dėjo pakankamas pastangas jas pradėti, o atsakovas jas ignoravo ar atsisakė derėtis. Tik tada, kai Derybomis ginčo išspręsti nepavyksta, atsiranda teisė kreiptis į teismą. Ikiteisminės tvarkos tikslas yra sudaryti šalims galimybę ginčą išspręsti operatyviau ir mažesnėmis sąnaudomis. Jei viena šalis kviečia derėtis, o kita šalis tyli arba atsisako, laikoma, kad išankstinė tvarka yra išnaudota.
10. Kaip byloje nustatyta, 2024 m. rugsėjo 30 d. tarp šalių sudarytos sutarties 38 punkte nurodyta, kad visi šalių ginčai sprendžiami Derybomis, o nepavykus susitarti, visi ginčai perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos teismui.
11. Ieškovė nepateikė duomenų, kad bandė šį ginčą spręsti Derybų būdu. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas nors ieškovė nurodo, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka išspręsti ginčo nepavyko, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų, kad būtų siuntusi pasiūlymą su realiu ketinimu ginčą spręsti gera valia iki teismo, kaip numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje.
12. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismo citata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią nepadaro sutarties teisės norminiu aktu, o tai lieka individualus aktas, kuris nėra įstatymas.
13. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).
14. Nurodytos aplinkybės ir teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama Sutartyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu pagrindu.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
15. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.