- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-1446-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05667-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas (pran.), Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- V., V. G., I. G.
- Atsakovas
- AB ,,Hanner“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G ir I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir I. G. ieškinį atsakovui AB ,,Hanner“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. G. ir I. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB ,,Hanner“ 12 396,00 Lt išlaidų buto trūkumams pašalinti, 2 300,00 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 25 d. ieškovai su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009 metų pradžioje pradėjo aiškėti įsigyto buto statybinių darbų trūkumai: miegamojo ir svetainės kambarių išorinėje sienoje prie lango atsirado įtrūkimai, žiemos metu matėsi, kad siena peršala. 2009 m. birželio 3 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl ą buto statybinių darbų atlikimo kokybės. 2009 m. liepos 10 d. atsakovų atsakyme į pretenziją buvo nurodoma, kad atsakovo samdyti subrangovai bankrutavo, o dėl kitų trūkumų kalti ieškovų samdyti statybininkai, kurie atliko vidinės apdailos darbus. Nesutikdami su atsakovo paaiškinimais, ieškovai užsakė ekspertizę buto defektams nustatyti, kuria atlikus paaiškėjo statybininkų padaryti trūkumai, o ekspertizės akte buvo aiškiai išvardintos trūkumų atsiradimo priežastys bei pateikta trūkumų pašalinimui būtinų darbų sąmata. Ieškovų teigimu, defektų pašalinimui buvo būtina atlikti darbus, kurių vertė sudarė 12 396,00 Lt. 2010 m. sausio 14 d. ieškovai vėl kreipėsi į atsakovą su nauja pretenzija, kurioje reikalavo atlyginti išlaidas buto trūkumams pašalinti ir ekspertizės išlaidas, tačiau 2010 m. sausio 27 d. atsakyme atsakovas ieškovų reikalavimus įvykdyti atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Hanner“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo butas buvo perduotas ieškovams 2005 m. lapkričio 25 d., o nurodyti trūkumai paaiškėjo 2009 m. pradžioje, taigi jau pasibaigus CK 6.338 straipsnyje numatytam dviejų metų pardavėjo suteiktam kokybės garantijos terminui. Atsakovas nesutinka atlyginti nuostolius kilusius dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinys atmestas, o iš ieškovų solidariai atsakovo naudai priteista 6 387,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 15,44 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Įvertinęs bylos aplinkybes bei šalių paaiškinimus teismas nustatė, kad ieškovų užsakymu atlikus ekspertizę buto defektams nustatyti, ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, kad išorinėje sienoje užfiksuoti plyšiai 27 mm gylio ir 1,2-1,5 mm pločio (ekspertai daro prielaidą, kad sienos nebuvo išlygintos tinku ir sienų nelygumai viršijo “Knauf” statybos taisyklėse numatytus reikalavimus); svetainėje gipskartonio metalinis karkasas įrengtas neprisilaikant gipskartonio montavimo technologijos reikalavimų; balkono durų varčia neatsidaro 90 laipsniu kampu; atitvarų paviršiaus temperatūros ir patalpos temperatūros skirtumas yra neleistinas pagal Lietuvos higienos normas. Defektų pašalinimo darbų kaina 12 396,00 Lt. Todėl ieškovai 2010 m. sausio 14 d. vėl kreipėsi į atsakovą su nauja pretenzija, kurioje reikalavo atlyginti išlaidas buto trūkumams pašalinti ir ekspertizės išlaidas, tačiau 2010 m. sausio 27 d. atsakyme atsakovas ieškovų reikalavimus įvykdyti atsisakė. Teismo vertinimu ieškovai manė, kad jų teisės yra pažeistos nuo 2009 metų pradžios, nes tada jie pastebėjo atsiradusius trūkumus (subjektyvus teisės pažeidimo suvokimo momentas), todėl būtent nuo šio momento ieškovai subjektyviai laikė, kad jų teisės yra pažeistos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog vėliausiai nuo 2009 m. birželio 3 d. pretenzijos turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eigos pradžia, o suėjus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi ieškovai praleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesiu ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str., 1.131 str.). Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad atitvarų įvertinimo ekspertizės akto išvados yra paremtos tik prielaidomis, todėl negali būti vertinamos kaip teisingos. Įvertinant tai, kad butas ieškovams buvo parduotas su daline apdaila, o pilną buto apdailą atliko ieškovų pasitelkti asmenys, labai tikėtina, kad buto trūkumai atsirado būtent dėl pilnos apdailos darbus atlikusių asmenų kaltės, todėl ekspertizės akte privalėjo būti įvertinta šių asmenų atsakomybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai V. G. ir I. G. (toliau –Apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir tenkinti jų ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą ir klaidingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią. Byloje kilo ginčas dėl statybinių darbų trūkumų pradėjusių aiškėti 2009 metų pradžioje. Apeliantai 2009-06-03 atsakovui nusiuntė pretenziją dėl minėtų trūkumų, tačiau 2009-07-10 atsakovas atsakė, kad negali prisiimti atsakomybės dėl nustatytų įtrūkių, nes dėl jų atsiradimo kalti apdailininkai, kuriuos pasamdė ieškovai. Buvo atlikta statybos darbų ekspertizė ir 2009-12-07 dieną gauti rezultatai parodė, kad už statybos darbų trūkumus yra kaltas atsakovas. Darytina išvada, kad tik nuo ekspertizės akto gavimo dienos 2009-12-07 ieškovai faktiškai suvokė, kad jų teises pažeidė atsakovas. Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad apie pažeistas teises jie sužinojo 2009-07-10, kai atsakovas atsakydamas į ieškovų pretenziją atsisakė šalinti trūkumus, pasiūlydamas tokius reikalavimus reikšti buto vidaus apdailą atlikusiems asmenims. Kadangi atsakovas 2010-01-12 gavo ieškovų pretenziją su ekspertizės akto kopija, o 2010-01-27 parašė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad negali prisiimti atsakomybės už netinkamai atliktus pilnos apdailos darbus, t.y. atsisakė atlyginti buto trūkumų šalinimui būtinas išlaidas, reiškia, kad būtent šis momentas 2010-01-27 atsakymas į pretenziją laikytina senaties termino eigos pradžia. Ieškinys Teismui buvo paduotas 2010-03-23 t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas byloje AB ,,Hanner“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamąjį teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties eigos pradžios, nes ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo dienos, kuomet AB ,,Hanner“ ieškovams pateikė aiškų atsakymą į 2009 m. birželio 3 d. pretenziją, jog neketina taisyti pretenzijose nurodomų buto trūkumų. Atsakovo teigimu, sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovai apie savo pažeistas teises žinojo arba turėjo žinoti gavę AB ,,Hanner“ atsakymą į 2009 m. birželio 3 d. pretenziją, t.y. 2009 m. liepos 10 d., ir nuo tos dienos įgijo teisę į ieškinį, t.y. su šiuo momentu yra siejama sutrumpinto ieškinio senaties termino eigos pradžia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais ir išvadomis kurių pagrindu atmestas ieškinys, todėl nagrinėja tik faktinį ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Apeliaciniame skunde Apeliantai kelia ieškinio senaties pareikšti ieškinį dėl parduoto daikto trūkumų taikymo ir aiškinimo klausimą, dėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).
Apeliantai teigia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senaties eigos pradžią ir klaidingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią.
Nustatyta, kad Apeliantai 2005 m. lapkričio 25 d. pagal su atsakovu UAB ,,Hanner“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( b.l. 13-21). 2009 m. pradžioje paaiškėjus daikto trūkumams, jie 2009 metų birželio 3 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad bet atsirado defektai: 1) Prie miegamojo kambario lango, 1/3 nuo grindų aukštyje buto išorinėje sienoje žiemos metu atsirado įtrūkimai, įtrūkimai yra ir lango kairėje pusėje prie sąramos; 2) Tame pačiame kambaryje vidinėje sienoje prie lubų pradėjo atsilupinėti dažai; 3) Lango angokraščiai nėra apšiltinti iš fasadinės pusės, dėl to esant minusinei temperatūrai lauke, viduje atsiranda šlapios dėmės. Aiškiai matosi, kad sienos peršala. Tie patys defektai matomi ir svetainėje. Įtrūkimai atsirado ir koridoriuje (b.l. 22). Atsakovas 2009 m. liepos 10 d. atsakydamas į pretenziją nurodė, kad rangovas UAB ,,Viltelas“ atlikęs darbus bankrutavo, todėl jis negali būti kviečiamas išanalizuoti ir pateikti išvadas dėl atsiradusių trūkumų. Taip pat nurodė, kad įtrūkimai perimetru atsirado dėl neteisingai suformuoto kampo tarp sienos ir lubų, dėl šių atsiradusių įtrūkimų, atsakovas negali prisiimti atsakomybės, nes šie darbai buvo atlikti ne jo, o dėl atsiradusių įtrūkimų kalti apdailininkai, kuriuos pasisamdė ieškovai, todėl buvo pasiūlyta kreiptis į juos. Atsakovas taip pat neprisiėmė atsakomybės dėl trūkusių sienų prie langų, nes rangovas bankrutavęs, o atsakovas už juos atsakyti negali (b.l. 23). Ieškovai 2009 m. lapkričio 3 d. informavo atsakovą apie specialistų ketinamą atlikti jų buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje apžiūrą ir prašė atsakovų atstovus dalyvauti (b.l. 24). Specialistai atlikę apžiūrą pagal Ekspertizės paslaugų sutartį Nr. 2009/11/04 atliko buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ekspertizę ir 2009 m. gruodžio 7 d. akte nurodė nustatytus minėto buto trūkumus (b.l 25-61). Po to ieškovai pakartotinai pateikdami ekspertizės išvadas, 2010 m. sausio 14 d. kreipėsi į atsakovą su pakartotine pretenzija, prašydami atlyginti nuostolius ir ekspertizės išlaidas -2 300,00 Lt, viso 14 696,00 Lt (b.l. 62). Atsakovas 2010 m. sausio 27 d. atsakymu į pretenziją atsisakė patenkinti ieškovų reikalavimą (b.l. 63).
Taigi, byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto trūkumų pašalinimo. Dėl to tarp šalių ginčo nėra. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pažymėtina, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl daikto trūkumų pašalinimo nesąlygojama CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, pirkėjas turi teisę su reikalavimu dėl parduoto daikto trūkumų kreiptis į teismą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012).
Nagrinėjamu atveju Apeliantai 2009 metų pradžioje, pastebėję parduoto daikto trūkumus 2009 m. birželio 3 d. pateikė atsakovui pretenziją, nurodydami pastebėtus trūkumus. Atsakovas į pretenziją atsakė 2009 m. liepos 10 d., kurioje nesutiko su ieškovų pretenzija. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, būtent 2009 m. liepos 10 d. laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.127 str.1 d.). Tuo tarpu ieškinys pareikštas teismui 2010 m. kovo 23 d., t.y. praleidus įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti (CK 1.131 str. 1 d.) Todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Apeliantai ir teigia, kad jie buvo rūpestingi ir atidūs, tačiau visiškai nepaaiškinama laikytina aplinkybė, jog gavę atsakovo atsisakymą tenkinti jų pretenziją, dėl ekspertizės atlikimo jie kreipėsi tik 2009 m. lapkričio 4 d., t.y. beveik po keturių mėnesių nuo minėto atsisakymo gavimo, ši aplinkybė leidžia kritiškai vertinti minėtą Apeliantų argumentą dėl jų atidumo ir rūpestingumo siekiant ginti pažeidžiamas teises ir leidžia daryti išvadą, jog jie buvo aplaidžiai nerūpestingi. Be to, atsižvelgiant į paaiškėjusio teisės pažeidimo laiką bei Apeliantų veiksmus, pakartotinės pretenzijos pareiškimas laikytinas pertekliniu, nes ekspertizės aktas ir jos išvados galėjo atsakovui būti pateiktos ir su ieškiniu (CPK 135 str.). Todėl nėra pagrindo sutikti su Apeliantų teiginiu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo pakartotinės pretenzijos – 2010 m. sausio 17 d., pateikimo. Kadangi Apeliantai nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir iš esmės dėl savo neapdairumo praleido ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo prašymą ir taikė ieškinio senaties terminą Apeliantų reikalavimams ir juos atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Tačiau nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, todėl prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.