- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- A-143-219-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02787-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (šiuo metu Vilniaus pataisos namai), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 28-769; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 2S-2942; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, 10 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. pataisos namų direktorius paskyrė jam nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 10 parų, už tai, jog 2010 m. rugpjūčio 13 d. apie 10 val. naudojo fizinį smurtą bei vartojo necenzūrinius žodžius prieš nuteistąjį P. Š. (P. Š.). Nurodė, kad paskirtą nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau 2010 m. rugsėjo 17 d. gavo atsakymą Nr. 2S-2942, jog nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Pareiškėjas teigė, kad pats P. Š. tiek žodžiu, tiek ir raštu patvirtino, jog pareiškėjas prieš jį smurto nenaudojo ir nevartojo jokių necenzūrinių žodžių. Nurodė, kad patalpoje buvo jiedu bei kitas nuteistasis, kuris ten gyvena ir kuris taip pat matė, kad nebuvo jokio konflikto. Pareiškėjas teigė, kad administracija nori su juo susidoroti, daro psichologinį spaudimą, verbuoja kitus nuteistuosius, kad šie rašytų skundus dėl jo. Pažymėjo, kad patyrė fizines kančias, neteisėtą laisvės atėmimą, dėl to patyrė stresą ir stiprius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 12–13) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovai nurodė, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas po to, kai pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž. 2010 m. rugpjūčio 19 d. atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo elgesio. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.00 val. nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-308 naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš nuteistąjį P. Š. Teigė, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, nuteistųjų ir pareigūnų paaiškinimus. Atsakovai pažymėjo, kad su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka, kadangi Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija veikė tinkamai, laikydamasi įstatymų, ir nuteistajam pareiškėjui nepadarė jokios žalos. Įvykio aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos, pareiškėjo pažeidimas užfiksuotas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 24–26) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, siekdami išsiaiškinti pareiškėjo pažeidimą, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą ir nustatė, jog nuteistasis pareiškėjas naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš nuteistąjį P. Š. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 28-769 nuobaudą pareiškėjui paskyrė teisėtai. Teigė, kad Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Iš surinktų įrodymų matyti, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus 2-ieji pataisos namai jo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu (b. l. 64–67) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 28-769 pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73.4 punkto reikalavimų pažeidimą paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių dešimčiai parų. Nuobauda paskirta dėl to, kad pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.00 val. naudojo fizinį smurtą bei vartojo necenzūrinius žodžius prieš nuteistąjį P. Š. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 28-769. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2010 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2S-2942 atsakė pareiškėjui, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 28-769 nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo paskirta nuobauda ? uždarymas į baudos izoliatorių dešimčiai parų. Teismas įvertino Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Taisyklių 73.4 punkto nuostatas. Pažymėjo, jog aiškinantis, ar pagrįstai pareiškėjui paskirta nuobauda, būtina nustatyti, ar jis nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, naudojo fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną. Teismas nustatė, kad P. Š. 2010 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 13 d. 10.00 val. 308 sekcijoje G. S. davė jam cigaretę. Tada pareiškėjas jį užpuolė, pradėjo vadinti „ožiu“ ir „gaidžiu“, pradėjo smaugti, trenkė į sieną, grasino, kad susidoros. G. S. 2010 m. rugpjūčio 19 d. paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.00 val. į 308 kambarį užėjo P. Š. ir paprašė cigaretės. Tuo metu pareiškėjas ėmė jį vadinti „gaidžiu“ ir kitaip įžeidinėti, po to griebė už gerklės, stūmė į lovą ir grasino fiziniu susidorojimu. P. Š. atgal jam netrenkė ir nieko nesakė. Remdamasis pažymėjimu apie nuteistojo kūno sužalojimo pobūdį, teismas nurodė, kad pareiškėjui sumušimo žymių nenustatyta. Akcentavo, kad atlikus tarnybinį tyrimą nustatyta, jog 9-ojo būrio nuteistasis pareiškėjas prieš 8-ojo būrio nuteistąjį P. Š. naudojo fizinį smurtą bei prieš jį vartojo necenzūrinius žodžius. 2010 m. rugpjūčio 19 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada dėl nuteistojo pareiškėjo elgesio, kurioje konstatuota, kad nuteistasis pareiškėjas savo elgesiu, t. y. naudodamas fizinį smurtą ir vartodamas necenzūrinius žodžius, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Taisyklių 73.4 punktą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu teismui pateikė P. Š. pasirašytą paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog 13 dieną 10.00 val. 308 sekcijoje su pareiškėju nebuvo jokių konfliktų ir jokių muštynių, keikimųsi ir jokių grasinimų. Liudytojas P. Š. teismo posėdyje parodė, kad užėjo pas G. S., kuris davė jam cigarečių. Po to pareiškėjas jį puolė, vartojo keiksmažodžius, griebė už gerklės, jis trenkėsi į sieną. Teigė, kad paaiškinimo niekas nevertė rašyti, nurodė, jog reikia tikėti tuo, ką jis sako teisme. Dėl paaiškinimo, kurio turinys skiriasi nuo tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančio, paaiškinti nieko negalėjo. Liudytojas G. S. paliudijo, kad palaiko raštu rašytą paaiškinimą. Teigė, kad tarp pareiškėjo ir P. Š. įvyko nesusipratimas, jie apsistumdė, pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad atliko įvykio tyrimą. Įvykio metu nedalyvavo, jokio paaiškinimo neplėšė. Teigė, kad kai gauna nuteistojo paaiškinimą, jį užregistruoja ir atlieka tyrimą. Nurodė, kad jokio neregistruoto P. Š. paaiškinimo nematė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei Taisyklių 73.4 punkto pažeidimus, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog jis prieš P. Š. naudojo fizinį smurtą, vartojo necenzūrinius žodžius, pažeisdamas nustatytą tvarką pataisos įstaigoje. Teismas taip pat įvertino Taisyklių 205, 206 punktų nuostatas. Nustatė, kad pareiškėjas neteikė rašytinio pasiaiškinimo, atsisakymas pasiaiškinti protokole, kurio forma numatyta Taisyklių 31 priede, neįformintas, tačiau apie tai pažymėta tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo pareiškėjo elgesio išvadoje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas žodžiu paaiškino, jog 2010 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.00 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-308 jis nuteistajam P. Š. fiziniu susidorojimu negrasino, nevadino „gaidžiu“ ir „ožiu“, jo nesmaugė ir netrenkė į sieną. Atsižvelgęs į tai, kad atsisakymas raštu pasiaiškinti, nors ir įformintas ne protokole, o išvadoje, yra, taip pat raštu išdėstytas nuteistojo žodinis paaiškinimas dėl pažeidimo aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad tai, jog pareiškėjo atsisakymas raštu pasiaiškinti neįformintas protokole, nėra laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio būtų galima naikinti ginčijamą 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 28-769. Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2, 4 dalimis. Nurodė, kad šiuo atveju tyrimas atliktas ir tyrimo išvada surašyta 2010 m. rugpjūčio 19 d., nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo priimtas 2010 m. rugpjūčio 23 d., taigi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl nuobaudos paskyrimo termino nebuvo pažeistas. Teismas taip pat vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 202 punktu. Nustatė, jog pareiškėjui nuobaudą paskyrė įgaliotas tai daryti asmuo ? Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius A. M. Nuobauda paskirta atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidimo pavojingumą. Pareiškėjui buvo paskirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuobaudos dydis atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 28-769 yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių jis galėtų būti panaikintas, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą. Pažymėjo, jog pareiškėjas, nesutikdamas su nutarimu, kuriuo paskirta nuobauda, jį apskundė Kalėjimų departamentui. Šis, 2010 m. rugpjūčio 27 d. gavęs pareiškėjo skundą, išnagrinėjo dokumentinę medžiagą ir 2010 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2942, kuriame motyvuotai nurodė, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis remdamasis daro išvadą, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas, be to, pažymėjo, jog, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį, neteisėti atsakovo veiksmai yra viena iš būtinų sąlygų atsirasti atsakomybei dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės kildinamas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 28-769, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų, priimant šį nutarimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgęs išdėstytus argumentus, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo argumentus, rėmėsi Vilniaus pataisos namų atstovo paaiškinimais, buvo šališkas. Teismas tinkamai neįvertino P. Š. teismui pateikto paaiškinimo, neįsigilino į teiginius, kad su juo nori susidoroti, nesistengė nustatyti tikslios įvykio tiesos. Teigia, jog jis nubaustas neteisėtai, todėl atsirado žala, kurią numato CK 6.271 straipsnis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103–105) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo matyti, kad paminėta nuobauda (uždarymas į baudos izoliatorių dešimčiai parų) paskirta pareiškėjui už tai, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val. jis naudojo fizinį smurtą prieš nuteistąjį P. Š. bei naudojo necenzūrinius žodžius pastarojo atžvilgiu. Pagal šį nutarimą, tuo pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą („Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos“), šio straipsnio 2 dalies 8 punktą („Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis“) bei Taisyklių 73.4 punktą („Nuteistieji privalo laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių“).
Nesutikimą su paskirta nuobauda pareiškėjas grindžia, neigdamas nurodytų pažeidimų padarymo faktą. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus ir reikšmingas fakto nustatymo klausimas.
Kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys tarnybiniai pranešimai, pažymos, taip pat ir paties pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu duoti paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal pastarąją straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, jog pareiškėjo skundžiamame atsakovo nutarime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys liudytojų P. Š. (paminėto incidento dalyvio) ir G. S. (tiesioginio šio incidento liudytojo) parodymai. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai atitinka jų paaiškinimus, duotus atsakovo atlikto šio įvykio tyrimo metu (b. l. 18, 20). Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui tiesiogiai pateiktas 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštas, kuriame P. Š. neigia paminėto incidento buvimo faktą (b. l. 7), negali būti pripažintas patikimu įrodymu, nes jame nurodyta aplinkybė šio asmens vėliau paneigta teismui duotais parodymais. Pasisakydama dėl paminėtų P. Š. parodymų neatitikimo jo paaiškinimui 2010 m. rugpjūčio 13 d. rašte, kolegija taip pat pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taikymo prasme tai nėra kliūtis teismui remtis kitokiais byloje esančiais įrodymais, darant vienokias arba kitokias išvadas apie bylai reikšmingų aplinkybių pripažinimą nustatytomis arba nenustatytomis.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat vadovaudamasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytomis įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisyklėmis, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis byloje esančių įrodymų įvertinimo išvadomis.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.