- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2-280-804/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02060-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Inga Abramavičiūtė
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.2.10.
2024 m. gruodžio 12 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui P. S., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė:
1) nutraukti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (iki santuokos pavardė – Č.) ir atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruota (duomenys neskelbtini), d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5891, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – Č.;
3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. S., gimimo metai (duomenys neskelbtini),, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4) priteisti iš atsakovo iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui D. S., gimimo metai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio priėmimo teisme nagrinėti dienos ir iki 2024-04-19, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) nuo 2024-04-19 iki D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės, priteisti iš atsakovo 350 Eur dydžio išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) priteisti iš atsakovo iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1 750 Eur nepilnamečiui vaikui D. S., gimimo metai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
7) gaunamas lėšas uzufrukto tvarka pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko D. S., gimimo metai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
8) nustatyti, šią šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S., gimimo metai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
8.1. Atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio 15 valandos. Bendravimas vyksta Atsakovo gyvenamojoje vietoje, į kurią vaiką pristato ir iš kurios vaiką paima atsakovas. Šalys atsižvelgia į vaiko nuomonę, sprendžiant kurie savaitgaliai bus skirti bendravimui su vaiku;
8.2. Atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16 iki 19.30 val. Šiuo metu Atsakovas vaiką gali pasiimti pas save, susitikti su vaiku. Atsakovas privalo vaiko pristatyti ieškovei iki 19.30 val. į namus;
8.3. Nepilnamečio vaiko vasaros atostogų (mokymosi atostogų) metu, Atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos iki pirmadienio 17 valandos. Bendravimas vyksta Atsakovo gyvenamojoje vietoje, į kurią vaiką pristato ir iš kurios vaiką paima atsakovas. Šalys atsižvelgia į vaiko nuomonę, sprendžiant kurie savaitgaliai bus skirti bendravimui su vaiku;
8.4. Atsakovas pasirinktinai dvi savaites vasaros sezono metu praleidžia su sūnumi. Šiuo laikotarpiu sūnus gyvena pas atsakovą. Šalys atsižvelgia į vaiko nuomonę, sprendžiant, kuris konkretus vasaros metu numatytas 2 savaičių atostogų laikas, bus skirtas vaiko atostogų praleidimui pas atsakovą. 2 savaičių atostogų laikas turėtų būti nepertraukiamas;
8.5. Kūčių šventes neporiniais metais nepilnametis vaikas praleidžia su Atsakovu, poriniais metais Kūčių šventes nepilnametis vaikas praleidžia su Ieškove;
8.6. Naujųjų metų, Šventų Kalėdų (nuo 13 val. pirmosios Kalėdų dienos iki 18 valandos antros Kalėdų dienos), Šv. Velykų, Joninių šventes, neporiniais metais nepilnametis vaikas praleidžia su Atsakovu, poriniais metais - su Ieškove;
8.7. įgyvendinant tvarkos 9.5 ir 9.6 punktuose numatyto Atsakovo bendravimo su vaiku nuostatas, vaiko pristatymą į Atsakovo gyvenamąją vietą iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaiko grąžinimą į vaiko gyvenamąją vietą, užtikrina Atsakovas;
8.8. Tais atvejais, kai Atsakovas, dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sūnumi pagal numatytą bendravimo tvarką, jis turi apie tai informuoti Ieškovę prieš 2 kalendorines dienas;
8.9. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko nuomonę, Šalių sutarimu gali būti suderintas ir kitas sūnaus bendravimo su Atsakovu laikas.
9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei.
Atsakovas priešieškiniu prašė:
1) Santuoką tarp J. S. ir P. S. nutraukti dėl J. S. kaltės;
2) J. S. palikti pavardę – Č., P. S. – S.;
3) Nustatyti nepilnamečio vaiko - D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo tėvu P. S.;
4) Priteisti iš motinos J. S. periodinį išlaikymą, kurio dydis 200 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui D. S. iki jo pilnametystės, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą pervedant į P. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) Nustatyti šią J. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. S.:
5.1. Sūnus D. S. bendrauja su mama I. S. nepertraukiamai keturias dienas iš eilės, sekančias keturias dienas iš eilės su vaiku bendrauja tėtis P. S..
5.2. Mama J. S. bendrauja su sūnumi pusę j o rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Dėl konkretaus laiko šalys susitaria iš anksto. Pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka mamai, nelyginiais tėvui.
5.3. Nelyginiais metais sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares praleidžia su mama, antrąją Šv. Kalėdų dieną ir sausio 1 d. - su tėvu. Lyginiais metais sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Kalėdų dieną ir sausio 1 d. - su mama. Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su mama, Šv. Velykų antrą dieną - su tėvu. Lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su tėvu, Šv. Velykų antrą dieną - su mama.
5.4. Kitas šventines dienas, oficialiai patvirtintas Lietuvos Respublikoje (kurios šios Sutarties pasirašymo dieną yra vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d. ir lapkričio 1 d., lapkričio 2 d.), sūnus praleidžia paeiliui su vienu iš tėvų. T. y. jei sūnus vasario 16 d. praleidžia su mama, tai su tėvu praleidžia kovo 11 d. ir t. t. Bendravimo tvarka šių šventinių dienų laikotarpiu gali būti pakeičiama abiejų tėvų bendru sutarimu.
5.5. Tėvo gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su juo. Atitinkamai motinos gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su motina.
5.6. Sūnaus gimimo dieną abu tėvai dalyvauja gimtadienio šventėje. Vaiko gimtadienio šventę tėvas organizuoja lyginiais metais, mama - nelyginiais metais.
5.7. Sūnaus išvykimas į užsienį su vienu iš tėvų, turi būti suderintas su kitu tėvu, ir apie tai jam/jai pranešta nė vėliau kaip prieš dvi savaites iki konkrečios sūnaus planuojamos kelionės.
5.8. P. S. privalo informuoti J. S. apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą per tris darbo dienas.
5.9. Bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimai galimi ir vykdomi šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į jų interesus, poreikius bei norą;
6) Priteisti valstybės naudai iš J. S. dėl P. S. teiktos teisinės pagalbos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti. Palaikė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad santuoka tarp J. S. ir P. S. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė sūnaus D. S., gimimo metai (duomenys neskelbtini).
Susituokusi su atsakovu P. S., ieškovė tikėjosi sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje. Pradžioje santykiai buvo geri, abu sutuoktiniai sutarė, kartu augino ir auklėjo sūnų, abu dirbo. Tačiau laikui bėgant ieškovė pastebėjo, kad sutuoktinių jausmai vienas kitam atšalo, vienas kitam vis mažiau skirdavo dėmesio. Prasidėjo pykčiai ir konfliktai, kurie vis labiau dažnėdavo. Atsakovas P. S. apleido šeimos pareigas ir vis mažiau laiko leido kartu ir su ieškove J. S. ir sūnumi D. S.. Galiausiai šalių santykiai visiškai suprastėjo, po to, kai atsakovas P. S. pradėjo smurtauti ieškovės atžvilgiu. Po smurto ieškovės atžvilgiu sutuoktiniai gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda nuo 2023 metų sausio pradžios. Taigi, ieškovė J. S. matydama, jog šeimoje tvyranti įtampą ir aplinka kenkia ne tik jai tačiau ir šalių mažamečiui vaikui, nusprendė inicijuoti santuokos nutraukimo procesą.
Ieškovė nori pabrėžti tai, kad ji inicijavo santuokos nutraukimo bylą, kadangi mano, kad abiejų sutuoktinių gyvenimas nesusiklostė dėl nuolatinių priekaištų vienas kitam, charakterių nesuderinamumo, atsakovo netinkamo požiūrio į šeimos vertybes, jo piktnaudžiavimo alkoholiu, atsakovės nuolatinio įžeidinėjimo, smurtavimo.
Ieškovė gerai žino atsakovą, jo gyvenimo būdą, kadangi gyveno kartu su atsakovu, todėl byloje ieškovė nori pažymėti, kad atsakovas dažnai vartojo/a alkoholį, kitas svaigias medžiagas, mėgsta draugų kompanijas, ir į tokį gyvenimą, kuomet buvo gyvenama kartu, tuo metu buvo įtraukta ir ieškovė. Šeimoje tikrai buvo susidariusi nepalanki atmosfera, nuolatiniai barniai ir konfliktai.
Šalims pardėjus gyventi atskirai, situacija iš esmės pasikeitė į gerąją pusę.
Nors ieškovė mano, kad dėl to didžioji dalis kaltės tenka atsakovui (kaip minėta, dėl jo alkoholio dažno vartojimo, psichologinio smurto prieš ieškovę, tačiau ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad neva dėl santuokos nutraukimo yra ieškovės kaltė.
Ieškovė mažamečiu vaiku D. S. rūpinasi nuo pat gimimo, nuo pat gimimo sūnų maitino, prižiūrėjo augino, skalbė jo rūbus, maudė, pirko būtiniausiais reikimas, ir visa tai toliau atlieka, net ir tuo metu, kai atsakovas - vaiko tėvas nuo 2023 metų sausio pradžios šeima visiškai nesirūpina ir gyvena atskirai. Taigi mažametis vaikais D. S. vienareikšmiškai yra labiau pripratęs gyventi su savo motina, tai yra J. S.. Mažametis vaikas paprasčiausiai yra dar per mažas, kad būtų atskirtas nuo jį nuo kūdikystės auginusia motina. Galų galia ieškovės J. S. motiniški instinktai ir įgūdžiai buityje, prižiūrint ir rūpinantis mažamečiu vaikui D. S. yra labiau tinkami, nei pačio atsakovo P. S..
Šalies argumentai
Ieškove nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kuria vaikas 4 dienas gyvena pas ieškovę ir 4 dienas gyvena pas atsakovą ir kt. Ši tvarka neatitinka vaiko interesų, blaško vaiką, vaikas tokiu atveju neturi pastovios aplinkos, be to, vaikas pabuvęs pas atsakovą, vėliau grįžęs pas ieškovę, dažnai būna išsiblaškęs, neklauso mamos, būna praradęs dienos rėžimo įgūdžius ir akivaizdžiai matyti, kad toks bendravimas, kuomet vaikas būna ilgesnį laiką pas tėvą, vaikui yra netinkamas. Vaiko tėvo gyvenimo būdas vaikui daro žalingą poveikį, minėta, kad vaiką tėvas vežiojasi įvairiose draugų kompanijose, ten būna vartojami svaigalai ir kt., o tai kenkia vaikui.
Pateikdama ieškinį teismui ieškovė gyveno kartu su vaiku savo tėvo bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo be patogumų ir šiuo metu ieškovė nuomojasi 2 kambarių su patogumais būstą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgdama į pasikeitusius vaiko būtinuosius poreikius bei atsižvelgdama į institucijos teikiančio išvadą byloje nuomonę, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2024-04-18 bei po 350 Eur nuo 2024-04-19 iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus, kurios grindė tuo, kad šalių santuoka iširo ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o būtent dėl ieškovės kaltės. Būtent ieškovė pažeidė esmingai savo sutuoktinės pareigas, buvo neištikima, nelojali šeimai, gyveno savo linksmą gyvenimą, todėl šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
Šalių santykių pablogėjimas buvo nulemtas to, kad ieškovė negebėjo būti ištikima, pyktis ir konfliktas kildavo dėl to, kad ieškovei reikėjo pramogų, o ne leisti laiką su šeima, pas ieškovę atsirado įvairūs draugai, kol galiausiai atsakovui tapo aišku, kad ieškovė susitikinėja su kitais vyrais, pasikalbėti su ieškove, kad išsaugoti šeimą buvo neįmanoma dėl jos emocijų nevaldymo.
Ieškovė buvo neištikima, ji susirašinėjo ir susitikinėjo su kitais, kai atsakovas būdavo darbe. Prieš ieškovei susipažįstant su atsakovu, ieškovė turėjo vaikiną, kuris buvo uždarytas į kalėjimą. Ieškovė pati pasakojo atsakovui, kad jos buvęs vaikinas ir ji pati apgaudinėjo pagyvenusius žmones. Vėliau, kai buvęs vaikinas išėjo iš kalėjimo, atsakovas pastebėjo, kad ieškovė vėl pradėjo su juo bendrauti. Vieną naktį ieškovė negrįžo namo, atsakovas paprašė, kad sūnų pažiūrėtų ieškovės tėtis, ir išėjo ieškoti ieškovės. Atsakovas sutiko ieškovę ir jos buvusį vaikiną abu neblaivius, einančius apsikabinusius, ir būtent dėl to ir prasidėjo pykčiai. Toks ieškovės elgesys kartojosi nuolat, ir ne tik su buvusiu vaikinu, bet ir su kitais vyrais.
Atsakovas daugiau nebegalėjo pakelti nuolatinio ieškovės netinkamo elgesio įvyko per vaiko gimtadienį. (duomenys neskelbtini) buvo šalių vaiko gimtadienis. Atsakovas vienas supirko gimtadieniui visą maistą, vaišes, tortą, saldainius, ir kitus užkandžius, užsakė vaikui animatorių - didelį baltą meškiną. Vaiko gimtadienio šventė vyko pas ieškovės tėvą namuose, iki vakaro buvo viskas gerai, atsakovas nevartojo alkoholio, nes tai buvo vaiko šventė. Į vaiko gimtadienį atėjo ieškovės brolis su draugais, taip pat ieškovės draugės. Ieškovė vakarop išėjo iš namų, ir išvyko gerti su visais savo draugais. Namo grįžo tik paryčiui, visiškai neblaivi, purvina, ir pati prisipažino, kad buvo atsakovui neištikima su savo brolio draugu.
Atsakovas dėjo pastangas, bandė išsaugoti santuoką, tačiau jo vieno pastangų nepakako. Tačiau, nepaisant to, kad šalys gyveno skyrium, jis nuolat rūpinosi vaiku, pirko viską, ko jam reikėjo, nes tuo metu ieškovė niekur nedirbo, ir jokių pajamų negavo. Ieškovės tuometinėje gyvenamojoje vietoje pas jos tėtį nebuvo patogumų, vaikas buvo maudomas atsakovo namuose. Taigi, atsakovas mano, kad ieškovė pati pripažįsta, kad yra kalta dėl santuokos iširimo, pati iniciavo skyrybų procesą, nes jau kurį laiką negerbė ir nebuvo lojali, buvo neištikima savo sutuoktiniui.
Atsakovas nuolat ir iki šiol rūpinasi ir išlaiko savo nepilnametį vaiką, šeimai yra teikiama socialinė pagalba nuo 2023 m. birželio mėn., atvejo vadyba, taip pat šalis konsultuoja socialinė darbuotoja. Šalys darbuotojų pagalba yra sutarę, kad su vaiku yra bendraujama kas keturias dienas, t.y. keturias dienas vaiką prižiūri ieškovė, kitas keturias dienas - atsakovas. Pradžioje vaiko priežiūra šalys dalijosi kas dvi dienas. Taigi, jau daugiau nei metai vaikas bendrauja tokia tvarka su abiem tėvais.
Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė per pusę metų „pakeitė“ 5 ar 6 vyrus, kuriuos vis atvesdavo į savo tėvo namus. Atsakovas nesikiša į ieškovės asmeninį gyvenimą, tačiau tai nėra tinkama ir saugi vieta šalių vaikui, kai ieškovė taip gyvena. Šiuo metu ieškovė turi draugą, su kuriuo jau negyvena pas savo tėtį, draugas išnuomojo butą, tačiau tikrai nėra aišku, kiek laiko truks šie santykiai. Atsakovas nurodo, kad pats yra liudininkas to, kokia yra tuose namuose atmosfera, ir tokia aplinka tikrai neatitinka visų vaiko interesų. Atsakovas paaiškina, kad praeitos savaitės antradienį jis iš darželio pasiėmė sūnų, ir pastebėjo, kad ieškovė buvo pamiršusi palikti vaikui gertuvę, atsakovas paskambino ieškovei paprašyti, kad ji atneštų gertuvę, arba kad jie patys užeis pasiimti, ir telefoninio pokalbio metu atsakovas girdėjo kaip Ieškovės draugas rėkia, jie abu barasi. Atėjus prie ieškovės namų, ieškovės draugas išlėkė iš buto irgi rėkdamas, išgąsdino sūnų, kuris pabėgo iš laiptinės, atsakovas ramiai paprašė, kad jiems būtų perduota gertuvė. Tada ieškovė apramino savo draugą, ir padavė gertuvę. Atsakovas nuramino vaiką ir kartu išėjo.
Atsakovas gyvena vienas dviejų kambarių bute, kur sūnus nuo gimimo auga, jam čia labai patinka, tai yra atsakovo tėvų butas, kuris yra suremontuotas, vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra vaiko lova, staliukas, piešimo lenta, visi vaiko žaislai, kurie užima beveik pusę kambario. Bute yra švaru ir tvarkinga. Atsakovas pabrėžia, kad namuose yra augintinis britų trumpaplaukis katinas vardu Marsas, kuriuo vaikas rūpinasi, žaidžia. Atsakovas nurodo, kad jam rūpintis savo vaiku taip pat padeda teta, kuri gyvena už 1 km atstumu Naujajame Lentvaryje, trijų kambarių bute. Teta gyvena viena, ir visada džiaugiasi, kai atsakovas kartu su vaiku atvyksta pasisvečiuoti. Vaikui ten irgi patinka, šalia yra įrengta nauja lauko vaikų žaidimų aikštelė. Dėl vaiko priežiūros taip pat atsakovas pasitaria su savo seserimi, kuri duoda naudingus patarimus, atsakovo sesuo turi tris vaikus.
Atsakovas prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atitinkamai nustatytina ieškovės bendravimo tvarka su vaiku. Atsakovas mano, kad bendravimo su vaiku tvarka abiems tėvams nustatytina tokia pati, t.y. neturėtų skirtis priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų teismas nustatys vaiko gyvenamąją vietą.
Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad tėvai su sūnumi bendrauja po lygiai, t.y., po keturias dienas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nors šalys negyvena kartu 2023-04-29 iki šios datos šalys gyveno kartu, ir visą šį laiką šeimą išlaikė tik atsakovas. Atsakovas pažymi, kad kadangi jis prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, atitinkamai iš ieškovės turi būti priteistinas vaikui teiktino išlaikymo dydis.
Atsakovas mano, kad 200 Eur išlaikymo dydis, kuris būtų nustatytas teikti per mėnesį, tėvams ir toliau auginant ir rūpinantis vaiku lygiomis dalimis, turėtų būti pakankamas, ir priteistinas iš ieškovės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsakovas pažymi, kad vaikas nuo pat tėvų gyvenimo skyrium gyvena su tėvais lygiomis dalimis, ieškovė neperka vaikui nei drabužių, nei avalynės, nei žaislų, kadangi visa tai užtikrina atsakovas. Ir šių metų prieš rugsėjo mėn. Atsakovas pirko vaikui drabužius/avalynę, kuriems išleido apie 300 Eur. Todėl, nepaisant to, kad ieškovė nurodo, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, tai yra netiesa, ji vaiko viena negalėtų išlaikyti ir neišlaiko.
Atsakovas visą laiką vienas pirko vaikui reikalingus daiktus, t.y. atsakovas nupirko triratuką, 2 paspirtukus, kad būtų ir atsakovą ir pas ieškovę, balansinį dviratį, rūbus batukus ir vasarai ir žiemai, knygutes, pasakas ir sau namuose, ir ieškovei, kad ir ji turėtų, elektrinę mašiną, kuri šiuo metu yra pas ieškovę, elektrinį motociklą, šalmą ir apsaugas ir kitus vaikui reikalingus daiktus.
Atskirai aptartina aplinkybė, kuri atsirado pastaruoju metu, ir kuri ieškovės nuomone lemia, didesnio periodinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo poreikį, t.y. ieškovė nurodo, kad negyvena su savo tėčiu, o nuomoja butą. Atsakovas pabrėžia, kad butą nuomoja ne ieškovė, o jos naujas draugas O. R.. Tai, kad ieškovė nusprendė su naujuoju draugu nuomotis butą, nėra aplinkybė, kuri nulemia didesnio periodinio išlaikymo vaikui teikimo padidinimą, kadangi kaip minėta aukščiau, tėvai su vaiku gyvena lygiomis dalimis.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes bei papildomai pažymėjo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, tačiau atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka (po keturias dienas) negali būti nustatyta, kadangi ieškovė tam prieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies
Priešieškinis tenkintinas iš dalies
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 5891).
Šalys susilaukė sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini).
Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Atsakovas pareiškęs priešieškinį, pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti sutuoktinės kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad ji dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio ieškovės elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 185) straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys: skirtingas sutuoktinių požiūris į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimas gerbti, remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).
Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo.
CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).
Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansinių, tiek psichologiniu požiūriu tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi bei sudaryti sąlygas jam augti, ugdyti bei vystytis. Atsižvelgiant tiek į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, tiek į bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus argumentus, tiek į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad vaiką su abiem tėvais sieja stiprus ir glaudus ryšys, vaikas gerai jaučiasi tiek su motina, tiek su tėvu nepriklausomai nuo didelio tėvų tarpusavio konfliktiškumo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teismų praktika sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. S.. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, nors nuo gimimo šalių sūnus su abiem tėvais, tačiau berniukas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios gyvena su motina ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas kaip nors pažeistų vaiko interesus.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Tai reiškia, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo pasiūlymus dėl nustatytinos bendravimo su vaiku tvarkos.
CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalyse nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais, tačiau nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis ir prisidengiant vaiko interesais siekti savo tikslų. Teismas pažymi, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.
Byloje kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina, tikslinga nustatyti tam tikrą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
Iš esmės ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį bei kiekvieno trečiadienio popietėmis, dalį atostogų ir švenčių metu. Atsakovas gi, prašo nustatyti, kad šalys su sūnumi bendrauja po lygiai, t. y., prašo nustatyti maksimalų jo bendravimą su vaiku.
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį bei norą bendrauti, aplinkybę, kad tėvo bendravimas su sūnumi nepažeidžia jo interesų, tikslinga nustatyti platesnę nei minimali bendravimo tvarką, tuo pačiu įvertinant nepilnamečio šalių vaiko poreikius.
Iš byloje esančio Pagalbos šeimai plano, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų matyti, kad šalys buvo sutariusios, jog sūnus keturias dienas būna su motina ir keturias dienas – su tėvu. Šios sutartos tvarkos šalys laikėsi. Todėl darytina išvada kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po keturias dienas su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Kaip minėta, tokiu principu šalys su vaiku bendrauja nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, todėl laikytina, kad tarp šalių ir vaiko šiuo metu nusistovėjusi tvarka nėra ydinga, atitinka tiek vaiko, tiek tėvų interesus, todėl teismas, nustatydamas vaiko bendravimo tvarką į ją atsižvelgia.
Nors ieškovė nurodo, vaikas pabuvęs pas atsakovą, vėliau grįžęs pas ieškovę, dažnai būna išsiblaškęs, neklauso mamos, būna praradęs dienos rėžimo įgūdžius ir akivaizdžiai matyti, kad toks bendravimas, kuomet vaikas būna ilgesnį laiką pas tėvą, vaikui yra netinkamas, tačiau, kaip teismo posėdyje nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia geriausių vaiko interesų, todėl teismas ieškovės nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Duomenų, jog nusistovėjusi tvarka neatitiktų vaiko interesų – byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina atsakovo prašoma bendravimo tvarka, nustatant, kad pagal šią tvarką bendrauja atsakovas, o ne ieškovė.
Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.
Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė pareiga, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinyje ji nurodė, su atsakovu atskirai gyvena nuo 2023 m. sausio mėnesio pradžios laikotarpio atsakovas visiškai neišlaiko nepilnamečio vaiko.
Šioje vietoje teismas pažymi, kad šalys nurodo skirtingą jų gyvenimo skyrium laiką, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad šalys nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio nuo 2023 m. sausio mėn. pradžios, atsakovas nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad šalys gyventi atskirai pradėjo, po konflikto, įvykusio per sūnaus gimtadienį, t. y., (duomenys neskelbtini). Šia aplinkybę patvirtino ir liudytojas O. Č., paaiškinęs, kad žentas po konflikto, kilusio per anūko gimtadienį, susikrovė daiktus ir paliko šeimą.
Taigi, iš išdėstyto, darytina išvada, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą paskaičiuotą nuo 2023 metų sausio pradžios yra nepagrįstas.
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikytinas nepagrįstu ir todėl, kad kaip nustatyta, šalių sūnus su tėvais gyveno lygiomis dalimis, t.y., pradžioje vaikas gyveno pas mamą ir tėvą kas dvi dienas, šiuo metu vaikas gyvena su mama keturias dienas, ir po to su tėčiu keturias dienas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas rūpinosi mokesčiais sūnaus ugdymo įstaigoms, pirko įvairius daiktus ir rūbus vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovas tinkamai prisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios, todėl pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra.
Pasisakant apie išlaikymo dydį pažymėtina, kad ieškinyje patikslintame ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma –700 Eur ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti 350 Eur. Paaiškino, kad 350 Eur išlaikymo sumą nuo 2024-04-19 prašo priteisti todėl, nuo tada išsikėlė gyventi į nuomojamą butą, o būsto nuomos kaina sudaro 450 Eur ir papildomai mokami būsto išlaikymo mokesčiai.
Atsakovas su prašomu priteisti 350 Eur išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, kad 200 Eur išlaikymo dydis, kuris būtų nustatytas teikti per mėnesį, tėvams ir toliau auginant ir rūpinantis vaiku lygiomis dalimis, turėtų būti pakankamas.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
Įvertinus bylos visetą, atsižvelgiant į teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus aplinkybę, kad nustačius bendravimo tvarką šalių sūnus su tėvu turėtų praleisti ½ viso laiko (o tai iš tėvo pareikalaus papildomų išlaidų – jam tiek pat kiek ir motinai reikės rūpintis vaiko buitimi, vežioti į mokyklą, būrelius, šventes, mokėti komunalinius mokesčius), nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius bei sveikatos būklę, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, valstybės mokamas išmokas vaikui, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad šia suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-09-04 nutartį dėl laikino išlaikymo (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl pavardžių
Ieškovei po santuokos nutraukimo suteikiama ikisantuokinė pavardė – Č., atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė – S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas įvertinęs, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai yra patenkinti iš esmės lygiomis dalimis, daro išvadą, kad nėra pagrindo paskirstyti šalių turėtas atstovavimo ar kitas bylinėjimosi išlaidas, paliekant jas kiekvienai iš šalių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 5891) tarp P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S. (ikisantuokinė pavardė Č.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. S. suteikti ikisantuokinę pavardę – Č., P. S. – S..
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. S..
Priteisti iš P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-09-04 nutartį dėl laikino išlaikymo, išmoką indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant J. S. vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teisėmis.
Nustatyti, kad atsakovas P. S. su sūnumi D. S. bendrauja tokia tvarka:
1) Sūnus D. S. bendrauja su tėvu P. S. nepertraukiamai keturias dienas iš eilės;
2) P. S. bendrauja su sūnumi pusę jo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Dėl konkretaus laiko šalys susitaria iš anksto. Pirmenybė pasirinkti atostogų laiką lyginiais metais tenka mamai, nelyginiais tėvui;
3) Švenčių dienomis tėvas P. S. su sūnumi bendrauja tokia tvarka: nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną ir Naujųjų metų išvakares, lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną ir sausio 1 d., nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, lyginiais metais Šv. Velykų antrą dieną;
4) Kitas šventines dienas, oficialiai patvirtintas Lietuvos Respublikoje (kurios šios Sutarties pasirašymo dieną yra vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d. ir lapkričio 1 d., lapkričio 2 d.), sūnus praleidžia paeiliui su vienu iš tėvų. T. y. jei sūnus vasario 16 d. praleidžia su mama, tai su tėvu praleidžia kovo 11 d. ir t. t. Bendravimo tvarka šių šventinių dienų laikotarpiu gali būti pakeičiama abiejų tėvų bendru sutarimu;
5) Tėvo gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su juo. Atitinkamai motinos gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su motina;
6) Sūnaus gimimo dieną abu tėvai dalyvauja gimtadienio šventėje. Vaiko gimtadienio šventę tėvas organizuoja lyginiais metais, mama - nelyginiais metais;
7) Sūnaus išvykimas į užsienį su vienu iš tėvų, turi būti suderintas su kitu tėvu, ir apie tai jam/jai pranešta nė vėliau kaip prieš dvi savaites iki konkrečios sūnaus planuojamos kelionės;
8) J. S. privalo informuoti P. S. apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą per tris darbo dienas;
9) Bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimai galimi ir vykdomi šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į jų interesus, poreikius bei norą.
Kitoje dalyje ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.