Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Š. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 425 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d. vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog S. Š. vairuoja transporto priemonę, kuri priklauso UAB „B.“, ir veža gruntą. Pasvėrus transporto priemonę, nustatyta, jog S. Š. važiuoja vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) ir vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (duomenys neskelbtini). Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis su nuotoliniu ekranu su integruotu spausdintuvu, nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 42,2 t (leistina bendroji masė 25 t (linginė pakaba) nustatyta „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkte). Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, automobilio bendroji masė viršyta – 16,4 t. Šiais savo veiksmais S. Š., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkto reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 27 t (leistina varančiųjų ašių grupės apkrova 18 t, nustatyta „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, IV skyriaus 26.3 punkte). Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. Įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), varančiosios ašie apkrova viršyta – 8,6 t. Šiais savo veiksmais S. Š., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ IV skyriaus 26.3 punkto reikalavimus. Be to, šiais savo veiksmais S. Š. pažeidė ir N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtino reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 10.2 ir 11 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais S. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

Be to, Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius A. R. 2019 m. lapkričio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. Š. už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., su transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.” už atlygį, neturėdamas šiai veiklai išduotos licencijos, t. y. S. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto reikalavimų pažeidimų ir jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Be to, S. Š., veždamas krovinį ir turėdamas kvalifikacinių kursų pažymą, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nėra nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), patvirtinančio vairuotojo turimą pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą, privalomą norint vykdyti keleivių ar krovinių vežimą Europos Sąjungos teritorijos keliais C1, C1 E, C, CE, D1, D1 E, D ir DE kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis. Šiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 6 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtinto C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo 17 ir 28.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 425 straipsnio 3 dalyje.

S. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog jis vežė krovinį iš (duomenys neskelbtini), kur nebuvo svarstyklių. Jam krovinį krovė žmogus su ekskavatoriumi. Jis paklausė to žmogaus, kiek kraunamas kaušas turi kūbų, šis atsakė, jog 0,4 kūbo talpos, tuomet jis tam žmogui pasakė, kad šis krautų 20-22 kaušus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad kaušas buvo 0,8 kūbo talpos, ko pasėkoje, susidarė krovinio perkrova. Supranta, kad jis turėjo kontroliuoti tą asmenį, kuris jam krovė krovinį. Jis neturėjo leidimo, suteikiančio teisę viršyti krovinio svorį. S. Š. taip pat parodė, kad jis krovinį vežė gavėjui UAB „A.” ne už atlygį. Nors jiems licencijos nereikėjo, kadangi gruntas buvo vežamas sau, tačiau įmonė turi licenciją. Jis neturėjo (nerado) licencijos, surašant jo atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą. S. Š. taip pat parodė, kad jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nebuvo nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), tačiau šiuo metu jis yra pasikeitęs teises ir jame jau nurodytas Europos Bendrijos kodas (95). Nurodė, kad jis anksčiau už tokių nusižengimų padarymą nebuvo baustas, savo poelgį vertina blogai. Jo gaunamas kasmėnesines pajamas sudaro 750 Eur. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, žmonos ligą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

Šios bylos kontekste svarbios „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkto nuostatos, kuriose nustatyta krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių, leistina bendroji masė 25 t (linginė pakaba).

Taip pat svarbios „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ IV skyriaus 26.3 punkto nuostatos, kuriose nustatyta bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, neturi viršyti 18 t.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių ar jų junginių, kurių techniniai parametrai viršija didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techninius parametrus, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, priežiūros tvarką ir dydžius, neviršydama šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis dydį, neviršydamos šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, ir mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato savivaldybių tarybos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo“ 5 punkte įtvirtinta, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) (toliau – leidimas). Leidimai išduodami atsižvelgiant į eismo situaciją bei gatvių ir jų statinių būklę. Leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis.

N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtino reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“, 10.2 ir 11 punktų nuostatose įtvirtinta, kad vairuotojas krovinio krovimo metu turi kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Š. paaiškinimų, duotų teisme, ir jo rašytinių paaiškinimų, esančių byloje (b. l. 6-7), matyti, jog jis savo kaltę dėl šio nusižengimo pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, nurodydamas, jog jis vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini), vežė gruntą. Jis su transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.”. Jis nurodė, kad pakrovimo vietoje nėra svarstyklių, todėl negalėjo patikrinti pakrautos transporto priemonės masės. Ekskavatorininkas pakrovė savo nuožiūra, o sustabdžius ir patikrinus transporto priemonės svorį, buvo nustatytas transporto priemonės viršsvoris. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad S. Š. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, jog iš byloje esančio surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei jo paties paaiškinimų, duotų teisme, ir esančių byloje, jo kaltė visiškai įrodyta:

- 2019 m. lapkričio 6 d. svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir svėrimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių nustatyta, kad S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d. vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog S. Š. vairuoja transporto priemonę, kuri priklauso UAB „B.“, ir veža gruntą. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis su nuotoliniu ekranu su integruotu spausdintuvu, nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 42,2 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, automobilio bendroji masė viršyta – 16,4 t. Taip pat nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 27 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t.), varančiosios ašie apkrova viršyta – 8,6 t (b. l. 4);

- 2019 m. lapkričio 6 d. krovinio važtaraščiu, iš kurio nustatyta, kad transporto priemone Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „B.“, buvo vežtas gruntas, kurio kiekis 14 500 kg. (b. l. 5);

- VĮ „Regitra“ Registracijos liudijimu, iš kurio nustatyta, kad transporto priemonės Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė – 16 880 kg, didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė – 32 000 kg (b. l. 9) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog S. Š. vairuoja transporto priemonę, kuri priklauso UAB „B.“, ir veža gruntą. Pasvėrus transporto priemonę, kontrolės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog S. Š. vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teise važiuoti sunkiasvore transporto priemone (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 42,2 t (nors leistina bendroji masė 25 t (linginė pakaba) nustatyta „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkte). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, įvertinusi neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą nustatė, jog automobilio bendroji masė viršyta – 16,4 t. Šiais savo veiksmais S. Š., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone ir neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, III skyriaus 15.3 punkto reikalavimus.

Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, buvo nustatyta, jog varančiųjų ašių grupės apkrova – 27 t (nors leistina varančiųjų ašių grupės apkrova – 18 t (nustatyta Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, IV skyriaus 26.3 punkte). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, įvertinusi neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), nustatė, kad varančiosios ašies apkrova viršyta – 8,6 t. Šiais savo veiksmais S. Š., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 30-1736 „Dėl leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo“ 5 punkto reikalavimus, „Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ IV skyriaus 26.3 punkto reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotojas (nagrinėjamu atveju – S. Š.), pagal N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtino reikalavimų, patvirtintų 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“, 10.2 ir 11 punktų nuostatas, krovinio krovimo metu turėjo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalėjo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VĮ „Regitra“ Registracijos liudijime nurodyta, jog transporto priemonės Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė – 16 880 kg., o didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė – 32 000 kg. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad prie Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parengtos eksploatuoti transporto priemonės masės – 16 880 kg, pridėjus 2019 m. lapkričio 6 d. krovinio važtaraščiu užfiksuotą transporto priemone Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežtas grunto kiekį – 14 500 kg., susidaro pakrautos transporto priemonės masė – 31 380 kg, t. y. beveik didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė – 32 000 kg.

Konstatuotina, jog aukščiau aptarti įrodomieji bylos duomenys (administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), 2019 m. lapkričio 6 d. svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), 2019 m. lapkričio 6 d. krovinio važtaraštis (b. l. 5) ir kita byloje surinkta medžiaga), patvirtina Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, jog administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų bei pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog S. Š. vairuoja transporto priemonę, kuri priklauso UAB „B.“, ir veža gruntą. Pasvėrus transporto priemonę, nustatyta, jog S. Š. vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (duomenys neskelbtini). Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 42,2 t (leistina bendroji masė 25 t. (linginė pakaba)), Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, automobilio bendroji masė viršyta – 16,4 t. Taip pat nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 27 t (leistina varančiųjų ašių grupės apkrova – 18 t.). Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), varančiosios ašie apkrova viršyta – 8,6 t. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti S. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje

ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius komercinę ar ūkinę veiklą.

Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, tačiau šio straipsnio dalis punktų neturi, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį.

Šios bylos kontekste svarbios Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, jog keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją.

Taip pat svarbios Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos arba tuo atveju, kai licencijos galiojimas sustabdytas. Draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Š. paaiškinimų, duotų teisme, ir jo rašytinių paaiškinimų, esančių byloje (b. l. 6-7), matyti, jog jis transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.”, tačiau, jo teigimu, ne už atlygį. Papildomai nurodė, kad nors jiems licencijos šiuo atveju ir nereikėjo, kadangi gruntas buvo vežamas sau (dukterinei įmonei, iš S. Š. žodžių), tačiau įmonė turėjo licenciją. Jis neturėjo (nerado) licencijos, surašant jo atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą.

Iš Europos Bendrijos Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši licencija suteikia teisę UAB „L.“ verstis tarptautinių krovinių vežimu keliais už atlygį visais vykdomais maršrutais, už atlygį Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis, kaip nustatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų pateikimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių ir laikantis bendrųjų šios licencijos nuostatų (b. l. 10).

Iš 2019 m. balandžio 29 d. Transporto priemonių nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) išsinuomojo iš UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuomos kaina mėnesiui (be PVM) – 1 506,02 Eur) (b. l. 11-14).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog S. Š. transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš UAB „M.“ gavėjui UAB „A.”.

Įvertinus pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, jog S. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, kas leistų konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamoje situacijoje pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies bei Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu. Institucijos 2019 m. lapkričio 6 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją; bei Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos arba tuo atveju, kai licencijos galiojimas sustabdytas. Draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

S. Š. neneigia, kad jis vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „B.“, bei vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.”, tačiau neigia, kad tai jis darė už atlygį, be to, jis pateikė ir šiai veiklai išduotą licenciją. Kaip matyti iš byloje esančios 2019 m. balandžio 29 d. Transporto priemonių nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ išsinuomojo iš UAB „L.“ transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14). Europos Bendrijos Licencija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ši licencija suteikia teisę UAB „L.“ verstis tarptautinių krovinių vežimu keliais už atlygį visais vykdomais maršrutais, už atlygį Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis, kaip nustatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų pateikimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių ir laikantis bendrųjų šios licencijos nuostatų (b. l. 10). Tačiau byloje nėra duomenų, kad S. Š. su transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.” už atlygį. Tiek Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, tiek Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto nuostatos reglamentuoja, jog šios nuostatos pažeidžiamos tik tuomet, kai veikla vykdoma už atlygį, o iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad S. Š. su transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.” ir už tai būtų gavęs atlygį. Taigi aukščiau nurodyti duomenys paneigia, kad S. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies bei Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 8 punkto nuostatų reikalavimus, t. y. vykdė veiklą be licencijos, kuri šiai veiklai nebuvo reikalinga. Tokio pobūdžio veiksmai, teismo nuomone, nenustačius ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių bei reikšmingų aplinkybių, šiuo atveju nėra pagrindas kilti administracinei atsakomybei. Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad S. Š. vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.” ir už tai būtų gavęs atlygį, todėl jo vykdomai veiklai nereikėjo išduotos licencijos, kurią jis ir taip turėjo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014). Taigi vien manymo, kad S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., su transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.” už atlygį (bylos duomenimis turėdamas šiai veiklai išduotą licenciją), nepakanka tam, kad vienareikšmiškai ir neabejotinai būtų galima teigti, jog S. Š. vykdė veiklą už atlygį.

ANK 591 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinai S. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl daroma išvada, kad šio asmens veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), dėl ko administracinio nusižengimo teisena, kurioje S. Š. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, S. Š. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 425 straipsnio 3 dalyje

ANK 425 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint vairuotojo pažymėjime įrašyto Europos Bendrijos kodo (95), patvirtinančio vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą.

Šios bylos kontekste svarbios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, jog C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo nustatyta tvarka baigti mokymus pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti bei periodinius profesinius mokymus.

Taip pat svarbios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtinto C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo 17 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą, vairuotojai pateikia VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“, vadovaudamasi Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (Žin., 2008, Nr. 106-4060), ir atsižvelgdama į šio tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas, į vairuotojų pažymėjimus įrašo Europos Bendrijos kodą (95) ir datą, iki kurios galioja kvalifikacija. Be to, svarbios ir šio aprašo 28.2 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad asmenys, gavę vairuotojų pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti šio tvarkos aprašo 3 punkte nurodytų kategorijų transporto priemones, iki šio tvarkos aprašo 27.1 ir 27.2 punktuose nurodytų datų ir pageidaujantys vežti krovinius ir (ar) keleivius, privalo išklausyti periodinio profesinio mokymo kursą ir įgyti vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimus ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 10 d. – vežti krovinius C1, C1E, C ar CE kategorijų transporto priemonėmis.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Š. paaiškinimų, duotų teisme, ir jo rašytinių paaiškinimų, esančių byloje (b. l. 6-7), matyti, jog jis savo kaltę dėl nusižengimo pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, nurodydamas, jog jis vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini), vežė gruntą. Jis su transporto priemone, priklausančia UAB „B.“, vežė krovinį iš pardavėjo UAB „M.“ gavėjui UAB „A.”. Jis nurodė, kad jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nebuvo nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), tačiau šiuo metu jis yra pasikeitęs teises ir jame jau nurodytas Europos Bendrijos kodas (95). Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad S. Š. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, jog iš byloje esančio surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei jo paties paaiškinimų, duotų teisme, ir esančių byloje, jo kaltė visiškai įrodyta:

- 2019 m. lapkričio 6 d. svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir svėrimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurių nustatyta, kad S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d. vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog S. Š. vairuoja transporto priemonę, kuri priklauso UAB „B.“, ir veža gruntą. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis su nuotoliniu ekranu su integruotu spausdintuvu, nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 42,2 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, automobilio bendroji masė viršyta – 16,4 t. Taip pat nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 27 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. apkrovos paklaida – 0,2 t.), varančiosios ašie apkrova viršyta – 8,6 t. (b. l. 4);

- 2019 m. lapkričio 6 d. krovinio važtaraščiu, iš kurio nustatyta, kad transporto priemone Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „B.“, buvo vežtas gruntas, kurio kiekis 14 500 kg. (b. l. 5);

- VĮ „Regitra“ Registracijos liudijimu, iš kurio nustatyta, kad transporto priemonės Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė – 16 880 kg., didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė – 32 000 kg. (b. l. 9) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, S. Š. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., vairavo keturašią, lingine pakaba, transporto priemonę Mercedes-Benz 4140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 6 d., apie 13.22 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog S. Š., veždamas krovinį ir turėdamas kvalifikacinių kursų pažymą, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nebuvo nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), patvirtinantis vairuotojo turimą pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą, privalomą norint vykdyti keleivių vežimą Europos Sąjungos teritorijos keliais C1, C1 E, C, CE, D1, D1 E, D ir DE kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis. Šiais savo veiksmais S. Š., veždamas krovinį ir turėdamas kvalifikacinių kursų pažymą, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nėra nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), patvirtinančio vairuotojo turimą pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą, privalomą norint vykdyti keleivių ar krovinių vežimą Europos Sąjungos teritorijos keliais C1, C1 E, C, CE, D1, D1 E, D ir DE kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 6 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtinto C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašo 17 ir 28.2 punktų reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolas S. Š. buvo surašytas dėl to, kad jis, veždamas krovinį už atlygį ir turėdamas kvalifikacinių kursų pažymą, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nėra nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), patvirtinančio vairuotojo turimą pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą, privalomą norint vykdyti keleivių ar krovinių vežimą Europos Sąjungos teritorijos keliais C1, C1 E, C, CE, D1, D1 E, D ir DE kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis. Byloje įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad S. Š. vežė krovinį už atlygį byloje nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad iš S. Š. surašyto administracinio nusižengimo protokolo šalintina aplinkybė, kad jis vežė krovinį už atlygį.

Konstatuotina, jog aukščiau aptarti įrodomieji bylos duomenys (administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), 2019 m. lapkričio 6 d. svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), 2019 m. lapkričio 6 d. krovinio važtaraštis (b. l. 5), VĮ „Regitra“ Registracijos liudijimas (b. l. 9) ir kita byloje surinkta medžiaga), patvirtina Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, jog administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų bei pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad S. Š., veždamas krovinį ir turėdamas kvalifikacinių kursų pažymą, pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuriame nėra nurodyto Europos Bendrijos kodo (95), patvirtinančio vairuotojo turimą pradinę profesinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą, privalomą norint vykdyti keleivių ar krovinių vežimą Europos Sąjungos teritorijos keliais C1, C1 E, C, CE, D1, D1 E, D ir DE kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti S. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 425 straipsnio 3 dalį.

Dėl administracinių nuobaudų

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

ANK 425 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas S. Š., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą (padaryti du administraciniai nusižengimai, kurie susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimai įvykdyti tiesiogine tyčia). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti S. Š. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Š. yra darbingo amžiaus, dirbantis, jo mėnesines pajamas (neatskaičius mokesčių) sudaro apie 1 200 Eur, jo teigimu, į rankas jo mėnesines pajamas sudaro apie 750 Eur, jo žmonai G. Š. nustatytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka baustas vieną kartą (2015 m.), neteistas. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Be to, S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimus S. Š. padarė pasitikėdamas žmogumi, kuris krovė krovinį su ekskavatoriumi, kas, teismo vertinimu, galėjo įtakoti jo elgesį išvažiuoti su krovinio perkrova.

Kaip minėta, ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 900 Eur, o ANK 425 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 60 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias S. Š. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 459 straipsnio 6 dalies ir 425 straipsnio 3 dalies sankcijose įtvirtintų minimalių baudų paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinių nuobaudų paskirtį, būtų neproporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams ir S. Š. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, negu ANK 459 straipsnio 6 dalies ir 425 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytos minimalios baudos – už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskiriant 500 Eur, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 425 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskiriant 40 Eur. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 150 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 3 dalimi, 459 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

S. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną S. Š. atžvilgiu pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nutraukti, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

S. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 425 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir S. Š. paskirti galutinę 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.