Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2020-01-29 · Civilinė byla Nr. e2A-65-425/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
e2A-65-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29357-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
UAB „NT partneriai“
Atsakovas
V. G.
Trečiasis asmuo
G. G.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-65-425/2020.

teisėja Kristina Lysionok Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29357-2018-6.

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.9.; 2.6 20.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NT partneriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1508-863/2019 pagal ieškovės UAB „NT partneriai“ ieškinį atsakovui V. G. ir trečiajam asmeniui G. G. dėl atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 800 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, 181,50 Eur su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo susijusių išlaidų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagrindu įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovo artimai giminaitei G. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas prisiėmė pareigą sumokėti jai komisinį atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

3. Ieškovė atliko potencialių pirkėjų paiešką, parduodamo buto skelbimas buvo patalpintas internetiniame nekilnojamojo turto portale www.capital.lt, kituose skelbimų portaluose, įskaitant, bet neapsiribojant www.aruodas.lt. Atsakovo pageidaujama pardavimo kaina pagal tuo metu buvusias nekilnojamojo turto rinkos kainas šiame mikrorajone buvo ganėtinai aukšta, todėl pardavimo procesas truko sąlyginai ilgiau. Pardavimo proceso metu butas buvo aprodytas ne vienam potencialiam klientui, o atsakovas apie tai buvo informuotas per mobiliąją programėlę.

4. 2018 m. liepos 23 d. butas buvo aprodytas pirkėjams – V. T. ir V. T., kurie pasiūlė nupirkti butą už 68 000 Eur. Pirkėjai patvirtino, jog buto skelbimą rado www.aruodas.lt nekilnojamojo turto skelbimų svetainėje bei susisiekė su jos atstovu A. N., su kuriuo ir turėjo pirmąją buto apžiūrą. Nurodė, jog informavus atsakovą apie potencialių pirkėjų pasiūlytą kainą, jis susidomėjo šiuo pasiūlymu, tačiau jau kita dieną nurodė, kad pats savarankiškai rado kitą pirkėją (savo pažįstamą asmenį), kuris siūlė didesnę įsigijimo kainą. Pažymėjo, jog vėliau paaiškėjo, kad turtas tiesiogiai buvo parduotas būtent surastiems pirkėjams - V. T. ir V. T. ir už tą pačią kainą, kuri buvo pasiūlyta iškart po 2018 m. liepos 23 d. turto apžiūros.

5. Mano, jog atsakovas sąmoningai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas – surastą pirkėją, kuris (kurie) faktiškai įsigijo atsakovo artimos giminaitės butą. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, slėpė tikrąją padėtį ir apie jau įvykusį buto sandorį ieškovė sužinojo tik savarankiškai patikrinusi nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui buvo įteikta ieškovę atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos parengta pretenzija dėl 1 800 Eur komisinio atlygio ir 150 Eur išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu, apmokėjimo, tačiau atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad komisinio atlygio nemokės vien dėl to, jog parduotas butas buvo ne jo nuosavybė; kartu sutiko kompensuoti tik 200 Eur. Mano, jog toks atsakovo elgesys patvirtina jo nesąžiningumą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, konstatavo jog ieškovė nepagrįstai remiasi Sutarties nuostatomis, nes jos surasti pirkėjai nesutiko mokėti sutartinės buto pardavimo kainos ir sudaryti preliminarią ar pagrindinę prikimo – pardavimo sutartį už 70 900 Eur kainą; atsakovas nebuvo informuotas apie tai, jog pirkėjai pageidavo nusipirkti ginčo butą už 68 000 Eur kainą, dėl ko yra pagrindas spręsti, kad atsakovas, tardamasis su minėtais asmenimis dėl buto pardavimo po sutartinių santykių su ieškove nutraukimo, savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė.

8. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad pagal savo prigimtį šalių pasirašyta Sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, pagal kurią paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą, t. y. jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, kai surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) pirkimo – pardavimo sutartį Tarpininkavimo sutarties galiojimo metu, ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį su surastu pirkėju.

9. Remdamasis lingvistiniu ir sisteminiu šalių pasirašytos tarpininkavimo sutarties aiškinimo metodais, teismas darė išvadą, jog šia Sutartimi ieškovė kaip pagrindinį įsipareigojimą prisiėmė ieškoti potencialių ginčo buto pirkėjų, kurie sutiktų butą įsigyti už atsakovo pageidaujamą 70 900 Eur kainą. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad būtų surasti potencialūs ginčo buto pirkėjai, pasiruošę butą pirkti už Sutartimi sulygtą buto pardavimo kainą. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog neįvykdžius sutartinės prievolės, ieškovei nepriklauso sulygtas atlyginimas.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog aplinkybė, kad butas buvo parduotas asmenims, kurie apie buto pardavimą sužinojo iš ieškovės parengto skelbimo bei kartu su ieškovės atstovu minėtą butą apžiūrėjo, taip pat nesudaro teisinio pagrindo taikyti Sutarties 6.1.3 punkte numatytas pasekmes ir priteisti ieškovei 1 800 Eur atlyginimą, nes, kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats ieškovės atstovas, apie tai, kad dėl buto pirkimo teiravosi konkretūs asmenys – V. ir V. T., atsakovui nebuvo pranešta, atsakovas buto apžiūroje su minėtais asmenimis nedalyvavo, todėl nėra pagrindo vertinti atsakovo elgesį, kaip nesąžiningą, ieškovės atžvilgiu Be to, tiek iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, tiek iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad 2018 m. liepos 26 d. šalims nepavykus susitarti dėl buto pardavimo kainos ieškovės atstovas A. N. pranešė, jog pašalina skelbimą dėl ginčo buto pardavimo, t. y. nutraukė tolimesnį paslaugų teikimą, ir butas buvo parduotas jau po šalis siejančios Sutarties nutraukimo.

11. Papildomai teismas pabrėžė, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys dėl sutartinių netesybų nesitarė, o nuostolių atlyginimo ieškovė neįrodinėjo ir neprašė jų priteisti, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantė pabrėžia, jog atsakovo elgesys yra nesąžiningas, o byloje esančios faktinės aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas siekė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį tiesiogiai su pirkėjais ir taip išvengti Sutartimi sulygto užmokesčio mokėjimo. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, jog iš atsakovo už buto pardavimą planuotos gauti sumos (69 900 Eur) atėmus realią buto pardavimo kainą (68 000 Eur) lieka beveik tokia pati suma (1 900 Eur), kuri būtų mokama ieškovei pagal Sutarties 8.1. punktą (1 800 Eur). Taigi nuslepiant buto pardavimo faktą nuo ieškovės ir tokiu būdu nesumokant Sutartyje numatyto 1 800 Eur honoraro atsakovas už butą gavo beveik tiek, kiek planavo (68 000 Eur + 1 800 Eur = 69 800 Eur), o pirkėjas įsigijo butą už tiek, kiek ir ketino (68 000 Eur).

14. Svarbu ir tai, kad iš byloje šalių teiktų paaiškinimų bei susirašinėjimo matyti, jog dar 2018 m. liepos 26 d. ieškovės brokerio surasti klientai ketino įsigyti butą už 68 000 Eur, tačiau atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, nors jau 2018 m. rugpjūčio 10 d. už tokią pačią sumą sutuoktiniams butą pardavė. Be to, įvertinus buto pirkėjo paaiškinimus, jog jis su buto savininke pirmą kartą susitiko tik pas notarą ir tik tuo metu sužinojo, apie tai, kad ji yra jo bendradarbė, galima spręsti dėl atsakovo ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių nenuoseklumo, kadangi jie tvirtino, kad buto kaina buvo sumažinta dar iki notarinės sutarties sudarymo tik dėl to, kad buto pirkėjas yra bendradarbis.

15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neginčijamai pagrindžia faktą, kad buto pirkėjai buvo surasti būtent ieškovės pastangomis ir būtent per ieškovės brokerį – faktą, kad buto pirkėjai apie jo pardavimą sužinojo iš brokerio skelbimo ir pirmą apžiūrą turėjo būtent su brokeriu patvirtina buto pirkėjo laiškas bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Net ir pats atsakovas neneigė, kad buto pirkėjai buvo surasti brokerio. UAB „Vilmestos projektai“ pardavimų direktorius Z. P., kuris jau dar vėliau po brokerio buto aprodymo pakartotinai buto pirkėjus nukreipė tiesiogiai pas atsakovą, taip pat patvirtino, kad apie atsakovo parduodamą butą sužinojo iš skelbimo portale www.aruodas.lt, kurį patalpino brokeris. Taigi įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad buto pirkėjus realiai surado ne kas kitas, o ieškovės brokeris, todėl Sutartimi sulygtas ir atsakovo pageidautas rezultatas galutinai buvo pasiektas. Dėl ko, nustačius, kad atsakovo pageidautas turtas buvo parduotas tik dėl to, kad ieškovė surado potencialų pirkėją, kuriam apie atsakovo parduodamą turtą be ieškovės tarpininkavimo nebūtų buvę žinoma, ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas.

16. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, kad paties atsakovo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovui buvo pranešta apie konkrečius butą siekusius įsigyti asmenis, todėl teismas nepagrįstai sprendė priešingai. Be to, Sutarties 9.2. punkte aiškiai nurodoma, kad Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą bet kurios iš šalių raštu pranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų. Taigi, net ir laikant, kad apie Sutarties nutraukimą buvo pranešta 2018 m. liepos 26 d., ji dar galiojo iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Tuo tarpu butas parduotas 2018 m. rugpjūčio 10 d. t. y. butas parduotas dar galiojant Sutarčiai, juo labiau kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką net ir nutrūkus tarpininkavimo sutarčiai, turto pardavimas brokerio surastam klientui sudaro pagrindą sumokėti už paslaugų teikimą ir kliento pageidauto rezultato (turto pardavimo) pasiekimą.

17. Apeliantė taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės situacijos CK 6.720 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi Sutarties 6.1.3. punktas numatė draudimą atsakovui savarankiškai ar per kitus asmenis pardavinėti butą, tačiau tokio draudimo atsakovas nepaisė ir dar galiojant Sutarčiai dalyvavo parduodant butą. Faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad siekdamas išvengti Sutartyje numatyto mokėjimo už paslaugas atsakovas informavo ieškovę, kad turi kitą klientą ir už 68 000 Eur butas nebus parduodamas, nors tas pats butas, tiems patiems brokerio surastiems klientams, už tą pačią 68 000 Eur sumą, visgi, buvo parduotas.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu atsakovas V. G. prašo atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad pati ieškovė pripažįsta, kad neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nebuvo surasti pirkėjai, sutinkantys mokėti pardavėjo nurodomą kainą, taip pat nebuvo pasirašyta preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad būtų surasti potencialūs ginčo buto pirkėjai, pasiruošę butą pirkti už Sutartyje sulygtą buto pardavimo kainą. Be to, nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pats atsakovas prasitarė, apie tai, kad jam buvo žinoma apie konkrečius asmenis, kurie būtent per brokerį siūlė butą įsigyti už 68 000 Eur, tačiau nepateikiama jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti tokią išvadą.

20. Atsiliepimu trečiasis asmuo G. G. prašo atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams.

21. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad buto pirkėjus realiai surado ieškovės brokeris, kadangi apie 2018 m. sausio 31 d. sudarytą Sutartį G. G. nieko nežinojo, buto parduoti ji neprašė, įgaliojimo buto pardavimui nedavė. Su jokiais galimais buto pirkėjais pagal Sutartį nebendravo, buto jiems nerodė. Jokių kontaktų su ieškovės atstovais neturėjo. Su buto pirkėjais susipažino per UAB „Vilmestos projektai“ pardavimų direktorių Z. P., kuris pirkėjams davė sūnaus kontaktinius duomenis. Atsiliepime taip pat pažymima, jog, priešingai nei bando įrodyti ieškovė, egzistavo ir kitos priežastys dėl ko buvo sumažinta buvo pardavimo kaina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei proceso dalyvių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą, o taip pat neįvertino dalies pateiktų įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas.

23. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą bei šių paslaugų apmokėjimo.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taip pat yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).

25. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 31 d. ieškovės UAB „NT partneriai“ vardu A. N. ir atsakovas V. G. pasirašė Sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė dėl ieškovės tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą už 70 900 Eur, o atsakovas – atsiskaitymo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokant 1 800 Eur. Svarbu ir tai, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu savarankiškai ar per kitus asmenis neparduoti ar kitaip neperleisti ginčo buto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis; informuoti paslaugos teikėją apie tiesiogiai besidominčius / besikreipiančius pirkėjus ir nukreipti juos pas paslaugos teikėją (ieškovę) bei Sutarties galiojimo laikotarpiu savarankiškai ir per kitus asmenis nereklamuoti ginčo objekto, o pažeidus šias pareigas, t.y. Sutarties galiojimo metu atsakovui savarankiškai ar per kitus asmenis pardavus ar kitaip perleidus ginčo butą, vis tiek mokėti 1 800 Eur atlyginimą ieškovei (Sutarties 6.1.3. – 6.1.5. punktai). Be to, Sutarties 8.1. punkte įtvirtinta, kad 1 800 Eur tarpininkavimo kainos dydžiui neturi įtakos aplinkybė, ar nekilnojamasis turtas bus parduotas didesne ar mažesne, nei numatyta Sutarties 2 straipsnyje, kaina.

26. Taigi pirmiau aptartos Sutarties nuostatos tiesiogiai įpareigojo atsakovą Sutarties galiojimo metu užtikrinti buto pardavimą tik per ieškovę, net ir tuo atveju, jei turto pirkėjai kreiptųsi tiesiogiai į jį. Taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti nustatyto 1 800 Eur dydžio mokestį, kuris mokamas nepriklausomai nuo to, ar turtas būtų parduotas už mažesnę ar didesnę, nei Sutartyje numatyta, kainą.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, o to neginčijo ir atsakovas bei trečiasis asmuo, kad vykdydama Sutartį ieškovė atliko tokius veiksmus – atliko potencialių pirkėjų paiešką, patalpino parduodamo buto skelbimus internetiniuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose, aprodė butą ne vienam potencialiam klientui, informuodavo apie proceso eigą atsakovą, o taip pat aprodė butą ir pirkėjams, kurie vėliau įsigijo šį nekilnojamąjį turtą. Byloje ginčas taip pat nekyla, kad nesusitarus dėl turto pardavimo kainos, derybos per ieškovę su potencialiais pirkėjais nutrūko, tačiau nekilnojamasis turtas, neinformuojant ieškovės, buvo tiesiogiai parduotas būtent tiems potencialiems pirkėjams V. T. ir V. T., kuriuos, vykdydama sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį, surado ieškovė bei kurie siūlė butą nupirkti už 68 000 Eur.

28. Atsakovas bei trečiasis asmuo proceso pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, jog būsto pirkėjai į buto savininkę, kuri nebuvo surašiusi įgaliojimo atsakovui dėl būsto pardavimo ir nebuvo Sutarties šalimi, kreipėsi tiesiogiai, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šiuos potencialius pirkėjus surado ieškovė ir kad dėl to jai turi būti atlyginama už tarpininkavimo paslaugas, juo labiau kad ieškovė potencialių pirkėjų duomenų atsakovui nenurodė. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, Sutarties nuostatos įtvirtina, kad Sutarties galiojimo metu atsakovas negalėjo savarankiškai parduoti nekilnojamojo turto, o tą padaręs, turi atlyginti ieškovei sutarto dydžio pinigų sumą, t.y. 1 800 Eur. Be to, Sutarties 9.2. punkte nurodoma, kad sutartis gali būti nutraukta prieš terminą bet kurios iš šalių raštu pranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų. Pagal byloje nustatytas ir šalių neginčijamas aplinkybes vertintina, kad apie Sutarties nutraukimą buvo pranešta 2018 m. liepos 26 d., dėl ko Sutartis nekilnojamojo turto pardavimo metu, t.y. 2018 m. rugpjūčio 10 d., galiojo, todėl Sutartyje nurodytas turtas buvo parduotas galiojant pirmiau aptartoms Sutarties nuostatoms. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė sistemingai bendravo su atsakovu, jam teikė informaciją, todėl nėra pagrindo kategoriškai atmesti aplinkybės, jog atsakovas potencialius pirkėjus žinojo dėl ieškovės suteiktos informacijos. Be to, papildomai pažymėtina, kad atsakovo ir trečiojo asmens nurodomos aplinkybės, jog potencialūs pirkėjai, tarpininkaujant ieškovei nesutarę dėl buto pirkimo kainos, vėliau kreipėsi tiesiogiai į buto savininkę dėl turto pardavimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė paslaugos apeliantui nesuteikė.

29. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio pardavimo atsakovas su ieškove buvo sudaręs Sutartį, buvo parduotas tiems potencialiems pirkėjams V. T. ir V. T., kuriuos ieškovė buvo suradusi. Taigi šiuo atveju iš esmės buvo pasiektas šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – faktinis nekilnojamojo turto pardavimas pirkėjams, kuriuos surado ieškovė, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir dėl to turi teisę gauti atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

30. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad aplinkybė, jog Sutartį sudarė ne turto savininkas, kuris neturėjo įgaliojimo, nėra pagrindas pripažinti, kad Sutartis nebuvo sudaryta ar kad jos nuostatos apeliantui negalioja. Šiuo atveju Sutartyje numatytas turtas buvo pardavinėjamas, ieškovė atliko tikslingus veiksmus, siekdama parduoti turtą, o be to nekilnojamasis turtas buvo parduotas praėjus vos ketui dienų nuo informacijos pateikimo apie Sutarties nutraukimą. Taigi nors atsakovas ir nebuvo turto savininkas bei nepateikė ieškovei įgaliojimo dėl šio turto pardavimo, tačiau yra pagrindas spręsti, kad būtent jis rūpinosi turto pardavimu ir tokiais veiksmais prisiėmė sau pareigas. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).

31. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai, jog Sutartimi ieškovė, kaip pagrindinį įsipareigojimą, prisiėmė ieškoti potencialių ginčo buto pirkėjų, kurie sutiktų butą įsigyti už atsakovo pageidaujamą 70 900 Eur kainą, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad būtų surasti potencialūs ginčo buto pirkėjai, pasiruošę butą pirkti už Sutartimi sulygtą buto pardavimo kainą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįvykdė sutartinės prievolės, dėl ko ieškovei nepriklauso sulygtas atlyginimas. Išties, pagal Sutarties 7.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo arba klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis. Tačiau, remiantis šalių sudarytos Sutarties turiniu, akivaizdu, kad šios sutarties sudarymo tikslas – nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovas, sudarydama šią Sutartį, siekė per ieškovę parduoti nekilnojamąjį turtą, o ieškovė – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovo nurodytą turtą. Taigi ieškovės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis nekilnojamojo turto pardavimas.

32. Tokią išvadą leidžia daryti ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagal kurią, nors Sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovės pareiga pasiekti rezultatą – parduoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau, remiantis visos Sutarties turiniu, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovas, pasinaudodamas ieškovės, kaip verslininkės profesionalės nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti nekilnojamąjį turtą, o ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą. Taigi nagrinėjamu atveju Sutartyje numatyta kaina negali būti vertinama, kaip esminė Sutarties įvykdymo aplinkybė. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, vien tai, kad ginčo turtas yra parduodamas už mažesnę nei sutartyje nurodyta kaina, neįrodo, kad tarpininkas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi galutinę turto pardavimo kainą nustato klientas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014).

33. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, Sutarties nuostatas bei faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, dėl ko skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteisiama ieškovės nurodoma 1 800 Eur suma už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

34. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės prašymas priteisti iki ieškinio pareiškimo teismui patirtas su skolos išieškojimu patirtas išlaidas, yra pagrįstas. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, kurios įtvirtina, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 181,50 Eur dydžio atlygį už advokato pagalbą parengiant pretenziją dėl atsiskaitymo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kurių atsakovas neginčijo.

35. Atitinkamai, tenkinus ieškovės pareikštą turtinį reikalavimą, kurio atsakovas gera valia ir per ieškovės nustatytą terminą neįvykdė, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. Taigi įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias atlygio už tarpininkavimo paslaugas, priteisimą, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „NT partneriai“ apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 44 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą bei 605 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.

38. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiamos ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 44 Eur žyminis mokestis bei 1 694 Eur išlaidas už dokumentų vertimą bei suteiktas teisines paslaugas, kadangi šių išlaidų dydis yra pagrįstas ir iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „NT partneriai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą, 50 ct) su skolos išieškojimu iki bylos iškėlimo susijusių išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, bei 1 694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) išlaidas už dokumentų vertimą bei suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „NT partneriai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Laimantas Misiūnas