Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimo D. Č. administracinių nusižengimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 255 straipsnio 1 dalyje, 255 straipsnio 2 dalyje, 255 straipsnio 5 dalyje, 255 straipsnio 8 dalyje ir, nubaustas: pagal ANK 255 straipsnio 1 dalį įspėjimu, pagal ANK 255 straipsnio 2 dalį – 120 EUR bauda, pagal ANK 255 straipsnio 5 dalį – 230 EUR bauda, pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį – 2700 EUR bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. Č. skirta galutinė administracinė nuobauda – 2700 EUR bauda. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog D. Č. kaltė įrodyta bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vyriausiojo specialisto A. B. 2017 m. sausio 23 d. D. Č. surašytu administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo protokolu AM Nr. 106054 / KSA-3 (b. l. 58–59) ir jo priedu (b. l. 60), 2016 m. rugsėjo 8–29 d. UAB „A.“ patikrinimo aktu Nr. KSP-126 (b. l. 6–7) ir jo priedais (b. l. 8–50); Gamintojų ir importuotojų sąvado išrašu, transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartimis/aktais, PVM sąskaitomis–faktūromis. Skiriant nuobaudas teismas įvertino pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (D. Č. pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi), tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad nusižengimus padaręs asmuo dirba, anksčiau už aplinkosauginius pažeidimus administracine tvarka nebaustas, todėl skyrė minimalaus dydžio sankcijose numatytas baudas, o galutinę nuobaudą skyrė pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų, nes visi administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) D. Č. atstovas advokatas Šarūnas Jazukevičius prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti švelnesnę nuobaudą – 230 EUR baudą, vietoj galutinės nuobaudos 2700 EUR paskirti 230 EUR baudą. Skunde nurodoma, jog kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog išimtis iš bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. skyrimas švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41/2014, e2AT-33-303/2016 ir kt.) . Apelianto manymu, jo atžvilgiu šioje byloje turėjo būti pritaikyta ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirta mažesnė nei ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatyta minimali bauda bei atitinkamai skirta švelnesnė galutinė nuobauda, nes D. Č. pripažino padarę pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi, teigė nusižengęs dėl teisės aktų neišmanymo, žadėjo būti apdairesnis, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, anksčiau už aplinkosauginius pažeidimus administracine tvarka nebaustas. Apeliantas pažymi, jog D. Č. nurodyta aplinkybė, kad jis pažeidimą padarė dėl teisės aktų neišmanymo, yra objektyvi ir teisinga, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5120 1, 3, 5 dalis (ATPK 5120 straipsnio 5 dalis šiuo atveju atitinka ANK 255 straipsnio 8 dalį) ne kartą yra pripažinęs, kad šios srities įstatymų reglamentavimas neatitinka juridinei technikai keliamo aiškumo reikalavimo (LAT nutartys 2AT-37-677/2016, 2AT-81-139/2015). Be to, skunde nurodoma, jog D. Č. gauna tik minimalų darbo užmokestį (380 EUR prieš mokesčius). Šis uždarbis būna realiai dar mažesnis, nes D. Č. turi rimtų sveikatos problemų, susijusių su širdimi, stuburu, sąnariais. Skundo autorius nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2016-11-28 net 43 kartus turėjo nedarbingumo laikotarpius. Taip pat skunde teigiama, kad už šiuos finansinius išteklius apeliantas turi išlaikyti ne tik save, nusipirkti vaistų, tačiau taip pat turi pasirūpinti savo sutuoktine, mokyklinio amžiaus sūnumi, finansiškai padėti dukrai iš pirmosios santuokos, kuri šiuo metu studijuoja universitete. Be to, D. Č. finansiškai padeda savo motinai A. Č. prižiūrėti daugiau nei 98 metų močiutę A. N.. Būtent dėl šios priežasties jis dalį laiko priverstas praleisti atskirai nuo dabartinės šeimos, savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs būtent močiutės faktinės gyvenamosios vietos adresu. Skundo autorius teigia, kad dėl jo nurodytų aplinkybių paskirta 2700 EUR bauda yra nepakeliama finansinė našta, kuri paveiks ir jo artimuosius žmones, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais D. Č. gali būti skirta ir mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Apeliantas taip pat pažymi, jog už ATPK 5120 straipsnio 5 dalyje (numatančio atsakomybę už analogišką pažeidimą kaip numatyta ANK 255 straipsnio 8 dalyje) numatyto pažeidimo padarymą buvo numatyta žymiai didesnė bauda (nuo 7240 EUR iki 14 481 EUR) nei už ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo (nuo 2 700 EUR iki 6 000 EUR) padarymą, tačiau daugkartinėje teismų praktikoje už analogiškus pažeidimus teismai paprastai visada skirdavo žymiai švelnesnes nuobaudas nei nustatyta šios teisės normos sankcijoje. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-665-366/2015 nurodė, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimai pašalinti, pažeidėjas neteistas, praeityje nebaustas už analogiško pobūdžio pažeidimus, žala gamtai nepadaryta, todėl sprendė, kad tai atsitiktinis pažeidimas, nesukėlęs pasekmių, todėl administracinės nuobaudos dydis sumažintas iki 300 EUR, pažymėjus, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 3620 EUR bauda negali būti laikoma adekvati pažeidėjo asmenybei bei jo padaryto pažeidimo pobūdžiui. Taip pat apeliaciniame skunde minima ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. N-662-2086/2010, kurioje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas už analogišką pažeidimą, buvusį numatytą ATPK 5120 straipsnio 5 dalyje, pagrįstai skyrė 500 LTL baudą, pažymėjęs, jog nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, pradėjo aktyviai šalinti nustatytus pažeidimus). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pavojingumą, mastą, kitus požymius, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrina, teisėjų kolegija konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai, teismui paskyrus 500 litų baudą, bus pasiekti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius prašo skundo netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog teismų praktikoje išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, paprastai nelaikomos tokios aplinkybės kaip kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis, pažeidimo padarymas pirmą karą, bloga materialinė padėtis, šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės, su asmens profesine veikla ar darbu susijusios aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes įvertino teismas ir skyrė nuobaudą sankcijos ribose, o naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos teismui skiriant nuobaudą, nenurodyta.