Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9629-767/2015, iškeltoje pagal pareiškėjos J. L. skundą antstoliui T. U., suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Medicinos bankas“, V. L. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. L. kreipėsi su skundu į antstolį T. U., prašydama panaikinti 2015-09-25 turto arešto aktą Nr. 0136/13/02003. Nurodė, kad turto arešto aktas yra neteisėtas, kadangi jame nėra nurodyti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. L. gyvenamųjų vietų adresai, areštuojamo nekilnojamo turto stovis – kambarių skaičius, įrengimo būklė, nepaskirtas ir nenurodytas areštuoto turto saugotojas, turto arešto aktas neišsiųstas bendrasavininkui V. L.. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su nustatyta areštuoto turto verte, kadangi ji neatitinka rinkos kainos ir yra per didelė.Antstolis T. U. 2015-10-12 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo pareiškėjos skundą atmetė ir jį, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad 2015-09-25 turto arešto akto turinys atitinka Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos aktualios redakcijos reikalavimus. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog turto arešto aktas buvo siųstas turto bendrasavininkui V. L. bei jam įteiktas asmeniškai. Pabrėžė, kad pareiškėja turto vertinimą atlikusiam ekspertui nušalinimo nereiškė, motyvuotų prieštaravimų nepateikė. Taip pat teigdama, kad turtas įkainotas per aukšta kaina, nepateikė jokių įrodymų, galinčių sukelti abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo.Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos J. L. skundą atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėja pateikė nepagrįstą ir formalų skundą, siekdama vilkinti UAB „Medicinos bankas“ naudai vykdomą skolos išieškojimą iš išvaržomo buto. Atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta vykdomojoje byloje gavus ekspertizės išvadą, kurios nei pareiškėja, nei V. L. neginčijo.Suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad 2015-09-25 turto arešto aktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – LR CPK) 1 dalies 5 punkto nuostatų, nes jame nėra aprašyti esminiai turto bruožai. Pabrėžė, kad nėra buto savininkas, kadangi 2010-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo su pareiškėja pasekmių sutartis. Taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pozicija nė netinkamos turto vertės nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-11-02 nutartimi pareiškėjos J. L. skundą atmetė. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015-01-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6-287/2015 2010-01-07 dovanojimo sutartį, kuria pareiškėja J. L. ir suinteresuotas asmuo V. L. perleido 7/10 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise savo dukrai M. L., pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento bei taikė restituciją natūra. 2015-06-25 suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į antstolį T. U., prašydamas organizuoti viso buto su rūsiu priverstinio pardavimo procesą. Remdamasis 2015-07-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis teismas nustatė, kad 3/10 buto nuosavybės teisė priklauso pareiškėjai J. L. pagal 1992-07-08 pirkimo pardavimo sutartį, o 7/10 buto pagal 2015-01-18 teismo sprendimą Nr. e2-6-287/2015 priklauso pareiškėjai J. L. ir suinteresuotam asmeniui V. L., įrašas galioja nuo 2015-07-02. Teismas pažymėjo, kad nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjos bei suinteresuoto asmens V. L. argumentus, kad suinteresuotas asmuo nėra turto bendrasavininkas.Įvertinęs turto arešto akto turinį, teismas sutiko su antstolio T. U. argumentais, jog 2015-09-25 turto arešto turinys atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos aktualios redakcijos reikalavimus. Taip pat teismas sprendė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtino, kad 2015-09-25 turto arešto aktas tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotam asmeniui V. L. buvo įteiktas tinkamai, jame nurodyti, ne tik visi LR CPK 678 straipsnyje formuluojami turto arešto akto turinio reikalavimai, bet ir tai, jog skolininkai, nedalyvavę areštuojant turtą, turi teisę per tris dienas nuo tos dienos, kai gavo turto areštą, pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau nei pareiškėja nei suinteresuotas asmuo V. L. šia teise nepasinaudojo, prieštaravimų nepareiškė, termino jiems pareikšti atnaujinti neprašė.Teismas pažymėjo, kad LR CPK 683 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame areštuoto turto saugojimą ir administravimą, nėra imperatyviai nurodyta, jog kiekvienu atveju areštuojant turtą, yra paskiriamas areštuoto turto saugotojas, o kasacinio teismo praktika yra formuojama taip, jog siekiama palikti areštuotą turtą valdyti asmeniui, pas kurį antstolis turtą areštavo, jei saugotojas nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo rizikos/grėsmės. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos argumentus, jog nepaskirtas ir turto arešto akte nenurodytas areštuoto turto saugotojas, atmetė kaip nepagrįstus.Teismas taip pat atmetė pareiškėjos motyvus dėl netinkamo turto vertės nustatymo, kadangi vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtino, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti eksperto kvalifikacija ar daryti išvadą, jog eksperto nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis areštuodamas turtą vadovavosi būtent eksperto nustatyta turto vertė, teismas vertino, jog antstolis turto arešto veiksmus atliko pagal įstatymo reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja J. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015-09-25 turto arešto aktą 0136-13/02003. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, kadangi visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos ir V. L. išsakytų motyvų dėl LR CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo, t.y. dėl turto arešto akte nenurodytų pakankamai daiktą apibūdinančių požymių. Spręsdamas skundo pagrįstumo klausimą bei turėdamas informacijos apie 2010-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-194-284/2010 priimtą sprendimą, teismas neanalizavo jo įtakos arešto akto teisėtumui. Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu 2015-01-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau minėtas 2010-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas šiai dienai nėra panaikintas ar pakeistas, jis yra įsiteisėjęs ir galioja. O pagal LR CPK 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią, nepaisant juo sukeliamų teisinių pasekmių įregistravimo valstybiniame registre fakto.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais: Antstolio surašytame turto arešto akte buvo pakankamai daiktą apibūdinančių požymių pagal LR CPK 678 straipsnio reikalavimus, o apeliantės nurodyti požymiai buvo detaliai aprašyti UAB „Ober-Haus“ 2015-09-09 ekspertizės akte, kuris yra sudėtinė vykdomosios bylos dalis. Nei LR CPK, nei koks nors kitas įstatymas imperatyviai nenumato, kad tokie požymiai kaip buto kambarių skaičius, jo būklė, kambarių plotai, buto aukštas, balkono buvimas/nebuvimas, renovacijos atlikimas/neatlikimas yra vienareikšmiškai būtini duomenys turto arešto akte. Pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai ir pagrįstai atsakė į visus apeliantės nurodytus skundo argumentus, susijusius su LR CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų taikymu, o priešingi apeliantės teiginiai tėra pagrįsti apeliantės išvedžiojimais ir samprotavimais. Apeliantės argumentai dėl areštuoto buto nuosavybės yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja Pakruojo rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2015-01-28 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6-287/2015 nustatytoms aplinkybėms. Butas 2010-01-07 (J. L. ir V. L. santuokos metu), t.y. anksčiau nei buvo priimtas 2010-02-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-194-284/2010, dovanojimo sutartimi buvo perleistas dukrai M. L.. Actio pauliana byloje patenkinus ieškinį ir pripažintus 2010-01-07 dovanojimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ir pritaikius restituciją natūra, 7/10 buto buvo grąžintos V. L. ir apeliantės J. L. nuosavybėn. 7/10 dalių buto nuosavybė įregistruota ir VĮ Registrų centre, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad butas V. L. priklauso.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai areštuojant pareiškėjai priklausantį turtą, pripažinti teisėtais bei atitinkančiais įstatymo nuostatas, pagrįstumo.Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (LR CPK 585 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio T. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/13/02003 dėl 349899,93 Lt (101338,02 Eur) piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės J. L. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2013-02-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-780. Iš 2010-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-194-284/2010, turinio matyti, kad teismas nutraukdamas santuoką sudarytą tarp pareiškėjos ir V. L., patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 16 punktu šalys susitarė, kad santuokos metu J. L. ir V. L. vardu jungtinės nuosavybės teise pagal 1992-07-08 sutartį Nr. 1-5826 įgytas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka J. L. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015-01-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6-287/2015, kurį Šiaulių apygardos teismas 2015-06-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-593-372/2015, paliko nepakeistą, 2010-01-07 dovanojimo sutartį, kuria pareiškėja J. L. ir suinteresuotas asmuo V. L. 2010-01-07 perleido 7/10 dalis buto su rūsiu 3,70 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise savo dukrai M. L., pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento bei taikė restituciją natūra. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš 2015-07-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 3/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso pareiškėjai J. L. pagal 1992-07-08 pirkimo pardavimo sutartį, o 7/10 minėto buto pagal 2015-01-18 teismo sprendimą Nr. e2-6-287/2015 priklauso pareiškėjai J. L. ir suinteresuotam asmeniui V. L., įrašas galioja nuo 2015-07-02 (15-16 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. L. santuokos nutraukimo metu įgytas turtas buvo dalinamas jau po 7/10 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties sudarymo, apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis santuokos nutraukimo byloje nustatytomis aplinkybėmis, atmeta kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog suinteresuotas asmuo V. L. yra areštuoto turto bendrasavininkas, padarė įrodymais pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo turto savininko nustatymo apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip prieštaraujančius byloje esantiems duomenims.Dėl apeliantės nurodytų argumentų, kad antstolio surašytas turto areštas aktas neatitinka LR CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Iš minėtos teisės normos turinio matyti, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nėra nurodęs, kad areštuojant nekilnojamąjį daiktą turto arešto akte privalo būti nurodytas kambarių skaičius, jų plotai, buto aukštis, būklė, balkono buvimas/nebuvimas, renovacijos atlikimas/neatlikimas. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0136/13/02003 duomenų matyti, kad antstolis areštuodamas pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, nurodė, kad butas yra su rūsiu 3,70 kv.m., paskirtis – gyvenamoji (butų), bendras plotas: 60,48 kv.m., pažymėjimas plane: 9, baigtumo procentas: 100 proc., statybos pabaigos metai – 1971, pastatas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daikto vertė 17300,00 Eur (105-104 b.l., v.b. Nr. 0136/13/02003). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu antstolio nurodyti areštuoto turto požymiai konkrečiu atveju laikytini pakankamai apibūdinantys turtą, o turto arešto akto turinys iš esmės atitinkantis LR CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus turto arešto akto turinio reikalavimus. Pareiškėja teigdama priešingai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jos įvardintų požymių nenurodymas turto arešto akte pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, pareiškėjos ar kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus ir teises (LR CPK 178 straipsnis).Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo jos nurodytus argumentus dėl LR CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir motyvuotai pasisakė, kad antstolio surašyto akto turinys atitinka tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus.Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.