- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- eI3-836-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02840-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- UAB Reimeda
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reimeda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir sprendimo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Reimeda“ teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-07-29 sprendimą Nr. AS-70 dėl patikrinimo akto Nr. PA80-19/2020 tvirtinimo dalyje, kurioje pareiškėjai suskaičiuotas (patvirtintas) mokestis padidintu tarifu sumoje 13 382 Eur; 2) pakeisti Departamento 2020-07-29 sprendimą Nr. AS-70 dėl patikrinimo akto Nr. PA80-19/2020 tvirtinimo dalyje, kurioje pareiškėjai suskaičiuotas (patvirtintas) mokestis padidintu tarifu sumose 225 Eur ir 1 549 Eur, ir skirti švelnesnę poveikio priemonę, konkrečiai 177 Eur.
Paaiškina, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjos atžvilgiu suskaičiavo mokestį taikant didesnį tarifą (10) – už 2017 m. I ketvirtyje išgautą ir nedeklaruotą 2 976 kub. m. valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį – 13 382 Eur, už 2018 m. III ketvirtyje išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį – 225 Eur, už 2019 m. II ketvirtyje išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį – 1549 Eur, iš viso apskaičiuoto mokesčio pareiškėjai dydis 15 156 Eur.
Pareiškėja deklaravo, jog 2017 m. I ketvirtyje ji išgavo 373 kub. m. žvyro ir 2 976 kub. m. smėlio, ir už šį išgautą bei deklaruotą gamtos išteklių kiekį sumokėjo privalomus mokesčius. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjos deklaruotas 2017 m. I ketvirtyje išgautų gamtos išteklių kiekis yra teisingas, tačiau dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių laikosi pozicijos, kad deklaracijoje už 2017 m. I ketvirtį pareiškėja vietoje 2 976 kub. m. smėlio turėjo nurodyti 2 976 kub. m. žvyro. Pareiškėja deklaravo būtent tą iškastą žaliavos rūšį, kokia ji iš tikro ir buvo faktiškai iškasta, bei sumokėjo už visą tą kiekį mokesčius.
Net jeigu pareiškėja ir būtų nagrinėjamu atveju sąžiningai suklydusi, tokia klaida negali lemti jai prievolės sumokėti 13 382 Eur mokesčio padidintu tarifu, kokia nustatoma sprendimu – tarsi pareiškėja būtų nuslėpusi ir nedeklaravusi 2 976 kub. m. išgauto gamtos išteklių kiekio 2017 m. I ketvirtyje. Ginčijamas sprendimas surašytas bei mokestis pareiškėjai padidintu tarifu sumoje 13 382 Eur suskaičiuotas (patvirtintas) taip, tarsi pareiškėja nebūtų deklaravusi faktiškai 2017 m. I ketvirtyje iškasto 2 976 kub. m. smėlio ir už jį nesumokėjusi mokesčio. Tokia atsakovo sprendime išdėstyta argumentacija dėl 13 382 Eur mokesčio padidintu tarifu prievolės nustatymo neatitinka Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatų ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.
Laikantis atsakovo pozicijos, jeigu pareiškėja vietoj 2 976 kub. m. smėlio būtų deklaravusi tokį pat kiekį žvyro, ji būtų turėjusi sumokėti tik 182 Eur daugiau nei kad sumokėjo. Akivaizdu, jog toks mokesčio skirtumas yra labai mažas bei papildomai iliustruoja pareiškėjos sąžiningą elgesį deklaruojant būtent tą gamtos išteklių rūšį, kuri faktiškai buvo išgauta. Be to, nuo 2019-01-01 buvo suvienodintas mokesčių tarifas už išgautą smėlį bei žvyrą dėl faktinės situacijos telkiniuose, kadangi smėlio ir žvyro sluoksniai žemėje yra vienas šalia kito ir persidengia (ir kartais net ne po vieną kartą).
Ginčijamu sprendimu pareiškėjai už 2018 m. I ketvirtyje išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį suskaičiuota 225 Eur mokesčio padidintu tarifu, o už 2019 m. II ketvirtyje išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių kiekį suskaičiuota 1 549 Eur mokesčio padidintu tarifu. Pareiškėjai pastebėjus, kad per klaidą buvo nedeklaruota atitinkamas kiekis žvyro, nedelsiant buvo patikslinta 2019 m. II ketvirčio deklaracija ir mokestis už šį kiekį taip pat sumokėtas. Todėl dėl įvykusios klaidos ginčijamu sprendimu pareiškėjai pritaikytas 10 tarifas suskaičiuojant (patvirtinant) 1 774 Eur mokestį padidintu tarifu yra aiškiai neteisingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sąmoningai tyčia nesiekė konkretaus neteisėto rezultato – išgautų gamtos išteklių kiekio nuslėpimo – nevedė apgaulingos apskaitos, neklastojo apskaitos dokumentų, netrukdė atsakovui atlikti įstatyme nustatytų pareigų. Pažeidimas, pateikus patikslintą deklaraciją ir sumokėjus mokesčio skirtumą, buvo pašalintas dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Neatsargiu pažeidimu dėl žmogiškos klaidos, padaryta žala nedidelė – 22,45 Eur ir 154,90 Eur, viso 177,35 Eur, kuri, kaip minėta, patikslinus deklaraciją bei sumokėjus mokestį, buvo atlyginta.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus darbuotojas 2020-06-02 atliko pareiškėjos eksploatuojamo Jodėnų žvyro telkinių planinį patikrinimą dėl 2 dalių, t. y. I dalis – dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo; II dalis – dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo. Patikrinimo metu nustatyti ir sprendimu patvirtinti pažeidimai nurodyti tik 2020-06-02 patikrinimo akto I dalyje.
Jodėnų žvyro telkinyje išgaunama kietoji naudingoji iškasena yra žvyras. Tikrinamuoju laikotarpiu 2017 – 2019 metais pareiškėja yra parengusi 3 markšeiderinius planus, kurie apima 2016-01-01–2017-07-01, 2017-07-01–2018-09-17 ir 2018-09-27–2019-07-01 laikotarpius. Pareiškėja išgaunamų valstybinių gamtos išteklių (žvyro) apskaitą vykdo kas mėnesį fiksuodami išgautų išteklių kiekį ir kas ketvirtį Lietuvos geologijos tarnybai teikia Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitą. Pareiškėjos apskaitoje yra nurodomos dvi valstybinių gamtos išteklių rūšys: smėlis ir žvyras, tačiau visuose Lietuvos geologijos tarnybai teikiamose ataskaitose nurodomas išgaunamų išteklių rūšis – žvyras. Taip pat vien tik išgaunamo žvyro kiekis apskaitomas ir nurodomas pareiškėjai 2017-07-01 pateiktame markšeideriniame plane. Visose deklaracijose (išskyrus 2017 m. I ketvirčio) pareiškėja taip pat deklaruoja vien tik išgauto žvyro kiekį ir tik 2017 metų I ketvirčio deklaracijoje pareiškėja deklaravo išgavusi 373 m3 žvyro bei 2 976 m3 smėlio. Tik nuo 2019 metų smėliui ir žvyrui yra numatytas bendras mokesčio tarifas – 0,42 Eur/m3. Todėl laikoma, kad pareiškėja Jodėnų žvyro telkinyje vykdo žvyro gavybą bei atitinkamai privalėjo deklaracijose nurodyti išgaunamą žvyrą, o deklaruotas žvyro kiekis privalėjo sutapti su markšeiderinių matavimų planuose nurodytu išgauto žvyro kiekiu.
Pareiškėja 2017 m. I ketvirčio, 2018 m. III ketvirčio ir 2019 m. II ketvirčio deklaracijose nurodydama ne faktiškai išgautą valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį, pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas taikant minėtame įstatyme nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Apskaičiuoto mokesčio dydis taikant didesnį mokesčio tarifą tikrinamuoju laikotarpiu išgautus ir nedeklaruotus valstybinių gamtos išteklius (žvyro) yra 15 156 Eur. Departamentas privalo imperatyviai taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir negali atsižvelgti į tai, kad pareiškėja šį išteklių kiekį yra deklaravusi kaip kitą valstybinių gamtos išteklių rūšį, taikydama tai rūšiai mažesnį 0,38 Eur/m3 tarifą. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje tokia galimybė nenumatyta.
Pareiškėja neatliko papildomos geologinės žvalgybos, tačiau savavališkai ir nesilaikydama esamo teisinio reglamentavimo nusprendė, kad jų išgaunamų valstybinių gamtos išteklių rūšis yra kita, nei nurodyta Žemės gelmių registre ir jai išduotame leidime. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Pareiškėjos 2011-08-22 leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes yra išduotas naudoti Jodėnų telkinio žvyro išteklius. Pareiškėja, teikdama ataskaitų duomenis Lietuvos geologijos tarnybai, nurodo, kad naudingoji iškasena yra žvyras. Markšeideriniame plane nurodoma išgaunama naudingoji iškasena – žvyras. Todėl pareiškėja Jodėnų telkinyje galėjo vykdyti tik žvyro gavybą ir būtent šią valstybinių gamtos išteklių rūšį privalėjo deklaruoti. Be to, nėra jokio teisinio reglamentavimo, kurio pagrindu ūkio subjektai eksploatuojantys telkinius galėtų išgaunamų išteklių rūšis apskaityti ir deklaruoti pagal realizuojamą produkciją.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020-07-29 sprendimo dalies, kurioje pareiškėjai suskaičiuotas (patvirtintas) mokestis padidintu tarifu sumoje 13 382 Eur, bei dalies, kurioje pareiškėjai suskaičiuotas (patvirtintas) mokestis padidintu tarifu sumose 225 Eur ir 1 549 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo skirti pareiškėjai švelnesnę poveikio priemonę, konkrečiai 177 Eur.
Teismas nustatė, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnas atliko pareiškėjos planinį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (2017-2019 m.) ir mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą ir 2020-06-02 patikrinimo akte užfiksavo, kad: 1) pareiškėja 2017 m. I ketvirčio deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis (deklaruota ne ta valstybinių gamtos išteklių rūšis, smėlis vietoje žvyro); 2) pareiškėja pateiktoje 2019 m. II ketvirčio deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis (deklaruota 335 kub. m. valstybinių gamtos išteklių (žvyro) mažiau nei išgauta); 3) apskaičiuoto mokesčio dydis taikant didesnį mokesčio tarifą tikrinamuoju laikotarpiu išgautus ir nedeklaruotus valstybinių gamtos išteklius (žvyro) yra 15 156 Eur.
Pareiškėja 2020-06-26 pateikė rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, paaiškindama, kad 2017 m. I ketvirčio deklaracijoje naudingos iškasenos deklaruotos dviem eilutėmis: 373 kub. m. žvyro ir 2 976 kub. m. smėlio, bendra naudingų iškasenų mokesčio suma už 2017 m. I ketvirtį buvo 1 324 Eur (168 Eur už smėlį ir 1 156 Eur u žvyrą), ji sumokėta 2017-05-12, tuo tarpu patikrinimo akte 2 976 kub. m. pateikiamas kaip išgautas ir nedeklaruotas žvyro kiekis, kuris apmokestinamas taikant didesnį mokesčio tarifą.
Ginčijamu 2020-07-29 sprendimu Departamentas patvirtino 2020-06-02 patikrinimo aktą ir pareiškėjos atžvilgiu mokėtiną 15 156 Eur sumą, argumentuodamas, kad pareiškėja eksploatuoja Jodėnų žvyro telkinį, šiame telkinyje išgaunama kietoji naudingoji iškasena – žvyras; pareiškėjos parengtuose markšeideriniuose planuose apskaitoma išgaunama kietoji naudingoji iškasena – žvyras, jokia kita naudingoji iškasena markšeideriniuose planuose neapskaityta. Ginčijamu sprendimu padarytos išvados, kad: 1) pareiškėja, eksploatuodama Jodėnų žvyro telkinį, 2017 m. I ketvirtį išgavo 3 349 kub. m. žvyro, tačiau deklaravo tik 373 kub. m., išgautas 2 976 kub. m. žvyro išteklių kiekis nedeklaruotas, šis kiekis deklaruotas kaip smėlis; 2) 2018 m. III ketvirtį nedeklaruotas 48 kub. m. išgautų valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekis; 3) 2019 m. II ketvirtyje nedeklaruotas 335 kub. m. išgautų valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekis; tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuotas 15 146 Eur mokesčio dydis už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius žemės gelmių išteklius (žvyrą).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01, toliau – ir Įstatymas), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką.
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naudingosios iškasenos, įskaitant ir žvyras, yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).
Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1–2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.
Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas nustato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta), t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Nuo 2016-01-01 galiojusi Įstatymo redakcija įtvirtino, kad mokesčio už naudingąją iškaseną kitą smėlį tarifas yra 0,38, o už žvyrą – 0,44 (Įstatymo 1 priedas 12, 13 punktai). Nuo 2019-01-01 galiojanti Įstatymo redakcija nustato, kad tiek už kitą smėlį, tiek už žvyrą mokesčio tarifas yra vienodas – 0,42 (Įstatymo 1 priedas 13 punktas).
Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai suskaičiuotas (patvirtintas) mokestis padidintu tarifu sumoje 13 382 Eur, dėl to, jog 2017 m. I ketvirtį išgavo 3 349 kub. m. žvyro, tačiau deklaravo tik 373 kub. m., išgautas 2 976 kub. m. žvyro išteklių kiekis nedeklaruotas, šis kiekis deklaruotas kaip smėlis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuota, kad išgautosios naudingosios iškasenos deklaruotinos pagal apibrėžtą naudingosios iškasenos gavybos veiklą (LVAT 2019-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-583-602/2019). Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėja ankstesniais laikotarpiais deklaravo neišgautus naudingųjų iškasenų kiekius, neturi jokios įtakos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies taikymui (pažeidimo konstatavimui), nes atsakovas mokėtino mokesčio sumą skaičiuoja pagal nedeklaruotą naudingųjų iškasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) ar nesumokėtas sumas (žr., pvz., LVAT 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013).
Teismas nustatė, kad Plungės rajono Jodėnų žvyro telkinio detalios žvalgybos ataskaitoje nurodoma, kad Jodėnų telkinys laikytinas žvyro telkiniu, naudingąjį sluoksnį sudaro sauso ir apvandeninto įvairaus rupumo žvyras su pavieniais smėlio lęšiais ir sluoksniais. Pareiškėjai 2011-08-22 išduotas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, šis leidimas išduotas naudoti Jodėnų telkinio žvyro (o ne smėlio) išteklius. Markšeideriniame plane nurodytas išgautas žvyro (o ne smėlio) kiekis, taip pat dėl išgauto žvyro pareiškėja Lietuvos geologijos tarnybai teikė ataskaitas. Taigi naudingųjų iškasenų gavybos dokumentuose pareiškėja 2017-2019 m. laikotarpiu nurodė išgaunanti žvyrą, nepaisant to, vienoje deklaracijoje už 2017 m. I ketvirtį, nurodė naudingosios iškasenos rūšį – smėlį, nors ataskaitos apie tokios rūšies iškaseną Lietuvos geologijos tarnybai nebuvo teikiamos.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog naudingoji iškasena buvo parduota kaip smėlis ir tai patvirtina pridedama PVM sąskaita faktūra, nepaneigia atsakovo nustatyto pažeidimo, nes pareiškėjai, pagal Įstatymo nuostatas, tenka pareiga deklaruoti išgaunamus gamtos išteklius, o ne parduodamus. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja 2017 m. I ketvirčio deklaracijoje nurodė ne tą išgautą gamtos išteklį, 2 976 kub. m. žvyro išteklių kiekio nedeklaravo ir tuo pagrindu atsakovas pagrįstai nustatė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimo pažeidimą.
Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjai suskaičiuotas (patvirtintas) mokestis padidintu tarifu sumoje 13 382 Eur netenkintinas, tačiau spręstina dėl šios sprendimo dalies pakeitimo. Teismas pažymi, kad pareiškėja neginčija Departamento sprendime nustatytų faktinių aplinkybių dėl nedeklaruoto 48 kub. m. išgautų valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekio ir 2019 m. II ketvirtyje nedeklaruoto 335 kub. m. išgautų valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekio, todėl teismas toliau pasisakys dėl baudos dydžio už visus ginčijamame sprendime nurodytus pažeidimus dėl neteisingo deklaravimo fakto.
LVAT praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-09-17 nutarimas).
LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Įvertinus pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį dėl mokesčio už naudingąsias iškasenas, deklaracijų pateikimo, darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankami aktyvi ir atidi įgyvendindama prievolę laiku ir teisingai deklaruoti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius už 2017 m. I, 2018 m. III, 2019 m. II ketvirčius. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą – išgauto gamtos išteklių nedeklaravimą, būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgautą žvyro kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą dėl dalies žvyro išteklių nedeklaravimo ir sumokėjo mokesčio skirtumą, tai parodo, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius. Pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nebuvo didelis, pareiškėja sumokėjo mokestį už išgautus išteklius, taigi iš esmės valstybės biudžetas nenukentėjo. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.
Teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir Įstatymu numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2017-2019 m. laikotarpį padidinti 1 kartą. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2020-07-29 sprendimu Nr. AS-70 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 15 156 Eur mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį mažintinas iki 1 515,6. Taigi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reimeda“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-07-29 sprendimo Nr. AS-70 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki 1 515,6 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiolikos eurų ir 60 centų).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.