Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja N.Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00174-2010-2

2013 m. kovo 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. gynėjo advokato Arūno Juodžio apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis 2010-03-10, apie 19.30 val., dirbdamas autokrautuvo vairuotoju UAB „Alsantė” žvyro karjere, esančiame Samnikų k., Grendavės sen., Trakų rajonas, svetimo turto vagystės tikslu atrakino autokrautuvo (duomenys neskelbtini) degalų bako ir radiatorių dureles, atidarė kuro baką, ir, tokiu būdu, išpylė į plastikinius bakus 130 litrų dyzelino 450 Lt vertės, kuriuos sudėjo į savo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio UAB „Alsantė“ teritorijoje, bagažinę, tikslu po darbo juos išvežti, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „Alsantė“ priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių, nes bakus su dyzelinu K. S. automobilio bagažinėje aptiko UAB „Alsantė“ direktorius R. T..

2013-01-21 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo K. S. gynėjo advokato Arūno Juodžio apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį K. S. atžvilgiu.

Kad kuras buvo pakeistas, apelianto teigimu, patvirtina Trakų raj. apylinkės prokuratūros prokurorė I. P., kuri 2011-11-23 tarnybiniame pranešime nurodė, kad neatmetama galimybė, kad 2010-03-10 K. S. automobilyje rastas dyzelinas įvykio vietoje arba vėliau jį laikant VA VPK Trakų r. PK teritorijoje galėjo būti pavogtas, o vėliau, siekiant paslėpti galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pėdsakus, vietoj dyzelino į bakelius buvo supiltas vanduo. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tai patvirtinantys įrodymai yra prijungti prie šios bylos. Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir nėra nustatyta, kas, kada, kokiais tikslais išpylė visą ar dalį kaltinamojo automobilio bagažinėje rastuose plastikiniuose bakuose buvusį dyzeliną ir kokį skystį vietoj jo pripylė į šiuos bakus. Tai, kad dyzelinas yra atskiestas vandeniu nuteistasis pastebėjo atvykęs pasiimti jam grąžinto dyzelinio kuro, tačiau pastebėjęs, kad jo plastikiniuose bakuose didžioji dalis yra vandens, o ne dyzelino, atsisakė atsiimti jam grąžinamus kuro bakus ir pareikalavo grąžinti tokį kurą, koks buvo paimtas iš jo automobilio bagažinės (2010-11-24 nuteistojo gynėjos advokatės J. V. prašymas yra pateiktas byloje).

Ta aplinkybė, kad plastikiniuose bakuose didžioji dalis (apie 80 procentų) yra vandens nustatyta ir byloje pateiktomis specialistų išvadomis – 2010-04-14 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-883(10) ir 2011-05-25 Muitinės laboratorijos specialisto išvada Nr. 1C0023. Toks dyzelinis kuras, kuriame yra apie 80 procentų vandens, akivaizdžiai yra netinkamas naudoti kaip transporto priemonių kuras ir negalėjo būti nei krautuvo (duomenys neskelbtini) kuro bake, nei parduodamas degalinėje UAB „Borusta“ degalinėje, todėl darytina neabejotina išvada, kad šioje byloje esantis daiktinis įrodymas – dyzelinis kuras buvo pakeistas prieš tai, kai jis buvo kartu su nuteistojo automobiliu išvežtas iš UAB „Alsantė“ teritorijos arba po to.

Kita svarbi, nuteistojo gynėjo teigimu, aplinkybė dėl kurios visiškai nepasisakė pirmosios instancijos teismas, yra tai, kad teisme apklausti liudytojai J. K. ir P. B. paaiškino, jog būtent jiems 2010- 03-10 įvykio vietoje tyrėja nurodė įpilti iš K. S. automobilio bagažinėje buvusių plastikinių bakų dyzelinio kuro mėginį. Vykdydami tyrėjos nurodymą, liudytojai J. K. ir P. B. iš nuteistojo automobilio bagažinėje buvusių plastikinių bakų įpylė dyzelinio kuro į 2 (du) plastikinius butelius, kuriuos rado UAB „Almantė“ buitinėse patalpose, ir atidavė šiuos 2 (du) plastikinius butelius tyrėjai. Jokių kitų mėginių iš UAB „Alsantė“ kuro saugojimo talpyklos ar krautuvo (duomenys neskelbtini) kuro bako nei liudytojai J. K. ir P. B., nei kiti asmenys neėmė. Todėl, apelianto teigimu, 2010-03-10 daiktų pateikimo protokole nurodyti duomenys, esą P. B. pateikė 1,5 litro plastikiniame butelyje dyzelinį kurą paimtą iš UAB „Alsantė“ kuro rezervuaro, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad teisme liudytoja apklausta tyrėja J.Žepnickienė neigė, kad liudytojams J. K. ir P. B. nurodė dyzelino mėginius paimti iš nuteistojo bagažinėje buvusių plastikinių talpų, tačiau pripažino, kad ji buvo vagonėlyje, kuomet dyzelino mėginys buvo imamas, ir ji nematė iš kur buvo paimtas dyzelino mėginys. Kadangi, dyzelino mėginys iš UAB „Alsantė“ rezervuaro nebuvo paimtas, teikiant užduotį specialisto tyrimui atlikti, vienas iš nuteistojo automobilio bagažinėje buvusių talpų paimtas dyzelino mėginys buvo klaidingai pavadintas 6 (šeštuoju) mėginiu paimtu iš UAB „Alsantė“ kuro rezervuaro. Apelianto teigimu, byloje pateiktos specialistų išvados yra pateiktos lyginant dyzelino pavyzdžius, kurie visi buvo paimti iš nuteistojo automobilio bagažinėje buvusių plastikinių bakų, ir neįrodo, kad dyzelinas priklausė UAB „Alsantė“. Be to, teigia, kad specialisto išvadose yra nurodyta, jog tikėtina, kad tik paviršinis sluoksnis, kuris sudaro tik apie 20 proc. viso dyzelino kiekio, yra iš UAB „Alsantė“ talpyklos. Nurodo, kad byloje apskritai nėra duomenų, kad UAB „Alsantė“ turėjo talpyklą, kad ji būtų apžiūrėta, tirtos galimybės iš talpyklos išpilti dyzeliną ir pan.

Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių dyzelino įsigijimo ir buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Alsantė“ buvo įsigijusi dyzelino, kad buhalterinėje apskaitoje 130 litrų dyzelino kiekis, kurio pagrobimu kaltinamas nuteistasis, buvo 2010 metų kovo mėnesį apskaitytas kaip pagrobtas ir nepanaudotas įmonės veikloje ir neįtrauktas į veiklos sąnaudas, o šio dyzelino pirkimo PVM į atskaitą. Nors pirmos instancijos teismo buvo prašoma šiuos duomenis išreikalauti iš UAB „Alsantė“ ir nors teismas įpareigojo UAB „Alsantė“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau tokie dokumentai teismui taip ir nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad UAB „Alsantė“ ne tik, kad nepateikė įrodymų apie patirtą žalą, bet ir apskritai atsisakė civilinio ieškinio šioje byloje.

Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi „Alsantė“ direktoriaus R. T. parodymais , kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teigia, kad byloje pateikta UAB „Alsantė“ Trakų filialo Samninkų karjero Kuro sunaudojimo lentelė 2010-03-01 – 31 „Ratinis pakrovėjas (duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad 2010 metų kovo mėnesį ratinis pakrovėjas (duomenys neskelbtini) nepereikvojo kuro, jokie kuro trūkumai šioje transporto priemonėje nenustatyti. Byloje yra pateiktas UAB „Baltic Car Eąuipment“ 2012-07-16 raštas, kuriuo ši bendrovė, atsakydama į nuteistojo gynėjo 2012-07-13 paklausimą, informavo, kad UAB „Alsantė“ priklausančiame traktoriuje (duomenys neskelbtini) buvo sumontuota ir veikė iki 2010 metų spalio mėnesio navigacinė kuro skaičiavimo sistema, kuri fiksavo traktoriaus darbo laiką, judėjimo trajektoriją, kuro suvartojimą, rodė kada įjungtas/išjungtas degimas.

Tuo tarpu, UAB „Alsantė“ direktorius R. T. 2011-07-01 liudytojo apklausos protokole, apelianto teigimu, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad navigacinė kuro kontrolės įranga traktoriuje (duomenys neskelbtini) nebuvo įrengta. Pažymėjo, kad 2010-05-19 akistatos metu liudytojas R. T., atsakydamas į advokato klausimą, ar dėl 2010-03-10 įvykių buvo atlikta revizija ir ar nustatytas trūkumas, atsakė, kad „Taip, revizija buvo atlikta, joje yra nustatyti trūkumai, tačiau dydžio nurodyti negaliu“, o 2010-08-31 liudytojas R. T. jau nurodo, kad revizija buvo atlikta tik dalinė, tik pakrovėjuje ir šioje transporto priemonėje, kuria važinėjo K. S., tačiau kuro kiekio trūkumo nustatyti nepavyko. Apelianto manymu, R. T., priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus ir net galimai melagingus parodymus, galimai turėdamas tikslą atleisti nuteitąjį iš darbo, nemokant išeitinių kompensacijų, kas ir buvo padaryta.

Liudytojas D. R. parodė, kad jis 2010-03-10 kartu su nuteistuoju važiavo į darbą ir pastebėjo, kad K. S. automobilis VW Golf, pakrautas, atvažiavus į UAB „Alsantė“ teritoriją, išlipdamas iš automobilio pastebėjo, kad automobilio bagažinėje stovi plastmasiniai bakai, kiek jų buvo nežino. Liudytojas D. R. paaiškino, kad suprato, jog tuose bakuose yra dyzelinis kuras, nes mašinos bagažinė buvo nusėdusi, nuo tuščių bakų taip nebūtų. Apelianto teigimu, teismas netyrė ir nevertino, jog šių byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis dyzeliną, kurį 2010-03-10 R. T. rado jo automobilio bagažinėje, buvo nusipirkęs iš UAB „Borusta“ degalinės ir atsivežė iš namų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. gynėjo advokato Arūno Juodžio apeliacinis skundas tenkintinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 K. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. K. S. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas turi turėti įgaliojimus nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Pirmosios instancijos teismas tyrė vienintelę R. T. pateiktą versiją, kad K. S. automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) bagažinėje esančiose talpose dyzelinas yra pavogtas iš krautuvo „(duomenys neskelbtini) C“, nors jokių įrodymų, patvirtinančių šią versiją byloje nėra. Savo išvadas teismas grindė tik prielaidomis, netyrė ir nevertino kitų galimų versijų, neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, liudytojų V. M., D. R., J. K. ir P. B. parodymus vertino atsietai nuo bendro konteksto, nemotyvuodamas, kodėl jais nesivadovauja, taip pat neaišku kokiu pagrindu teismas nevertino K. S. pateiktų dyzelinio kuro įgijimo čekių, patvirtinančių kad dyzelinį kurą jis teisėtai įsigijo degalinėje „Borusta“. Be to, teismas nepanaikino prieštaravimų, dėl ekspertizei pateikto dyzelinio kuro lyginamojo pavyzdžio Nr. 6, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis yra paimtas būtent iš UAB ‚Alsantė“ kuro rezervuaro, taip pat nemotyvavo, kodėl vadovaujasi prieštaringais R. T. parodymais, o kitų liudytojų parodymų arba visiškai nevertina, arba juos atmeta.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad K. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jo paaiškinimai logiški, juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai – V. M., D. R., J. K. ir P. B. parodymai, dyzelinio kuro įgijimo čekiai, kuro išdavimo lapas ir sunkvežimio (traktoriaus) kelionės lapas su priedu bei kiti byloje esantys ištirti ir nepaneigti įrodymai. Pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas K. S. atžvilgiu prokuroro 2010-10-27 nutarimu buvo nutrauktas (t.1, b.l. 76-79), o R. T. apskundus šį nutarimą, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tik 2012-01-25 baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota į teismą.

Pažymėtina, jog K. S. nuo pat pradžių neigė pavogęs UAB „Alsatė“ priklausantį kurą ir teigė turįs jo automobilio bagažinėje kuro talpose buvusio dyzelino įgijimą patvirtinančius čekius.

Apklaustas teismo posėdyje K. S. parodė, kad 2010-03-10, prieš 7 valandą ryto, iš savo sandėliuko pasiėmė plastikinius butelius su kuru – keturis 30 litrų ir vieną 10 litrų talpos, susikrovė į mašiną, nes po darbo buvo suplanavęs važiuoti į sodybą, kur ūkininkauja. Nusimatė ilgas savaitgalis, todėl norėjo kaime tam tikrus darbus atlikti. Važiuodamas į darbą, taupymo sumetimais paėmė kurą ir pakeliui paėmė bendradarbį. Atvažiavęs į darbą, pasistatė mašiną įprastoje vietoje – aikštelėje ir nuėjo dirbti. Pagal vidinį susitarimą jie dirbo ilgiau, norėjo, kad gamybos būtų daugiau. Atidirbo už šeštadienį. Apie 19 val. 30 min. privažiavo direktorius, mašiną paliko už vartų, atėjo prie gamyklos, ant linijos ir mostelėjo ranka, kad prieitų. Jam atėjus, paklausė, ar pylėsi kurą. Atsakė, kad taip, kadangi į traktorių iš tikrųjų pylėsi 260 litrų. Direktorius liepė stabdyti darbą ir užpildyti kelionės lapą, kas paprastai daroma darbo pabaigoje. Direktorius primygtinai vertė pripažinti kad jis kurą pylė į savo bakus. Tuomet jis atsakė, kad tai jo kuras, kurį atsivežė su savimi, tačiau direktorius atidarė mašinos bagažinę ir vertė prisipažinti. Nusprendė, kad nėra reikalo ginčytis ir išėjo iš karjero atnešti čekių. Liko R. T., D. R. ir P. B. Mano, kad direktorius suklydo galvodamas, kad jis kurą vogė iš talpyklų. Traktoriuje buvo įmontuota kuro apskaitos sistema, navigacija, todėl kuro likutį buvo nesudėtinga patikrinti. Kuro likutį pastoviai nustatydavo mechanikas. Dokumentai buvo degalinėje. Fiksuodavo, kiek užpilta kuro, atidirbta valandų ir plius visą kuro apskaitą pagal navigaciją. Buvo du prietaisai: vienas – kiek įeita kuro, o kitas – kiek kuro nepaimta, kiek grįžo į baką, tai 100 procentinis apskaičiavimas. Traktoriuje yra kompiuteris, kur galima matyti dienos sunaudojimo kuro normą. Negali pasakyti, kada pylėsi kurą. Planavo po darbo tiesiai važiuoti į Čižiūnų kaimą dirbti. Pasitaiko vežioti kurą su savimi, ar dar kokį daiktą įsidėti.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad ryte į darbą atvažiavęs kartus su K. S., matė jo bagažinėje pakrautas plastmasines kuro talpas. Kad kuro talpos pilnos, suprato iš nusėdusios automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) bagažinės. Su K. S. dirbo visą dieną. Vakare atvažiavęs direktorius su Petru, kurio pavardės jis nežino, klausė jo ir Kęsto, ar jie pylėsi šiandien kuro. Jis pasakė, kad pylėsi, kad kuro kiekį yra pažymėjęs darbo lape. Direktorius iš jo ir Kęsto paėmė darbo lapus. Po to direktorius nuėjo prie Kęsto mašinos, atidarė bagažinę ir paklausė iš kur pas jį bagažinėje kuras, iš kur pavogė. Kęstas atsakė, kad tai jo kuras, namuose jis turi čekius, patvirtinančius kuro pirkimą. Direktorius toliau tvirtino, kad tai vogtas kuras ir liepė Kęstui rašyti pasiaiškinimą, kad pavogė kurą. K. S. atsisakė rašyti ir išėjo namo. Kad K. S. vogtų kurą, nematė, pats kuro taip pat nevogė (t.1, b.l. 48-50).

Kad K. S. ryte savo namų kieme krovė į jam priklausančio automobilio VW Golf bagažinę pilnas kuro talpas, patvirtino apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. M.. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad V. M., žiūrėdamas pro langą, negalėjo nustatyti, kad kraunamos talpos yra pilnos, o ne tuščios, atmestini, kadangi kiekvienas vidutiniškai protingas žmogus gali suprasti, kada kraunama tuščia, o kada – 30 kg sverianti talpa.

Kad K. S. bagažinėje buvo kuro talpos su dyzelinu patvirtinta liudytojų V. R., J. K., P. B. ir paties R. T. parodymais.

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad K. S., norėdamas greičiau pateikti dyzelino pirkimą patvirtinančius čekius pėsčiomis išėjo į namus, tačiau čekius pateikė ne iš karto, o praėjus kelioms dienoms, tokiu būdu norėdamas susikurti sau alibi, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino, kad K. S. nuo pat pradžių prie liudytojų teigė turįs kuro įgijimą patvirtinančius čekius, o teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju J. K. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad tą patį vakarą, jam į darbą skambino K. S., teiravosi R. T., sakė suradęs dyzelino pirkimą patvirtinančius čekius. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad įvykis buvo 2010-03-10 vakare, tai yra prieš šventes, prieš ilgąjį savaitgalį, taigi čekius K. S. galėjo pateikti tik po išeiginių, kas ir buvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2010-04-14 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-883(10), kurioje nustatyta, kad skystis, paimtas iš kaltinamojo K. S. automobilio, yra dyzelino ir vandens mišinys, didelė tikimybė, kad dyzelinas, paimtas iš kaltinamojo K. S. automobilio yra iš UAB „Alsantė“ talpyklos. (t.1, b.l.34-36) taip pat vadovavosi 11-05-25 Muitinės laboratorijos specialisto išvada Nr. 1C0023, kurioje nurodyta, kad dyzelino, esančio talpose Nr. 1,2,3,4 ( tik viršutinis sluoksnis ), talpoje Nr. 5 ir dyzelino, esančio talpoje Nr. 6, kokybės rodikliai atitinka tarpusavyje.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad lyginamasis pavyzdys Nr. 6 galėjo būti paimtas ne iš UAB „Alsantė“ kuro rezervuaro, o iš bet kurios kuro talpos, esančios automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) bagažinėje. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jog iš UAB „Alsantė“ kuro rezervuaro būtų imamas pavyzdys. Apklausta teismo posėdyje liudytoja tyrėja L.Žepnickienė parodė, kad nei ji, nei vairuotojas nedalyvavo ir nematė iš kur buvo imamas lyginamasis pavyzdys. Jai atrodo, kad buvo 4-5 dideli bakai. Iš jų mėginių ji neėmė. Užantspaudavo tik mašinos bagažinę. Iš UAB „Alsantė“ buvo paimtas vienas kuro butelis mėginiui. Butelis buvo plastikinis ar pusantro ar dviejų litrų talpos. Pagyvenęs vyras nuėjo atnešti pavyzdžio, ji paprašė atnešti pavyzdį iš bet kurios teritorijos talpos, iš kurios, nežino, į pačią teritoriją nėjo. Automobilį iškrovė komisariato kieme ir papildomai apklijavo dureles ir bagažinę po tris kartus, kad niekam nekiltų pagundos į jį įlįsti ir surašė pranešimus, o dokumentus su raktais nunešė į budėtojo dalį. Įvykio vietoje dyzelino neapžiūrinėjo, nes nebuvo eksperto.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad liudytojai J. K. ir P. B. patvirtino, jog iš visų penkių talpų, buvusių K. S. mašinos bagažinėje buvo paimti pavyzdžiai ir supilti į atskirus 5 butelius. Taip pat buvo paimtas dyzelino pavyzdys iš UAB „Alsantė“ kuro talpyklos.

Pažymėtina, kad 2010-03-19 tyrėja Jurgita Satkauskaitė, dalyvaujant VA VPK Trakų r. PK viršininko pavaduotojui, iš užantspauduotos automobilio VW Golf v/n BDS 720, saugomo VA VPK trakų r. PK garaže Nr. 1, bagažinės paėmė 5 plastikinius butelius su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju P. K. parodė, kad 2010-03-10 dyzelino mėginiai buvo paimti iš kanistro. Taip liepė tyrėjai. Pylė du mėginius iš vienos talpos, iš bagažinės. Neprisimena du ar vieną mėginį. Pylė jis ir sargas – J. K. iš vienos talpos, o kiek neprisimena. O ar buvo paimta iš bendrovės rezervuaro – neprisimena.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju J. K. parodė, kad, atvažiavus policijos ekipažui, tyrėja liepė pripildyti mėginių. P. B. surado du butelius ir jie dviese su P. B. prisipylė du litrus kuro, šalia automobilio buvo tyrėja ir R. T., policijos vairuotojas buvo policijos mašinoje. Kurą pasiėmė tyrėja.

Taigi, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad 2010-03-10 J. K. ir P. B. iš automobilio VW Golf v/n BDC 720 bagažinėje esančios talpos paimtas mėginys Nr. 6, ir vėliau 2010-03-19, dalyvaujant VA VPK Trakų r. PK viršininko pavaduotojui, tyrėjos Jurgitos Satkauskaitės iš užantspauduotos automobilio VW Golf v/n BDC 720, saugomo VA VPK trakų r. PK garaže Nr. 1, bagažinės vėlgi paimti 5 plastikiniai buteliai su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą, bus identiški, kadangi jie visi buvo paimti iš to paties automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvusių kuro talpų.

Nors K. S. nuo pat pradžių teigė, kad dyzeliną jis pirko degalinėje „Borusta“, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro aplaidumo iš šios degalinės nebuvo paimti mėginiai lyginamajam tyrimui, o buvo tik apsiribota atlikti pateikto dyzelino, esančio talpose Nr. 1,2,3,4 (tik viršutinio sluoksnio) ir talpoje Nr. 5, kokybės rodiklių vertinimą, lyginant ne su realiu lyginamuoju pavyzdžiu, tiesiogiai paimtu iš degalinės „Borusta“ rezervuaro, o su pateiktais Kokybės pažymėjimais Nr. 76043, Nr. 76230, Nr. 008, Nr. 1656 ( t.1. 158-159), kas iš esmės nėra tapatu.

Teisiamajame posėdyje Muitinės laboratorijos Metalų mineralinių ir kt. medžiagų tyrimo skyriaus viršininkė B. M. paaiškino, kad ištyrė 6 mėginius. Jie atitinka privalomųjų kokybės reikalavimų nuostatas, bet kokybės pažymėjimų neatitinka, vieni dalinai, vieni visiškai neatitinka. Pagal nustatytus rodiklius, tai yra tas pats produktas. Paklaidų ribose gali būti didesnis skirtumas. Trys pavyzdžiai nenustatyti, nes pirmajame butelyje buvo didesnis kiekis dyzelino, o kiti jau su mažu kiekiu. Identiškas kuras yra tik tuo momentu kai išpilamas iš benzovežių, iš talpos į talpą, gal gali būti kokie nukrypimai. UAB „Skulas“ iš Orlen gauna kurą ir po to išduoda tą patį kokybės pažymėjimą. Kai kurie perrašyti, kai kurie pačių nustatyti. Matyt kai gauna kurą jie pasitikrina dar pas save. Pačios UAB „Borusta“ nustatytų pažymėjimų nematė. Mano, kad nelaukiama kol iki dugno talpa ištuštės, ją papildo. Kuo pilnesnės talpos tuo geriau. Nesusimaišęs dyzelino sluoksnis laikosi viršuje, vanduo apačioje. Kaip buvo paimti mėginiai negali pasakyti. Tai tokie produktai, kad niekada negalima pasakyti, kad yra tikrai tas kuras.

Nagrinėtino skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog tam, kad perkvalifikuoti K. S. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 dalies į BK 178 str. 1 dalį, būtina žinoti padarytos žalos mastą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad K. S. 2010-03-10 užsipylė į krautuvą 262 litrus dyzelinio kuro (t.1, b.l. 42, 43), tačiau jokių duomenų, kad krautuve „(duomenys neskelbtini)“ būtų nustatytas degalų trūkumas, byloje nėra.

Apklaustas teismo posėdyje K. S. parodė, kad traktoriuje buvo įmontuota kuro apskaitos sistema, navigacija, todėl kuro likutį buvo nesudėtinga patikrinti. Kuro likutį pastoviai nustatydavo mechanikas. Dokumentai buvo degalinėje. Fiksuodavo, kiek užpilta kuro, atidirbta valandų ir plius visą kuro apskaitą pagal navigaciją. Buvo du prietaisai: vienas – kiek įeita kuro, o kitas – kiek kuro nepaimta, kiek grįžo į baką, tai 100 procentinis apskaičiavimas. Traktoriuje yra kompiuteris, kur galima matyti dienos sunaudojimo kuro normą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju D. R. parodė, kad jam po įvykio teko su tuo krautuvu dirbti, kuro trūkumo nebuvo. Jame buvo įmontuota pati naujausia kuro apskaitos sistema. Buvo matomos apsukos, kiek suvartojama kuro, krautuvo judėjimo trajektorija. Sekančią dieną po įvykio su tuo krautuvu dirbo jo tėvas, o jis dirbo pirmadienį. Kuro apskaitos sistema veikė – veikė skaitliukas, kur paduoda kurą ir kur parodo kuro apskaitą. Sistema vėliau buvo išimta, gal po pusmečio. Mano, kad krautuvas negalėtų dirbti su 80 procentų vandens.

UAB „Baltic Car Eąuipment“ 2012-07-16 rašte, informuojama, kad UAB „Alsantė“ priklausančiame traktoriuje (duomenys neskelbtini) buvo sumontuota ir veikė iki 2010 metų spalio mėnesio navigacinė kuro skaičiavimo sistema, kuri fiksavo traktoriaus darbo laiką, judėjimo trajektoriją, kuro suvartojimą, rodė kada įjungtas/išjungtas degimas (t.2 b.l. 61).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju R. T. parodė, kad jis įtarinėjo, kad kuras įmonėje galėjo būti vagiamas, tačiau to nėra niekur užfiksuota. Supilamo į transporto priemonę dyzelino kiekis fiksuojamas kuro išdavimo lape, bei sunkvežimio (traktoriaus) kelionės lape. Įvykio dieną buvo atlikta dalinė revizija transporto priemonėje, kuria važinėjo K. S., tačiau kuro kiekio trūkumo nustatyti nepavyko. Kuras galėjo būti vagiamas iš kelių transporto priemonių po keliolika litrų, kurių nustatyti neįmanoma, todėl kiek pavogta dyzelino nebuvo užfiksuota (t.1, b.l. 39-40).

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2010-11-26 nutartimi UAB „Alsantė“ (į.k. 253701790, adresas Naujoji g. 142A, Alytus) iškelta bankroto byla t.1, b.l. 178-180), Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-31 paliko galioti Kauno apygardos teismo 2010-11-31 nutartį. Pats nukentėjusysis R. T. nepateikė nei teismui, nei bankroto administratoriui jokių UAB „Alsantė“ dokumentų, patvirtinančių teisėtą kuro įgijimą, įgyto kuro kiekį ir vertę, taip pat nepateikė jokių kitų buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, R. T. vengė atvykti į teismo posėdžius, jam buvo paskirtas atvesdinimas.

Vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-27 įpareigojimą pateikti UAB „Alsantė“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir duomenis, UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, 2012-11-05 prašymu Nr. 11-22536 atsisakė šioje byloje pateikto civilinio ieškinio, motyvuodamas tuo, kad neturi žalą įrodančių dokumentų (t.2, b.l. 138).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-04-14 specialisto išvadoje Nr. 11-883 (10) nustatyta, kad pateikti tiriamieji skysčiai Nr. 1-4 yra dviejų nesimaišančių skysčių, sudarančių viršutinį ir apatinį sluoksnį mišiniai. Viršutinis šio skysčio pavyzdžių sluoksnis yra šviesiai geltonos spalvos, skaidrus skystis, turintis dyzeliniams degalams būdingą kvapą. Skysčio pavyzdyje Nr. 1 viršutinis sluoksnis sudaro atitinkamai apie 2/3, Nr. 2-3 – apie 1/10 viso skysčio tūrio. Apatinis šių skysčių sluoksnis yra bespalvis, skaidrus skystis – vanduo (t.1, b.l. 34). Tai, kad tiriamuosiuose pavyzdžiuose yra dyzelinas mišinyje su vandeniu, yra nustatyta ir 2011-05-25 Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 1C0023 (t.1, b.l. 158-159).

Teisiamajame posėdyje apklausta Muitinės laboratorijos Metalų mineralinių ir kt. medžiagų tyrimo skyriaus viršininkė specialistė B. M. paaiškino, kad pagal nustatytus kokybės rodiklius tyrimui pateikti mėginiai buteliuose Nr. 5 (dyzelino mėginys, paimtas iš K. S. automobilio bagažinėje esančių talpų su kuru) ir Nr. 6 (dyzelino mėginys, paimtas iš UAB „Alsantė“ kuro rezervuaro) bei viršutiniai skysčio sluoksniai, esantys kituose keturiuose buteliuose, kurių mėginiai paimti iš K. S. automašinos bagažinėje esančių talpų su kuru (Nr. 1, 2, 3 ir 4) yra tarpusavyje labai panašūs, tačiau, kodėl jie sumaišyti su vandeniu, paaiškinti negali. Kokiu tikslu tai buvo daroma, informacijos neturi. Pirmi keturi buteliai, kuriuose yra vandens priemaišos gali būti naudojami tik atskyrus dyzelino sluoksnį, o neatskyrus – gal tik kūrenimui. Negalima vartoti dyzelino su vandeniu, nes yra privalomieji kokybės rodikliai.

Pažymėtina, kad K. S. atsisakė pasiimti bevertį dyzelino ir vandens mišinį, teigdamas, kad kuras iš jam priklausančių talpų buvo pavogtas o likutis sąmoningai sumaišytas su vandeniu. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taigi, neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas UAB „Alsantė“ padarytą žalą įvertino 450 Lt, kadangi nėra jokių duomenų apie tai, kad dyzelinis kuras iš krautuvo „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogtas, civilinis ieškinys atsiimtas, nėra pateikta žalą įrodančių dokumentų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad K. S. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo požymių. Dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių pašalinti byloje esančias abejones ir prieštaravimus, kurios nebuvo pašalintos atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 apkaltinamasis nuosprendis K. S. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamo nusižengimo požymių.

Be to, kolegija turi pastabų dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendžio surašymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas K. S. veiką perkvalifikavo iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., motyvuodamas tuo, kad degalai pilami į kuro baką ne turint tikslą juos saugoti, taip pat saugoti kurą nuo vagysčių, o tam, kad transporto priemonė galėtų vykdyti savo pagrindinę funkciją – judėti ir vykdyti kitas su tuo susijusias užduotis, todėl autokrautuvo kuro bakas, pagal savo funkcinę paskirtį nėra saugykla, o įsibrovimas į autokrautuvo kuro baką nelaikytinas įsibrovimas į saugyklą ir K. S. veiksmai perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. į BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., tačiau Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendžio (t. 2 b.l.190-198) įžanginėje dalyje nurodyta, jog K. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., o aprašomojoje dalyje nustatyta, kad K. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į saugyklą, tuo tarpu padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., rezoliucinėje nuosprendžio dalyje K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., gi, šio nuosprendžio nuorašo rezoliucinėje dalyje jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d.

Baudžiamojoje byloje esančio nuosprendžio turinys neatitinka nei LITEKO sistemoje prisegto nuosprendžio turiniui, nei nuosprendį priėmusios teisėjos parašu patvirtinto šio nuosprendžio nuorašo turiniui, kadangi jų rezoliucinėse dalyse nurodyta, kad K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tai yra pagal tai, kaip nurodyta įžanginėje ir aprašomojoje dalyje, nors motyvuose nurodyta, kad K. S. veika yra perkvalifikuota iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d.

Siekdamas ištaisyti šiuos pažeidimus, Trakų rajono apylinkės teismas 2013-01-04 nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 361 str. 2 d., 362 str. 3 d., juos pripažino rašytinėmis klaidomis ir nutarė pirmąją aprašomosios dalies pastraipą išdėstyti sekančiai: „K. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:“, o rezoliucinės dalies pastraipą išdėstyti sekančiai: „K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir nuteisti 20 (dvidešimties) MGL (2600 Lt) dydžio bauda“.

Pažymėtina, kad tokia nutartis negali būti pripažinta teisėta, todėl naikintina, kadangi ji priimta 2013-01-04, tai yra dar neįsiteisėjus taisytinam nuosprendžiui, tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 361 str., 362 str. numato tik nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą bei su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Be to, neaišku, ką turi bendro su taisytinu nuosprendžiu apylinkės teismo nutartyje nurodyta BPK 362 str. 3 d., tai yra klausimai dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendį priėmęs teismas gali nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones tik tuomet, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, todėl neaišku, kokiu pagrindu esminius pažeidimus – netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – pirmosios instancijos teismas pripažįsta rašytinėmis klaidomis.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę ir neįsiteisėjusiame nuosprendyje ištaisyti rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Klaidų nuosprendyje ištaisymo klausimui nagrinėti gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama prokurorui, gynėjui ir kitiems proceso dalyviams. Klaidų nuosprendyje ištaisymo klausimu priimtos nutarties nuorašas per tris dienas nuo jos priėmimo turi būti išsiųstas proceso dalyviams, kuriems nuosprendžio nuorašas buvo įteiktas ar išsiųstas šio Kodekso 310 straipsnyje nustatyta tvarka. Prieštaravimai šia tvarka priimtoms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., kolegija

nusprendė:

Trakų rajono apylinkės tesimo 2012-12-28 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-03-22, išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskirtą K. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: penkis plastikinius bakus su dyzeliniu kuru bei šešis plastikinius butelius su dyzeliniu kuru, patalpintus į Trakų r. PK saugojimo kamerą (t.1., b.l. 37-38), sunaikinti.

Trakų rajono apylinkės teismo nutartį 2013-01-04 panaikinti.