Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-15 · Civilinė byla Nr. e2S-287-467/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-15
Bylos Nr.
e2S-287-467/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25387-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
A. C.
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-287-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25387-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.3; 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei S. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei S. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra P. C., gim. (duomenys nesklebtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad ieškovas su nepilnamete P. C. gali bendrauti Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovui, vieną kartą per savaitę, pirmąjį ieškovo A. C. ir nepilnametės dukters susitikimą skiriant 2015 m. rugsėjo 17 d. nuo 17 val. iki 18.30 val.; tolesnių susitikimų laikas ir susitikimų trukmė derintini betarpiškai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovais, ieškovu ir atsakove, atsižvelgiant į P. C. poreikius; įpareigojo atsakovę užtikrinti nepilnametės P. C. dalyvavimą susitikimuose su ieškovu A. C. miesto savivaldybės patalpose.

Šalies argumentai

2015 m. lapkričio 5 d. ieškovas A. C. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo, prašydamas nustatyti, jog ieškovas su dukra gali bendrauti vieną kartą per savaitę bent dvi valandas Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio parinktam psichologui ir/ar kitiems Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone reikalingiems asmenims; nustatyti, kad ieškovo su dukra susitikimų laikas, vieta ir susitikimų trukmė suderinami iš anksto, sudarant ne mažiau nei dviejų mėnesių grafiką, derinant betarpiškai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovais, jų kviečiamais psichologais, ieškovu ir atsakove, atsižvelgiant į P. C. poreikius; įpareigoti atsakovę atvesti nepilnametę dukterį į susitikimą nurodytu laiku ne mažiau nei 15 min. anksčiau iki susitikimo numatyto laiko, perduoti vaiką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, išeiti iš numatytos susitikimo vietos (patalpos ar pan.) nustatytam bei suderintam susitikimo laikui; nustatyti, jog dukrai susirgus ir negalint atvykti į numatytą susitikimų vietą, atsakovė iš anksto informuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovus ir ieškovą, nurodydama, kad vaikas gydomas, ir pateikdama gydytojo pažymą. Tokiu atveju ieškovas turi teisę atvykti į vaiko buvimo ar gydymo vietą (namus, ligoninę, sanatoriją ar kitą vietą kur vaikas gydomas) ir bendrauti su dukra nustatytu laiku; ieškovui bendraujant su dukra, atsakovė išeina iš patalpos suderintam ir numatytam bendravimo laikui ir jame nedalyvauja. Prašyme ieškovas nurodė, jog jis bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio atstovai dėjo dideles pastangas įgyvendinti teismo nutartį ir organizuoti vaiko susitikimus su tėvu, tačiau to padaryti nepavyko dėl atsakovės kaltės. Atsakovė atvesdavo dukrą į susitikimą, tačiau, vos atvykus į susitikimo patalpą, nepilnametė dukra imdavo elgtis priešiškai tėvo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų atžvilgiu. Pareikšdavo, kad bijo žmonių, išskyrus mamą, nori eiti namo ir bendrauti su tėvu atsisakydavo. Vaikas slėpėsi už mamos, demonstravo išankstinį priešiškumą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto atžvilgiu, šiam bandant išsiaiškinti kokios yra nenoro bendrauti priežastys. Atsakovė atsisakydavo pasišalinti, leisti bendrauti vaikui su tėvu jai nedalyvaujant. Susitikimuose bendraujant tokia tvarka vaikas yra psichologiškai traumuojamas, griaunamas tėvo autoritetas ir toliau didinama atskirtis tarp dukros ir tėvo, daroma žala vaiko raidai, pažeidžiant vaiko teises ir interesus. Mergaitė neturi problemų bendraudama su svetimais žmonėmis, nesant šalia motinos, nes jai aštuoneri metai, ji lanko mokyklą, įvairius būrelius. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra pakankamai detali, nenumato psichologo dalyvavimo, bendravimo tvarkos, dukrai sergant.

Atsiliepimas

Atsakovė S. S. atsiliepime su ieškovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad dukra naujoje aplinkoje jaučiasi nesaugiai, nes ieškovas 2015 metų pavasarį, geranoriškai bendraudamas su dukra, tiesiogiai prigąsdino ją atimti iš mamos ir gyventi be ieškovės. Dukra jaučia baimę, prieš susitikimus klausia, ar jos nepaims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai arba ieškovas, kodėl tėvas šiurkščiai elgiasi bendraudamas su ja. Ieškovas su vaiku bendrauja įsakmiu tonu, žemina vaiko motiną ir tik du kartus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo sustabdytas dėl nepagarbaus elgesio. Atsakovė deda visas pastangas, kad vaikas nebijotų likti be jos, tačiau vaikas neatsipalaiduoja ir nesijaučia saugiai. Ieškovui trūksta laiko, kantrybės, švelnumo ir malonaus bendravimo, siekiant atkurti prarastą ryšį su dukra. Vėlesnių susitikimų metu matėsi pažanga, dukra žaidė su tėvu prie vieno stalo, bet vis tiek prašė motinos neišeiti. 2015 m. lapkričio 4 d. susitikimo metu ieškovas elgėsi neadekvačiai, nuteikinėjo vaiką prieš motiną, vadino atsakovę melage, demonstravo tėvo valdžią, darė vaikui psichologinį spaudimą. Dukra į susitikimą su tėvu eina nenoriai, todėl tenka dukrą įkalbinėti eiti į sekantį susitikimą. Dukra darosi uždaresnė, irzlesnė, išsiblaškiusi. Ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka sunkiai įgyvendinama, kadangi atsakovė taip pat turi savo gyvenimą, darbą ir laisvalaikį.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime nurodė, kad laikinos bendravimo tvarkos keitimas neatitiktų nepilnametės interesų, nes savaime neužtikrintų tinkamo mergaitės bendravimo su tėvu. Be to savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai nėra sprendimų vykdymą prižiūrinčios institucijos ir joms negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu numatytos papildomos funkcijos, nenustatytos pagal įstatymus. Skyriaus nuomone, teismui būtina įpareigoti ginčo šalis kreiptis į abiem šalims priimtiną kvalifikuotą šeimos santykių psichologą dėl pagalbos jiems ir jų dukrai teikimo, mažinant tėvų tarpusavio konfliktiškumo lygį bei patariant tėvams, kaip tinkamai parengti dukrą bendravimui su tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra galiojanti ir vykdytina. Tuo tarpu teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui. Teismas sprendė, kad nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvų interesus. Nuo teismo nutarties priėmimo dienos situacija tarp šalių nepasikeitė, taip pat nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurios sudarytų teisinį pagrindą nutarties pakeitimui. Teismas sutiko su išvadą teikiančios institucijos teiginiu, kad savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai nėra sprendimų vykdymą prižiūrinčios institucijos ir joms negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu numatytos papildomos funkcijos, nenustatytos pagal įstatymus. Ieškovo prašymas pakeisti 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintą laikiną bendravimo tvarką, įtraukiant papildomus skyriaus ar skyriaus parinktus specialistus, o taip pat mergaitę perduodant skyriaus atstovui, kuris perduotų mergaitę tėvui, neatitiktų nepilnametės interesų, nes savaime neužtikrintų tinkamo mergaitės bendravimo su tėvu. Teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ginčo iš esmės nesprendžia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. C. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Nurodo, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė kliudo ieškovui bendrauti su dukra, vaikas yra nuteikinėjamas prieš tėvą, mergaitės motina riboja dukters bendravimą su juo, formuoja negatyvų įvaizdį, eliminuoja tėvą iš mergaitės gyvenimo. Dalyvaujant mamai, dėl jos įtaigos ir veiksmų duktė atsisako bendrauti su tėvu, ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. aktai ir 2015 m. lapkričio 23 d. išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo. Ieškovo įsitikinimu, duktė bijo ne tėvo, o atsakovės nuomonės ir reakcijos, bijo būti nelojali, nepalanki mamai. Tik atsitraukus mamai, gali prasidėti bendravimas su tėvu. Todėl bendravimas įmanomas tik nedalyvaujant dukters motinai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje išsakoma nuomonė, kad ieškovo ir dukters bendravimo tvarka nėra vykdoma tinkamai, todėl būtina pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir dar labiau detalizuoti laikiną bendravimo tvarką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams taip pat nėra aiškiai suprantama, kokios pareigybės atstovai gali dalyvauti susitikime, ir nutartis lieka neįvykdoma. Be to nustatyta laikinoji bendravimo tvarka ne tokia, kokios prašė ieškovas. Kita vertus, net, jeigu ir buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, tai nereiškia, jog nėra būtinybės ir pagrindo vėliau ją pakeisti, siekiant, kad bendravimo tvarka būtų realiai ir tinkamai vykdoma bei įgyvendinama ir būtų užtikrinamos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovas neskundė minėtos bendravimo tvarkos, nes tikėjosi, kad ji bus įgyvendinama, tačiau taip nėra. Mergaitės mokytojos teigimu, Patricija yra visiškai normalus, sveikas ir pozityviai nusiteikęs vaikas, neturintis jokių psichologinių ar kokių kitų problemų. Akivaizdu, jog duktė gali bendrauti su tėvu, tačiau egzistuoja kitos, ieškovo nuomone, atsakovės įtaigos ir veiksmų nulemtos kliūtys, kurios jai trukdo tai daryti.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė S. S. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog būtent apelianto elgesys ir veiksmai kenkia vaiko interesams. Apeliantas atskirajame skunde nurodytas aplinkybes grindžia iš esmės tik jo paties pateiktomis aplinkybėmis, kadangi kitų objektyvių argumentų ieškovas nepateikė ir nenurodė. Ji besąlygiškai rūpinasi dukra ir natūralu, kad dukra yra prie jos prisirišusi. Tuo tarpu apelianto neprognozuojamas būdas kaip tik neigiamai veikia dukters psichologinę būklę, ji bijo pasilikti su juo viena, kadangi ieškovas ne kartą dukrą yra gąsdinęs, kad ją atims ir ji niekada nematys mamos. Prieš susitikimus dukra atsakovės dažnai klausia, ar jos nepaims VTAS darbuotojai ar ieškovas. Be to VTAS specialistai tėvui su vaiku leidžia bendrauti įsakmiu tonu bei žeminti tiek vaiko mamą, tiek griežtai kalbėti ir su mažamete dukra. Pats ieškovas yra nepasirengęs bendravimui su dukra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. vasario 10 d. buvo gauti ieškovo A. C. papildomi paaiškinimai dėl atskirojo skundo. Juos atsisakytina priimti, kadangi pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Dėl to ieškovo A. C. papildomus paaiškinimus dėl atskirojo skundo atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos pateikusiam asmeniui.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo ir nepilnametės P. C. bendravimo tvarką. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė trukdo tėvui bendrauti su dukra, daro jai neigiamą įtaką ir nuteikinėja prieš tėvą. Susitikimų metu dukra būna įsitempusi, priešiška ir pasimetusi, dėl ko į bendravimą būtina įtraukti psichologą bei pašalinti atsakovę. Be to, nustatant laikiną bendravimo tvarką, nebuvo nustatytas bendravimas dukters ligos atveju, ką būtina papildomai sureglamentuoti. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo prašymą atmetė, konstatavęs, jog teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvo interesus, nuo teismo nutarties priėmimo dienos situacija tarp šalių nepasikeitė, o teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK ir CPK normas, neužtikrino nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, neišnagrinėjo detaliai ieškovo nurodytų motyvų dėl būtinybės pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatyta tėvo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarka iš esmės yra teisinga ir, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, pilnai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti ją nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Bylos duomenys tvirtina, kad mergaitė su ieškovu ir Vaiko teisių apsaugos atstovais bendrauja nenoriai, prašo, kad mama pasiliktų susitikimuose, neverčiama laiko įsikibusi atsakovei į ranką, nes jaučiasi nesaugiai. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad mažametė, kuriai atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra aštuoneri metai, geba pati reikšti savo nuomonę ir pasakyti, kad jau nori eiti namo, nepatinka čia būti, kad jai geria būti tik su mama. Jos elgesys, kai slepiasi už mamos, akivaizdžiai rodo vaiko nesaugumą ir baimę. Tai leidžia daryti išvadą, jog 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos keitimas neatitiktų nepilnametės interesų, nes savaime neužtikrintų tinkamo mergaitės bendravimo su tėvu, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog nenorą bendrauti su tėvu išreiškia ir pati nepilnametė. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad vaiko ir tėvo bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, dalyvaujant specialistui, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta. Dėl to, vadovaujantis vaiko interesais, siekiant jo netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, tačiau sudaryti sąlygas priprasti prie reguliaraus, nuolatinio bendravimo su tėvu (ieškovu), yra tikslinga iš esmės palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė manipuliuoja mergaite ir nuteikinėja ją elgtis priešiškai ieškovo atžvilgiu, nėra įrodytos pakankamais įrodymais ir grindžiamos paties ieškovo samprotavimais bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų aktų interpretacija, todėl nesudaro pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką. Šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių), t.y. byla nėra nagrinėjama iš esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina tėvo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti šiuo metu byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo tėvo interesus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia tėvo ir dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvo, tiek dukters interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui, t.y. laikinosios apsaugos priemonės negali būti kaitaliojamos nuolat, iškilus bent menkiausiam sunkumui jas įvykdyti. Laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Būtent nepilnamečio vaiko abu tėvai privalo elgtis tinkamai, užtikrinti, kad būtų vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka - vaiko bendravimo su abiem tėvais aplinka turi būti rami, bendraujantis su vaiku tėvas neturi teisės reikšti savo neigiamų emocijų vaiko motinos atžvilgiu, kad nekeltų psichologinės įtampos ne tik vaiko motinai, tačiau ir pačiam vaikui. Tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldos institucija, kurios darbo laikas prasideda pirmadieniu ir baigiasi penktadieniu, todėl jai negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu numatytos papildomos funkcijos, nenustatytos pagal įstatymus.

Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra pakankamai aiški (kaip turėtų vykti bendravimas, koks specialistas turėtų dalyvauti ir pan.), nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu (tai galėtų būti prašymo dėl nutarties išaiškinimo pagrindu), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to šioje proceso stadijoje plačiau nepasisako.

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 323 ir 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo A. C. 2016-02-10 pateiktus papildomus paaiškinimus dėl atskirojo skundo ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė