- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 1-596-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07772-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. kovo 2 d. apie 16.13 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 16.31 val. jam buvo nustatytas 1,96 ‰ girtumas (be paklaidos); 16.47 val. jam buvo nustatytas 2,05 ‰ girtumas (be paklaidos)).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 2 d. buvo atvykęs į statybų objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jį pridavinėjo. Buvo atvykęs objekto savininkas, kolega N. N., kiti darbuotojai. Po to visi vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Kiek išgėrė degtinės tiksliai nepamena. Pamena, kad apie 16 val. baigus gerti degtinę ir išvykus objekto savininkui jis (kaltinamasis) sėdo į automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į namus. Prieš vairuodamas automobilį jis (kaltinamasis) jautėsi apsvaigęs. Taip pat žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti, suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio ir apsvaigimo. Nors žinojo apie atsakomybę, tikėjosi grįžti į namus nesustabdytas policijos pareigūnų, todėl automobiliu važiavo į namus. Pakeliui pagalvojo, kad sutuoktinė gali pamatyti, jog grįžo į namus automobiliu būdamas neblaivus, todėl nusprendė į namus nevažiuoti, o automobilį palikti (duomenys neskelbtini) arenos aikštelėje ir į namus sugrįžti pėsčiomis. Važiuodamas į (duomenys neskelbtini) arenos aikštelę užvažiavo ant bordiūro ir prakirto automobilio padangą. Pastačius automobilį ir nuo automobilio nuėjus apie 20–30 metrų jį (kaltinamąjį) sulaikė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo (kaltinamojo) girtumą. Tikrino 2 kartus, nepamena patikrinimo rezultatų. Su patikrinimo rezultatais jis (kaltinamasis) sutiko, todėl savarankiškai tikrintis girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Policijos pareigūnai išvežė automobilį. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina labai blogai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas K. K. vardu, tačiau juo važinėjosi jis (kaltinamasis). Šį automobilį jiedu su K. K. nusipirko kartu, automobilis buvo skirtas darbui. Jis (kaltinamasis) neprieštarauja, kad automobilis būtų konfiskuotas, kiek jam (kaltinamajam) žinoma, automobilio konfiskavimui neprieštarauja ir K. K.. Prašo teisę vairuoti transporto priemones atimti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Palaiko sūnaus prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis (kaltinamasis) padarė išvadas ir šiuo metu gydosi priklausomybę alkoholiui – lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus, alkoholio nebevartoja. Prieš tai alkoholio nevartojo 12–14 metų, tačiau paskutinius 2 metus jį vartojo. Supranta, kad alkoholio vartoti išvis negali. Po aptariamo įvykio, t. y. 2023 m. gegužės 2 d., vairavo automobilį, nors teisė vairuoti transporto priemones jam yra sustabdyta, nes norėjo nuvaryti automobilį į garažą, tačiau po to paskirtą baudą sumokėjo ir automobilio nebevairavo. Anksčiau niekada nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Dėl rankos sužalojimo jo (kaltinamojo) darbingumas yra tik (duomenys neskelbtini).
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis E. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (136 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojos V. J. parodymais apie tai, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 16 val., tikslaus laiko nepamena, važiuodama automobiliu (duomenys neskelbtini), įvažiavusi į žiedą pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyriškis, automobilyje jis buvo vienas. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriui 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją, važiuodama minėtam automobiliui iš paskos nuolat pranešinėjo apie jo važiavimo kryptį. Įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) automobilio „Ford“ vairuotojas pastatė automobilį ir išlipęs iš jo ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė vyriškį, vairavusį automobilį „Ford“. Policijos pareigūnai greitai privažiavo prie vyriškio ir jį susilaikė, patikrino vyriškio girtumą. Pastarasis buvo neblaivus (41–42 b. l.);
2.3.2. liudytojo (policijos pareigūno) A. M. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2023 m. kovo 2 d. apie 16.13 val. dirbdamas su kolega J. B. gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja link (duomenys neskelbtini) paskui pavojingai manevruojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad šis automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Atvažiavus į aikštelę pasitiko V. J., kuri nurodė nueinantį vyriškį ir pasakė, kad tai automobilio „Ford“ vairuotojas. Sulaikius vyriškį paaiškėjo, kad tai E. M., kuris prisipažino vairavęs automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, teigė padaręs klaidą, kad vairavo automobilį. Alkoholio kiekio matuokliu E. M. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,96 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 2,05 ‰ girtumas. Automobilis „Ford“ buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o E. M. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą apklausai (11, 35–36 b. l.);
2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvykio vietoje stovi automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis kairės pusės ratas apgadintas. Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilis ir jo užvedimo raktelis (15–21 b. l.);
2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, alkoholio kiekio matuoklio rezultatų nuotraukomis ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2023 m. kovo 2 d. 16.50 val. kaltinamajam E. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo E. M. būklę, jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 16.31 val. pirmojo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,96 ‰ girtumas (be paklaidos), o 16.47 val. antrojo patikrinimo metu – 2,05 ‰ girtumas (be paklaidos) (17, 22, 24 b. l.);
2.3.5. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra K. K. (29 b. l.);
2.3.6. liudytojo (transporto priemonės savininko) K. K. parodymais apie tai, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu. Šį automobilį pirko kartu su savo kolega E. M. darbo tikslais, nes jiedu kartu dirba ir automobilis yra reikalingas darbui. Neturi vairuotojo pažymėjimo ir šio automobilio nevairuoja, jį vežiodavo E. M.. Šiuo automobiliu visada naudodavosi E. M.. Dėl automobilio E. M. pretenzijų neturi, automobilis jam nėra reikalingas, todėl automobilis gali būti konfiskuotas (47 b. l.).
2.4. Kaltinamajam E. M. nustatytas girtumas (1,96 ‰ (be paklaidos) ir 2,05 ‰ (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis E. M. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis E. M.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis E. M. padarė veikdamas tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.6. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas kaltinamojo E. M. sūnaus P. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (P. M.) atsakomybei (53–54, 56, 58, 60 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. ir laiduotojas P. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis gyvena netoli, tame pačiame mieste, jie yra artimi, jų ryšis yra glaudus ir jie dažnai (kelis kartus per savaitę) susitinka ir bendrauja telefonu (dažniausiai susitinka). Kaltinamasis konsultuojasi su juo svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas P. M. nurodė, kad sutinka būti savo tėčio laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo tėčiui. Anksčiau kaltinamasis E. M. nėra nusikaltęs, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo E. M. padarytą nusikalstamą veiką jis sužinojo po kelių dienų, apie tai jam pasipasakojo pats kaltinamasis. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jis suprato ankstesnio savo elgesio pasekmes, todėl pardavė savo automobilius tam, kad nebūtų galimybės vairuoti automobilius ir padaryti teisės pažeidimus, kaltinamasis nebevartoja alkoholio ir gydosi priklausomybę alkoholiui. Kaltinamasis E. M. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo tėčiui (todėl būtent jis sutinka būti laiduotoju, o ne kartu su kaltinamuoju gyvenanti jo (laiduotojo) mama). Jo paties (laiduotojo) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (56, 58, 60, 177, 178 b. l.). Pasak paties laiduotojo P. M., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti tėčio laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sūnaus galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam E. M..
3.4. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis E. M. neteistas, baustas administracine tvarka (visas administracines nuobaudas įvykdęs), anksčiau jis nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, jis vykdo individualią veiklą. Svarbu įvertinti kaltinamojo E. M. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamais padarė išvadas dėl ankstesnio savo elgesio ir suprato jo pasekmes, nes šiuo metu gydosi priklausomybę alkoholiui – lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus, suprato, kad alkoholio vartoti išvis negali ir jo nebevartoja, pardavė savo automobilius. Be to, kaltinamasis dėl rankos sužalojimo yra darbingas tik 35 %. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis E. M. ateityje elgsis atsakingai ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (jo pajamų pakanka pragyvenimui ir taupymui), į laiduotojo nuomonę (laiduotojas sutinka sumokėti iki 2500 Eur dydžio užstatą), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo P. M. atsakomybei su 2000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. Svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, jog vien tik administracinis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką); šis asmuo pagal laidavimą buvo perduotas savo motinai, kuri taip pat praeityje ne kartą buvo bausta administracine tvarka, taip pat už jai pagal laidavimą perduoto sūnaus ankstesnį netinkamą elgesį viešoje vietoje, kai šis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo E. M. administracinis baustumas už padarytus KET pažeidimus negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į užstato dydį, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis E. M. neteistas, jis vykdo individualią veiklą ir yra neįgalus. Tačiau šiuo atveju kaltinamasis E. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Aptariamo įvykio metu kaltinamasis E. M., būdamas neblaivus, automobilį vairavo dienos metu, mieste, kuriame tokiu metu vyksta intensyvus (tiek automobilių, tiek pėsčiųjų) eismas. Vairuodamas automobilį kaltinamasis E. M. pavojingai manevravo (tai pastebėjo liudytoja V. J.), įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) aikštelę kliudė bordiūrą ir apgadino savo vairuotą automobilį (jo ratą). Toks kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek jam pačiam, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis E. M. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – nuo 2018 m. liepos 18 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka 9 kartus, iš jų 8 kartus buvo nubaustas už KET pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones arba ją sustabdžius (92–96, 160–162 b. l.). Ir nors visas administracines nuobaudas kaltinamasis E. M. yra įvykdęs (sumokėjęs jam paskirtas baudas), šios aplinkybės kaltinamąjį E. M. charakterizuoja kaip asmenybę, linkusią pažeisti teisės aktų reikalavimus vairuojant transporto priemones. Svarbu tai, kad šioje byloje taikant kardomąją priemonę – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – kaltinamasis toliau vairavo automobilį, už ką jis buvo nubaustas (160–162 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo padarytų teisės pažeidimų intensyvumą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones terminui, švelnesniam už tokios poveikio priemonės termino vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).
4.3. 2023 m. kovo 6 d. nutarimu kaltinamajam E. M. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (121–123 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. kovo 6 d.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nors įvykio metu kaltinamojo E. M. vairuota transporto priemonė registruota K. K. vardu, šią transporto priemonę jiedu įsigijo bendrai, bendram tikslui ir ja visada naudodavosi tik kaltinamasis E. M. (nes K. K. neturi vairuotojo pažymėjimo). Be to, K. K. minėta transporto priemonė nėra reikalinga. Teisme tiek kaltinamasis E. M., tiek K. K. sutiko, kad ši transporto priemonė būtų konfiskuota. Kartu spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas įvertina ir tai, jog nekonfiskavus automobilio kaltinamasis E. M., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, galės toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu (kaip ir iki aptariamo įvykio), o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis E. M. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus panaudodamas tą patį automobilį, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
6.1. Kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (117–119, 121–123, 125–127 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2.1. automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
6.2.2. kaltinamajam E. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo E. M. neišieškomos.
6.4. Kaltinamasis E. M. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. M. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams su 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 6 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
- E. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti E. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui P. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti laiduotojui P. M., kad užstatas turi būti sumokėtas per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT867300010002384514 („Swedbank“ AB).
Išaiškinti laiduotojui P. M., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, laiduotojo prašymu, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.