Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
2A-1-368/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Atsakovas
A. P., V. Š.
Ieškovas
S. S.
Advokatai
Darius Jurgutis
NuorašasPranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-1-368 /2011Teisėja J. Lukšienė Procesinio sprendimo kategorija(S)44.2.4.2; 44.5.2.4; 44.5.2.16, 121.18.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant atsakovo A. P. atstovui advokatui Dariui Jurgučiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams A. P. ir V. Š. dėl asmeninės neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir V. Š. 46 874 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-07-25 nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2007-10-31 nuosprendžiu dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas A. P. ir jai buvo pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad dėl atsakovo kaltės įvykusio eismo įvykio metu jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Patirtas traumas nuo 2005-12-21 iki 2006-01-09 ji gydėsi ligoninėse, o nuo 2006-01-09 iki 2006-02-18 gydėsi Palangos reabilitacijos ligoninėje. Teigia, kad dėl eismo įvykio ji patyrė didelę neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, be to, dėl patirtų dubens kaulų lūžių negalėjo vaikščioti bei jautė didelius skausmus, todėl nuolat vartodavo vaistus nuo skausmo. Patyrė didelius išgyvenimus dar ir dėl to, kad po avarijos gulėdama ligoninėje negalėjo pasirūpinti savo 1 metų ir 4 mėnesių dukra. Dėl patirtų sužalojimų jei sunkiau buvo studijuoti. Eismo įvykio metu jai buvo sužalotas veidas, apatinė lūpa buvo koreguojama chirurginiu būdu, tačiau defektas yra matomas, ir ateityje jai teks kreiptis į plastinės chirurgijos gydytojus. Be to, dėl patirtų veido ir galvos sužalojimų jai buvo išsivystęs potrauminis kairiojo veidinio nervo paralyžius, todėl ji neužuodė kvapų, nejautė maisto skonio. Nors šiuo metu raumens veikla yra atstatyta, tačiau iki šiol, esant ramiai veido mimikai ir judinant veido raumenį, ji jaučia jo sustingimą, ypač kai skauda galva. Eismo įvykio metu patirti antakio, nosies ir lūpos sužalojimai sukėlė didelių moralinių kančių. Atkreipia dėmesį į tai, kad patirtų sužalojimų padarinius jaučia iki šiol, nes dažnai skauda bei svaigsta galva, „migrena“ akyse, yra pablogėjusi regėjimo kokybė, turi nešioti akinius, be to, dažnai tenka vartoti vaistus, mažinančius galvos spaudimą ir galvos skausmą, ji reguliariai turi vartoti skysčius šalinančius vaistus ir smegenų veiklą reguliuojančius vaistus. Darbe privalo daryti dažnas pertraukas, pailsėti, nes nuo didesnio psichologinio krūvio, dėmesio sukoncentravimo, taip pat darbo kompiuteriu ypatingai skauda galva, jaučia silpnumą, greitai pavargsta ir vargina pykinimas, nuolat kartojasi migrenos priepuoliai, kurių metu praranda sąmonę. Dėl plyšusio būgnelio minimaliai girdi kairiąja ausimi, nuolat joje girdi ūžesius. Dėl kitų patirtų sužalojimų ji negali ne tik sportuoti, bet net daugiau vaikščioti, nešti ilgesnį laiką sunkesnių nešulių, be to, atsirado baimė vairuoti automobilį. Kadangi 2007-08-07 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-07-25 nuosprendį jai atlygino 1400 Lt turtinę žalą ir 1726,40 Lt neturtinės žalos, todėl iš atsakovų solidariai prašo priteisti jai 46 874 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovo A. P. ir atsakovo V. Š. solidariai priteisė ieškovei S. S. 36 874 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad ieškovei eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Teismas, įvertinęs ieškovės eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, patirtus išgyvenimus, jos pačios elgesį eismo įvykio metu ir tai, kad po eismo įvykio ieškovės veide liko randai, taip pat tai, jog ieškovė iki šiol jaučia stiprius eismo įvykio padarinius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sumažino ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį 10 000 Lt. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovė didelių pastangų dėka šiuo metu yra pasiekusi atstatant jos sveikatos būklę ir darbinę veiklą, nesumažina jos patirtų išgyvenimų reikšmės. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė nebuvo prisisegusi saugos diržu automobilyje, įtakos eismo įvykiui įvykti neturėjo. Pripažino, kad atsakovas V. Š. perduodamas neapdraustą automobilį atsakovui A. P. ir nesirūpindamas jo galimu naudojimu pažeidžiant įstatymą, prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų pasekmių ir turi pareigą solidariai atsakyti už padarytą žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų.

2. Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą.

3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

4. Teigia, kad ieškovės sveikatos sutrikimai atsirado prieš 2005-12-21 autoįvykį.

5. Pažymi, kad žala atsirado dėl ieškovės didelio neatsargumo.

6. Mano, kad atsakovas V. Š. nėra atsakovu, nes teismui pateikta panaudos sutartis.

7. Teismas nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. S. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.

Nurodomi šie atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1. Nurodo, kad po A. P. sukelto autoįvykio jai paūmėjo migrenos priepuoliai, tai patvirtina medicininiai dokumentai.

2. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog priepuoliai ir jų padariniai yra sunkios galvos traumos liekamieji reiškiniai.

3. Teigia, kad neturi pareigos įtikinti atsakovą dėl realiai patirtų moralinių kančių.

4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustatė, jog pagrindine ir vienintele autoįvykio ir jos patirtų sužalojimų priežastimi buvo A. P. veiksmai.

5. Nurodo, kad V. Š., leisdamas naudotis nedrausta transporto priemone A. P., pažeidė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimus.

6. Pažymi, kad apelianto teiginys dėl panaudos sutarties kopijos nelogiškas ir neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų ir skundžiamo sprendimo motyvų. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010).

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir nukrypimo nuo LAT formuojamos praktikos. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto skundo teiginių, kaip pirmos instancijos teismas privalėjo elgtis ir ką konstatuoti, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamą procesinių sprendimą turinį bei apelianto teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Teigdamas apie bylą nagrinėjusio teismo nukrypimą nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos, apeliantas nenurodo tokį savo teiginį patvirtinančių teisinių argumentų.

Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovė patyrė sužalojimus eismo įvykio metu, dėl to patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų, sutriko ieškovės galimybės gyventi taip, kaip ji gyveno iki įvykio, ji yra pripažinta neįgalia, tai riboja galimybę įsidarbinant, ir kasdieniame gyvenime. Pačios ieškovės veiksmai, tai, kad ji nebuvo prisisegusi saugos diržų automobilyje, įtakos eismo įvykiui įvykti neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo motyvus, kad ieškovės sveikatos sutrikimai atsirado prieš 2005-12-21 eismo įvykį ir, kadangi šios aplinkybės jau buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė atsisegė saugos diržus automobilyje, ir įvertinęs šią aplinkybę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skundo argumentai, jog atsakovas V. Š. nėra tinkamu atsakovu, nes teismui buvo pateikta panaudos sutartis, yra nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovas V. Š. neturėjo teisės leisti naudotis neapdraustu automobiliu A. P., o pastarasis neturėjo teisės tokio automobilio vairuoti. Todėl pripažino, kad atsakovas V. Š. perduodamas automobilį atsakovui A. P. ir nesirūpindamas jo galimu naudojimu pažeidžiant įstatymą, prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų pasekmių ir turi pareigą solidariai atsakyti už padarytą žalą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad esant nagrinėjamai teisinei situacijai solidariosios atsakomybės atsiradimą nulėmė didesnio pavojaus šaltinio naudojimo aplinkybės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš apelianto priteistina 8,5 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) valstybei 8,5 Lt (aštuonių litų 50 ct) Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėNuorašas tikras:Teisėjas Egidijus Mockevičius