Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-2220/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-29
Bylos Nr.
2-2220/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Elguva“
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2220/2010Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1; 99.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elguva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Elmava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Elguva“, prašydamas išnagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 181 103 Lt įsiskolinimą už atliktus rangos darbus, 16 299 Lt delspinigių, 8,28 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino, o 2010 m. rugpjūčio 31 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas UAB „Elguva“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Elmava“ ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašė atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą grindė galimybės sumokėti žyminį mokestį nebuvimu, kadangi jis banko sąskaitose neturi atitinkamos pinigų sumos, o jo nuosavybės teise valdomas turtas yra nelikvidus ir areštuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Elguva“ prašymą atidėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o taip pat nustatė atsakovui UAB „Elguva“ 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti 4948 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas, nustatydamas už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, vadovavosi CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio suma skaičiuojama nuo ginčijamos sumos, kadangi dokumentinio proceso tvarka išnagrinėtoje byloje priimtas galutinis sprendimas skundžiamas bendrąja teismo sprendimams apskųsti CPK nustatyta tvarka (CPK 430 str. 8 d.). Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo turtą, kurio vidutinė vertė viršija 8 mln. litų sumą. Duomenų apie tai, kad įmonė šiuo metu nevykdo veiklos, teismui nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog apeliantas neįrodė, kad neturi galimybės sumokėti 4948 Lt dydžio žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Elguva“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį, įpareigojant atsakovą UAB „Elguva“ sumokėti 2474 Lt dydžio žyminį mokestį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, jis, vadovaujantis CPK 425 straipsnio 3 dalimi, turėjo sumokėti žyminį mokestį, lygų pusei sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena. Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, mokėtino žyminio mokesčio dydis turėtų nesikeisti ir už apeliacinį skundą.

2. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turinę padėtį ir neanalizavo realių atsakovo galimybių sumokėti žyminį mokestį. Atsakovui priklausantį turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kuris yra areštuotas ir negali būti nei realizuojamas, nei įkeičiamas, siekiant gauti paskolą. Likusi turto dalis yra nelikvidžios transporto priemonės, kurios taip pat negali būti realizuotos, siekiant gauti piniginių lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Tik žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas suteiktų procesinę galimybę siekti savo pažeistų teisių gynybos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju yra kilę už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydžio ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimai.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi, nustatydamas, jog atsakovas UAB „Elguva“ turi sumokėti 4948 Lt dydžio žyminį mokestį, vadovavosi CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra bylose, nagrinėjamose ieškinio teisenos tvarka, taikytina taisykle, jog turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokamas žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo ginčijamos sumos, laikantis CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų taisyklių. Teismas sprendė, jog pagrindas vadovautis šiomis taisyklėmis, apskaičiuojant už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, yra ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, kadangi, vadovaujantis CPK 430 straipsnio 8 dalimi, teismo galutinis sprendimas yra skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo taisyklė, visų pirma, numato, kad už apeliacinius skundus turi būti mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Tais atvejais, kai byla iškeliama dokumentinio proceso tvarka, už paduotą ieškinį turi būti sumokama pusė žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 4 p.), ir netgi priėmus atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, ieškovas neturi primokėti žyminio mokesčio (CPK 430 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio, turėjo būti pripažinta apelianto pareiga už apeliacinį skundą sumokėti tokio paties dydžio žyminį mokestį, koks buvo sumokėtas už ieškinį dokumentinio proceso tvarka. Ir tik tuo atveju, kai, esant turtiniam ginčui, apeliaciniu skundu ginčijama suma yra mažesnė nei ieškinio suma, žyminio mokesčio dydis turėtų būti apskaičiuojamas laikantis CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų taisyklių, gautą dydį sumažinant per pusę. Toks CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus apelianto UAB „Elguva“ apeliaciniu skundu ginčijamos sumos dydį, teisėjų kolegija pripažįsta apelianto pareigą į valstybės biudžetą sumokėti 2474 Lt dydžio žyminį mokestį.

Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas ir tuo pagrindu, jog teismas, netinkamai įvertinęs apelianto turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, neteisingai išsprendė už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą. Pažymėtina, jog skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, tinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. UAB „Elguva“ yra veikianti, konditerijos gaminių gamyba ir prekyba užsiimanti įmonė. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas iš vykdomos veiklos negauna pajamų ar kad jo gaunamos pajamos, įvertinus už apeliacinį skundą mokėtino 2474 Lt žyminio mokesčio dydį, būtų nepakankamos, dėl ko šio žyminio mokesčio mokėjimo neatidėjimas pažeistų jo teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė nagrinėjamu atveju esant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo faktiniam ir teisiniam pagrindui, dėl ko pagrįstai netenkino jo prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovui UAB „Elguva“ buvo nustatytas terminas sumokėti 4948 Lt dydžio žyminį mokestį.

Įpareigoti atsakovą UAB „Elguva“ iki 2011 m. sausio 17 d. už apeliacinį skundą sumokėti į valstybės biudžetą 2474 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjai Alė BukavinienėVigintas VišinskisEgidijus Žironas