Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-07 · Byla Nr. ATP-333-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
ATP-333-648/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-333-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-00042-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., D. B. paskiriant galutinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-12-15, apie 20.30 val., V. Šopeno g. 12, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir pavažiavęs į priekį nesilaikė atstumo, atsitrenkė į automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 p. reikalavimus.

Taip pat D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 str. reikalavimą.

Šalies argumentai

D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-11 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Nubaustasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasak apelianto, jis paaiškino, jog įvykio dieną savo automobiliu „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio vietoje jis sulaukė automobilio savininko ir susitarė su juos susitikti kitą dieną, tačiau susitikimas neįvyko dėl nuo jo (D. B.) nepriklausančių aplinkybių. Netoli eismo įvykio vietos jis dirbo ir nuolat statydavo automobilį. Jis savo automobilyje už priekinio stiklo visuomet palikdavo mobiliojo ryšio telefono numerį, kad užstatytų automobilių savininkai galėtų jam paskambinti. Kadangi automobilio „Volvo“ savininkas yra to kiemo gyventojas, o jo (D. B.) automobilis ne kartą buvo užtvėręs nukentėjusiajam galimybę išvažiuoti, šis anksčiau jam yra skambinęs. D. B. teigimu, kadangi eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl nesimatė visi automobilio „Volvo“ apgadinimai, nebuvo galimybės iš karto užpildyti eismo įvykio deklaracijos, nubraižyti eismo įvykio schemos, aprašyti eismo įvykio aplinkybių, todėl su nukentėjusiuoju susitarė kitą dieną apiforminti eismo įvykį, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Tai, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, patvirtina tos aplinkybės, kad jis iš karto po eismo įvykio neišvažiavo, o sulaukė nukentėjusiojo, bendravo su juo. Tiek nukentėjusiojo rašytiniame paaiškinime, tiek tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuotos minėtos aplinkybės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis nebuvo iškviestas į teismo posėdį ir jis neapklaustas, jo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės nepatikrintos, tokiu būdu buvo suvaržyta jo (D. B.) teisė užduoti nukentėjusiajam klausimus. Be to, iš pastarojo rašytinio paaiškinimo matyti, kad su juo (D. B.) buvo dar vienas asmuo, kuris šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo apklaustas. Tai yra jo bendradarbis V. S.. Neapklausęs šio asmens, nepatikrinęs paties nukentėjusiojo versijos, teismas grindė išvadas dėl jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos prieštaringa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kas leidžia manyti teismą buvus šališku ir neobjektyviu.

Teismas, paskirdamas jam nuobaudas, formaliai atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, padarytų teisės pažeidimų pobūdį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, jis nesinaudojo advokato paslaugomis, todėl nežinojo, kad turėtų pateikti jį bei jo materialinę padėtį charakterizuojančius duomenis. Tvirtina, kad teisė naudotis advokato paslaugomis jam apskritai nebuvo išaiškinta teisme.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog D. B. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su D. B. inkriminuotu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011).

Apylinkės teismas, pagrįsdamas D. B. kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo, rėmėsi nukentėjusiojo R. A. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 5). D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdyje nebuvo iškviestas ir apklaustas nukentėjusysis, taip užkertant jo teisę užduoti klausimus nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užduoti klausimus nukentėjusiajam ir liudytojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2002/2011). Kaip teigia nubaustasis, apylinkės teismas neapklausė kartu su juo eismo įvykio metu buvusio kito asmens, t. y. V. S., be to, jis nesinaudojo advokato paslaugomis, kadangi nebuvo išaiškinta jam tokia teisė. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar D. B. buvo išaiškintos procesinės teisės, ar jis teikė prašymus apklausti kokius nors asmenis, taip pat kokius paaiškinimus apskritai davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš D. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2011-12-15, apie 18.30 val., jis, vairuodamas automobilį „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš Šopeno g. ir atsitrenkė į automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) Atėjo automobilio „Volvo“ savininkas, pažiūrėjo transporto priemonę, jie nusprendė, kad susitars dėl aplinkybių rytoj, nes įvykio dieną buvo tamsu. Jis buvo atvažiavęs ir laukė visą dieną, tačiau nukentėjusiojo automobilio nebuvo, nukentėjusysis nepasirodė (b.l. 8). Nubaustasis apeliaciniame skunde neigia padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios. Kita vertus, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad D. B. prisipažino padaręs teisės pažeidimus. Taigi, nesant teismo posėdžio protokolo, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apylinkės teisme prisipažino tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Be to, neapklausus nukentėjusiojo, nėra galimybės patikrinti apelianto keliamos versijos dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Visa tai svarbu ne tik sprendžiant D. B. kaltės klausimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., bet ir individualizuojant nuobaudos dydį.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą bei tuo pagrindu priimto nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1333/2007, N261-621/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog apylinkės teisme buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuojamos procesinės teisės, be to, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtinto reikalavimo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-11 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

tenkinti D. B. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis