Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, dalyvaujant ieškovės J. B. atstovui advokatui Georgijui Gromovui, nedalyvaujant ieškovei J. B., atsakovui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 26), jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 1992 m. vasario 21 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. 66, (b.l. 7). Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Jokio registruotino turto neįgijo (b.l. 10, 11).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau neprašo nutraukti santuoką būtent dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė pripažįsta, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šalys santuoką sudarė 1992 metais, o 2001 m., atsakovui išvykus gyventi į Kauno miestą, jų santuokiniai ryšiai nutrūko. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog santuokoje atsirado nuolatiniai konfliktai, tačiau, kaip aukščiau nurodyta, sutuoktiniai privalo bendrai ieškoti būdų kilusiems nesutarimams spręsti. Nepaisant santuokoje pragyventų devynerių metų, atsakovui išvykus į kitą miestą, nei vienas iš sutuoktinių nepareiškė noro taikytis. Įvertinus ieškovės nurodytus argumentus bei faktą, jog ieškovės atstovas sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – B., atsakovui – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Turto padalinimo klausimas taip pat nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo.

Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 400,00 Lt ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 144,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį atleista, suteikiant 100 proc. valstybės garantuojamą antrinės teisinę pagalbą bei 13,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str.; 80 str., 1 d. 5 p., 82 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.59 str., CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1992 m. vasario 21 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr.66, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - ieškovei B., atsakovui – B..

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 157,62 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus, 62 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.