Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D. (E. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. D. (E. D.) vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. sausio 3 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. D. (E. D.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2. E. D. (E. D.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad į narkologo ar psichiatro įskaitas nėra įrašytas, ankščiau neteistas. 2023 m. sausio 3 d. apie 18 val., jis, būdamas „VICHY“ vandens parke, vienas išgėrė apie butelį viskio, po to apie 22 val., Liepkalnyje, prie degalinės, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su draugu vartojo alkoholį. Automobilį vairavo jo mergina B. R.. Dviese su draugu D. T. išgėrė apie 40 laipsnių stiprumo 0,7 l talpos viskio butelį. Vėliau susipyko su B. (priežasties nepamena), todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo Liepkalnio kalno link. Draugas su B. liko automobilyje. Nuėjęs prie Liepkalnio kalno, pamatė ten stovintį „CityBee“ automobilį. Jis jį telefone esančia programėle atsirakino ir sėdo už vairo. Su „CityBee“ automobiliu „TOYOTA COROLLA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo pas B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Važiavo pas ją neblaivus, kad pasiimtų savo daiktus. Jis nuvyko prie B. namų, o B. išėjo į lauką. Jie dar kartą susiginčijo ir jis išvažiavo miesto pusės link. Bevažiuodamas jis pamatė policijos ekipažą, todėl pasuko į dešinę ir sustojo pas jam nepažįstamus žmones kieme. Policija pasuko ne į tą pusę. Tuo metu jis išlipo iš automobilio ir, kai policija atvyko prie jo vairuoto automobilio, jis buvo prie automobilio. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir, kiek pamena, jam nustatė 1,71 prom. girtumą. Savo kaltę jis iškart pripažino. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Atsakyti į tyrėjos klausimą, kodėl vairavo neblaivus, paaiškinti negali, mano, kad dėl to, kad buvo daug išgėręs ir susipyko su B. Vairuotojo pažymėjimą jis yra pametęs, todėl jo pateikti negali (el. b. l. 88-90).

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2023 m. sausio 3 d. buvo su draugais, išgėrė alkoholio, o kai sugalvojo važiuoti namo, pamatė stovintį „CityBee“ automobilį, kurį pasiėmė ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Kai pareigūnai jį sustabdė, jis nuo jų nebėgo, iškart pripažino savo kaltę. Automobiliu važiavo vienas ir savo nusikalstama veika niekam nepadarė realios žalos, nesukėlė eismo įvykio, neapgadino jokio kito automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 3 d. duotus parodymus gali patvirtinti kaip teisingus. Labai gailisi dėl įvykio. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo arba bent sumažinti šią sumą iki 5000 Eur, nes jis išlaiko mažą vaiką, kiekvieną mėnesį moka 315 Eur alimentus, dirba Švedijos įmonėje, tačiau uždirba apie 1500 –1700 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, todėl tokios sumos jis negalėtų sumokėti.

4. Kaltinamojo E. D. (E. D.) kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

8. Iš 2023 sausio 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. D. (E. D.) nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis gali eiti tiesia linija (pėda po pėdos), taip pat gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (el. b.l. 21­).

10. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „TOYOTA COROLLA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas UAB „CityBee Solutions“, kodas 302833691 (el. b. l. 33–34).

11. Iš byloje esančios VšĮ „EMPREKIS“ pažymos matyti, kad lengvasis automobilis „TOYOTA COROLLA“. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2022 metais, variklio galia 90 KW, kaina su PVM – 24 440 Eur (el. b. l. 35–36).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad E. D. (E. D.) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 prom. etilo alkoholio koncentracija. Teismas šią išvadą daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. E. D. (E. D.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. D. (E. D.) objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas E. D. (E. D.) veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

15. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. D. (E. D.) yra teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai.

17. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei davė nuoseklius parodymus. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo vienas, žala asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui nepadaryta, veika sunkių padarinių nesukėlė, savo elgesį šiuo metu kaltinamasis vertina ypač negatyviai, supranta tokio elgesio pasekmes.

19. Kaltinamasis keliolika kartų per pastaruosius penkerius metus buvo baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin šiurkštūs, paskirtas baudas jis sumokėjo laiku. Kaltinamasis anksčiau nėra baustas už vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu.

20. Teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad E. D. (E. D.) pagal neterminuotą darbo sutartį dirba fasadų šiltintoju, darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, sąžiningas, atidus ir paslaugus asmuo, sugebantis kruopščiai bei laiku atlikti pavestus darbus.

21. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne gerai apgalvoto, įprasto ar susiformavusio elgesio rezultatas, todėl yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

22. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad yra E. D. (E. D.) sesuo. Žino, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę. Mato, kad brolis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, apie tai jie daug kartų kalbėjo, jis rimtai apsvarstė savo elgesį ir padarė tinkamas išvadas. Ją ir kaltinamąjį sieja labai artimi santykiai, jie bendrauja kaip geriausi draugai, dažnai kartu leidžia laisvalaikį. Yra įsitikinusi, kad gali daryti jam teigiamą įtaką ir yra verta teismo pasitikėjimo. A. B. nurodė, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nuo 2018 m. dirba mokytoja (duomenys neskelbtini), anksčiau aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, teista niekada nebuvo, administracine tvarka bausta taip pat nebuvo. E. D. (E. D.) daug laiko praleidžia su jos dviem mažamečiais vaikais, padeda juos prižiūrėti, alkoholį vartoja retai. Prašo teismo skirti laidavimą be užstato. Taip pat prašo teismo neskirti kaltinamajam automobilio vertę atitinkančios sumos (24440 Eur) konfiskavimo, kadangi tokios sumos jis negalėtų sumokėti.

23. Aukščiau paminėtos aplinkybės (nuolatinis kaltinamojo ir laiduotojos bendravimas, artimi jų tarpusavio santykiai, teigiamos laiduotojos asmeninės savybės, aukštasis universitetinis išsilavinimas, darbas mokytoja (duomenys neskelbtini), ankstesnė visuomeninė veikla, teistumo ir administracinio baustumo nebuvimas, jos neigiamas požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdus rūpestis brolio ateitimi, tvirtas apsisprendimas būti laiduotoja ir kt.) vertintinos kaip pakankamos išvadai, kad A. B. gebės teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį ir jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių, kad A. B., kuri raštu išreiškė sutikimą būti laiduotoja, supranta BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto esmę ir savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Ji yra verta teismo pasitikėjimo, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse laiduotojui nustatytus reikalavimus.

24. Teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

25. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarinius, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykių pobūdį, intensyvumą ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankamas, siekiant laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį kontroliuoti. Įvertinus laiduotojos asmenines savybes, veiklos pobūdį, jos glaudžius santykius su kaltinamuoju, E. D. (E. D.) atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

26. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam E. D. (E. D.) įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, o būtent vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Tokie jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, t. y. jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe. Pažymėtina, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jam buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas, kuris daugiau negu keturis kartus viršijo leistiną normą (0,4 prom.). Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. sausio 3 d. (el. b. l. 99-102), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

27. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. D. (E. D.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „CityBee Solutions“, kodas 302833691, automobilio kaina su PVM 24 440 Eur (el. b. l. 33-36).

28. Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad kaltinamasis E. D. (E. D.) padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, vienkartinio pobūdžio, už kaltinamąjį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso UAB „CityBee Solutions“, jo vertė – 24440 Eur. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, turi būti įvertintas šios priemonės taikymo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

29. Teismo vertinimu, taikant prokurorės pasiūlytą visą transporto priemonės vertės (24400 Eur) konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

30. Atsižvelgiant į byloje pateiktus ir teismo posėdyje išdėstytus duomenis apie kaltinamojo gaunamo darbo užmokesčio dydį (apie 1500 – 1700 Eur per mėnesį), vaikui išlaikyti mokamų alimentų dydį (po 315 Eur per mėnesį), darytina išvada, kad konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą visa apimtimi nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo vaikas. Toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas konfiskuoti iš kaltinamojo ne visą, o dalį automobilio vertės – 6110 Eur, išieškant šią sumą valstybės naudai per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

31. Prokurorės prašymas įpareigoti E. D. (E. D.) savo vairuotojo pažymėjimą atiduoti VĮ „Regitra“ atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokia pareiga nenumatyta teisės aktuose.

32. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, E. D. (E. D.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. D. (E. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. sausio 3 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, E. D. (E. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti valstybės naudai iš jo dalį konfiskuotino automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6110 Eur, sumokant ją per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. D. (E. D.) skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6, 7 ir 8 dalimis, išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. D. (E. D.) ir laiduotojai A. B., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.