- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- I-1698-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidus jo teisę tinkamai pasinaudoti dušu bei ribojant privatumą, atliekant gamtinius reikalus, prausiantis duše.
Nurodė, kad po sporto turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti dušu. Darbo dienomis šis reikalavimas buvo užtikrintas, o savaitgaliais – ne. Nesutiko su pasiūlymu kameroje nusiprausti. Pareiškėjas suprakaitavęs negalėjo nusiprausti duše. Jam ant nugaros buvo susiformavę spuogai, atsirado žaizdelių. Patyrė diskomfortą ir nepatogumo jausmą.
Taip pat pareiškėjas nurodė, buvo ribojamas jo privatumas, kai jis kameroje atlikdavo gamtinius reikalus. Pareigūnai ne tik jį stebėjo per duryse įrengtą akutę, bet ir tyčia įeidavo į kamerą, jį pamatydavo, versdavo baigti atlikti gamtinius reikalaus. Dėl to kildavo incidentai.
Taip pat nurodė, kad eidamas į dušą patyrė nepatogumus ir išgyvenimus. Buvo pažeistas jo privatumas, pareigūnai per akutę jį stebėjo ir matė nuogą. Nėra įrengtų uždarų kabinų, užtikrinančių tinkamą privatumą. Taip pat ir persirenginėjant kameroje, jis buvo stebimas pareigūnų. Pareiškėjas dėl jo privatumo ribojimo jautėsi pažemintas, diskriminuojamas.
Pareiškėjas akcentavo, kad Lukiškių TI-K jam nesudarė tinkamų laikymo sąlygų, ribojo jo privatumą. Taip pat nurodė, kad buvo padaryta žala sveikatai, jis buvo priverstas kreiptis pagalbos į psichologus bei pas klinikinį psichologą. Teigė, kad nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. birželio 1 d. buvo priverstinai paguldytas į Psichiatrijos skyrių ir dėl to iki šiol jaučia neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jis prašo bylą nagrinėti jam rašytinio proceso tvarka (b. l. 4). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prašė priteisti 2,64 Eur išlaidų, patirtų teismui teikiant medžiagą (b. 1. 17–20).
Atsiliepime nurodė, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus ir nepažeidžia pareiškėjo privatumo. Sanitarinis mazgas atskirtas sienele. Be to, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė visą kūną praustis šiltame duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Užtikrinant privatumą naudotis dušu yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis apie 1,6 m. Pažymėjo, kad pareiškėjo išvedimas darbo dienomis į fizinės reabilitacijos kambarį organizuojamas pagal sudarytą išvedimo nusiprausti į dušą grafiką. Po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje, pareiškėjas turėjo galimybę nusiprausti duše. Pažymėjo, kad poilsio ir švenčių dienomis po užsiėmimų sporto salėje taip pat sudaroma galimybė nusiprausti duše.
Akcentavo, kad pareiškėjas skunde išdėstė samprotavimus, nurodytų pažeidimų neindividualizavo, nenurodė, kaip jam pasireiškė žala, nepateikė jokių faktinių duomenų bei neįrodė prašomos žalos dydžio. Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.
Prašė priteisti 2,64 Eur realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, t. y. už 44 lapus pateiktų kopijų teismui.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Skundo dalis paliekama nenagrinėta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjas šioje byloje reikalavimą grindžia jo privatumo ribojimu dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8793-244/2016, nagrinėdamas, pareiškėjo R. N. skundą, be kita ko, ir dėl privatumo pažeidimo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d., nustatė, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos ir konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, byla 2016 m. gruodžio 30 d. su pareiškėjo apeliaciniu skundui išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir apeliacine tvarka byla neišnagrinėta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo dalis dėl privatumo ribojimo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. netinkamai atskyrus tualetą nuo bendros patalpos paliekama nenagrinėta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs nesudarant galimybės naudotis dušu po sporto bei neužtikrinant jo privatumo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Vertintinas pareiškėjo skunde nurodytas laikotarpis, išskyrus paliktą nenagrinėtu (2016 m. liepos 1 d.– 2016 m. rugpjūčio 16 d.).
Pareiškėjas skundui pagrįsti pateikė Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 23 d. raštą (b. l. 10), kuriame buvo atsakyta į jo 2016 m. lapkričio 9 d. skundą. Rašte nurodyta, kad įrengti fizinės reabilitacijos kambariai. Išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarius vykdomas tą dieną, kai pareiškėjui buvo sudarytas grafikas praustis duše, po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje, pareiškėjas turėjo galimybę nusiprausti duše.
Taip pat pareiškėjas pateikė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Vilniaus departamento 2016 m. lapkričio 21 d. atsakymą į pareiškėjo 2016 m. spalio 27 d. skundą (b. l. 11). Šiame atsakyme buvo įvertintos laikymo sąlygos kameroje Nr. 92.
Dėl išvedimo į dušą
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Pareiškėjas neneigė, kad Lukiškių TI-K šio reikalavimo laikėsi. Pareiškėjo teigimu, pasinaudojus sportu, jis savaitgaliais ir nedarbo dienomis negalėjo naudotis dušu. Šiems teiginiams pagrįsti jokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Lukiškių TI-K su jo teiginiais nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo išvedimas darbo dienomis į fizinės reabilitacijos kambarį organizuojamas pagal sudarytą išvedimo nusiprausti į dušą grafiką, t. y. vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje nuteistasis turi galimybę nusiprausti duše. Taip pat nurodė, kad Nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjime (nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę), išvedimą į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį poilsio ir švenčių dienomis organizuoja ir vykdo Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos korpuso vyresnysis eilės tvarka pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų, dalyvaujančių socialinės reabilitacijos programose, sąrašą nuo 8 val. 30 min. iki 19 val. Tai patvirtina ir Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 23 d. atsakymas į pareiškėjo skundą (b. l. 10). Jis šio rašto teismui neskundė. Darytina išvada, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, nes savaitgaliais po užsiėmimų sporto salėje jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu. Jis savo teiginiams pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjo prie skundo pridėtas raštas (b. l. 7–9) šioje byloje nevertintinas, nes juo atsakyta į kito asmens, o ne į pareiškėjo skundą. Byloje vertinamos individualios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės. Taigi, ir pareiškėjo pateikti įrodymai, susiję su konkrečiu pažeidimu, t. y. negalėjimu savaitgaliais po sporto pasinaudoti dušu. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K sudarė pareiškėjui galimybę dušu naudotis ir savaitgaliais. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo kameroje nusiprausti, jam atsirado spuogų, žaizdelių, yra nepagrįsti. Tokių sveikatos sutrikimų ligos istorijoje nebuvo užfiksuota (b. l. 23–33). Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų padariusi pareiškėjo nurodytą pažeidimą.
Dėl privatumo ribojimo
Pareiškėjas teigia, kad atliekant gamtinius reikalus, prausiantis duše bei persirengiant kamerose buvo stebimas pareigūnų ir taip buvo ribojamas jo privatumas.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
Pareiškėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Pateiktose fotonuotraukose irgi matyti, kad patalpa atskirta pertvara (b. l. 63). Pareiškėjo teigimu, toks atskyrimas riboja jo privatumą ir jis yra matomas tiek kameroje laikomų asmenų, tiek ir pareigūnų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016; 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2369-756/2016).
Teismas pareiškėjo teiginius, kad jo privatumas buvo ribojamas naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje, pripažįsta pagrįstais. Jokių duomenų Lukiškių TI-K apie visišką privatumo užtikrinimą sanitariniame mazge (durys, užuolaida ar pan.) teismui nepateikė. Konstatuotina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d.) iš viso 257 paras buvo laikomas pažeidus pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis netinkamai kameroje įrengtais sanitariniais įrenginiais. Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie pareiškėjo buvimą Lukiškių TI-K, todėl teismas pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį konstatuoja nustatytą pažeidimą. Be to, Lukiškių TI-K pateikti duomenys apie kitą asmenį (b. l. 34, 35) nevertinami, nes nesusiję su pareiškėjo skundu.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad buvo ribojamas jo privatumas stebint jį pareigūnams per duryse įrengtas akutes. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Pažymėtina, kad neišvengiami tam tikras kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų ribojusi pareiškėjo privatumą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad tyčia prižiūrėtojai į kamerą įeidavo ir jį trikdydavo atliekant gamtinius reikalus, yra nepagrįsti. Šiuo atveju pareiškėjas tinkamai neindividualizavo nurodyto pažeidimo, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją dėl skunde nurodytų pažeidimų. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėją būtų diskriminavę ar riboję jo privatumą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju nuolatinė kamerų stebėjimo kontrolė yra pareigūnų vykdoma funkcija, o ne pareiškėjo privatumo ribojimo pažeidimas. Taigi, objektyviai visiškas pareiškėjo privatumas yra negalimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jį pareigūnai stebėjo persirengiant, atliekant gamtinius reikalus ir prausiantis duše, ribodami jo privatumą, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog dušai netinkamai įrengti, todėl pareiškėjui teko maudytis matant kitiems asmenims, ribojant jo privatumą. Teismo vertinimu, dušų įrengimas atitiko Taisyklių III skirsnio reikalavimus. Reikalavimo, kad dušų patalpos bitų visiškais atskiros, teisės aktai nenustato. Atsakovas nurodė, kad dušų patalpos buvo su pertvaromis apie 1,60 m aukščio. Tai matyti ir fotonuotraukose (b. l. 65, 66). Patikrinimo aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamo dušų įrengimo (b. l. 36–61). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimais, o toks dušų įrengimas neprieštarauja jokioms teisės normoms, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas iš viso 257 paras buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas jokių duomenų, kad pareigūnai tyčia į kamerą įeidavo, sutrukdydami atlikti gamtinius reikalus, nepateikė. Be to, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją dėl netinkamo pareigūnų elgesio.
Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog jis buvo priverstinai paguldytas į Psichiatrijos skyrių nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. birželio 11 d. nesusiję su nagrinėjamo ginčo laikotarpiu ir nepatvirtina, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo jis kreipėsi į medikus. Be to, iš ligos istorijoje esančių įrašų, matyti, kad būtent dėl skunde nurodytų pažeidimų jis nesikreipė medicininės pagalbos. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į klinikinį psichologą (b. l. 23–33) dėl konfliktinių situacijų, vienatvės, nepatvirtina, jog jis kreipėsi dėl skunde nurodytų netinkamų laikymo sąlygų. Byloje nėra įrodymų apie netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K poveikį sveikatai, emocinei, psichinei būsenai, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeista 257 paras, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 520 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 3 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Lukiškių TI-K prašymas priteisti 2,64 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė teismui, vykdydamas teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį (b. l. 14). Kadangi įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, tai Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą reikalavimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl privatumo ribojimo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.