Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir S. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant S. J. bausmę

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. S. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos pavojingumą (nustatė, jog buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nurodė, jog nusikaltimas įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), S. J. asmenybę (pažymėjo, jog nuteistasis, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau dešimtą kartą, ankstesni jo teisei priešingi veiksmai pasireiškė išimtinai fizinio smurto kitų asmenų atžvilgiu ir (ar) kitokiu mušimu, jis nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra baustas administracine tvarka, taip pat jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena byla, kurioje jis kaltinamas padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į S. J. atsakomybę lengvinančias bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – apylinkės teismas nustatė, jog apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę, jas įvertino tinkamai. Laikantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, bausmė taip pat buvo paskirta BK 284 straipsnio sankcijos ribose. Nepažeistos ir kitos bausmės skyrimą reglamentuojančios teisės normos.

10. Nors už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numatė galimybę skirti ne tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę, bet ir švelnesnes alternatyvias bausmes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Tai konstatuojant visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas S. J. yra tikrai ne pirmasis. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas Lietuvoje buvo teistas net devynis kartus. Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu taip pat nustatyta, kad nusikalstamas veikas jis vykdė ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje. Iš duomenų apie ankstesnius S. J. teistumus matyti, jog nuteistajam yra būdingas smurtinių bei turtinių nusikaltimų darymo modelis, kadangi jis buvo ne kartą teistas už plėšimus (BK 180 straipsnio 1 dalis), vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir netgi už nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis). Praeityje S. J. taip pat yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (viso dvi veikas) šioje byloje jam inkriminuotam nusikaltimui, t. y. už viešosios tvarkos pažeidimus. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti vos sulaukęs 15 metų, jas darė sistemingai. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius penkerius metus, S. J. buvo eilę kartų baustas administracine tvarka (administracinių nusižengimų registro išrašą apie jam registruotus administracinius nusižengimus sudaro net 30 A4 formato lapų), vėl gi, daugiausiai už teisės pažeidimus, kurie buvo nukreipti į svetimo turto neteisėtą pasisavinimą (smulkios vagystės iš parduotuvių ir fizinių asmenų), ar yra susiję su viešąja tvarka (neblaivaus pasirodymai viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, nedideli viešosios tvarkos pažeidimai).

11. Paminėtina ir tai, jog apeliantui praeityje buvo skirtos arešto bei baudos bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis taip pat ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nei švelnesnių už laisvės atėmimą bausmių skyrimas, nei realus terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas ar probacija, kurios metu S. J. buvo prižiūrimas bei privalėjo laikytis visų teismo ir įstatymo jam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau sistemingai vykdė nusikalstamas veikas, ką neabejotinai patvirtina šioje byloje nustatytos aplinkybės – būdamas ne kartą teistas, taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam už viešosios tvarkos pažeidimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis ir vėl viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, naudojo smurtą kito asmens atžvilgiu, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

12. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, tarp jų ir analogiško pobūdžio, o tai leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Tokio nusikaltimo padarymas yra S. J. įprasto elgesio modelis dalis. Pastebėtina ir tai, kad analizuojamą nusikaltimą S. J. įvykdė būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), prieš sugėrovą, kuris praeityje teistas už nužudymą. Tai rodo, jog apeliantas, net nevengia veiksnių, kurie gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti, būdamas laisvėje ir turėdamas progą pasitaisyti, imtis veiksmų, kurie padėtų integruotis į visuomenę, verčiau renkasi laiką leisti svaiginantis alkoholiu su taip pat kriminogeninę praeitį turinčiais asmenimis. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau išlieka pavojingas visuomenei, kadangi jis ir toliau ignoruoja visuomenės interesus, kėsinasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, o kartu ir viešąją tvarką. Todėl teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo daryti išvadą, kad S. J. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė šiuo atveju būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepaveikia apelianto taip, kad jis, išėjęs į laisvę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau, kaip matyti, šio tikslo nepasiekė ir švelnesnio pobūdžio bausmės ar probacija. Be to, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad tik laisvės atėmimu bent jau laikinai yra įmanoma apriboti galimybę nuteistajam ir toliau vykdyti smurtines ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tuo apsaugant visuomenę, nubausti S. J. ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis nori susirasti darbą, išsinuomoti būstą ir keisti savo gyvenimą teigiama linkme, priešingos išvados daryti neleidžia ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Bausmės skyrimui yra reikšmingos tik realiai egzistuojančios aplinkybės, o ne deklaratyvūs kaltininko samprotavimai bei pažadai. Byloje esantis išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės patvirtina, kad apeliantas nedirba nuo 2007 m. liepos 2 d. Jis nedirbo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Todėl būtų naivu tikėtis, kad staiga S. J. nuostatos darbo atžvilgiu pasikeis, jis įsidarbins ir vien tai užtikrins išimtinai teisės aktams neprieštaraujantį jo elgesį. Pažymėtina ir tai, jog jeigu nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį, resocializuotis ir toliau nebedaryti teisės pažeidimų, jis tokią galimybę turės ir po paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14. Aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu padarytos išvados, taip pat leidžia konstatuoti, jog nuteistajam buvo ne tik pagrįstai ir teisingai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, bet ir netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog S. J. bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas du kartus. Paskutinį kartą, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu. Tačiau jau 2022 m. spalio 7 d. to paties nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir S. J. pasiųstas atlikti jam 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes jis probacijos laikotarpiu įvykdė naujus administracinius nusižengimus, nebendradarbiavo su Probacijos tarnybos pareigūnais, neatvykdavo į Probacijos tarnybą. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teistam net dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus, analogiškus šioje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai, taip pat tokiam asmeniui, kuriam bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas du kartus, tačiau tuo pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą S. J. resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, nebuvo pasiektas, šioje situacijoje neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo nuotaikas.

15. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. S. J. pagal BK 284 straipsnį paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, negali būti laikoma netinkama, per griežta, neproporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytai nusikalstamai veikai. Priešingai, įvertinus itin neigiamą nuteistojo charakteristiką bei jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį (šioje byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti ir net dvi ją sunkinančios aplinkybės), taip pat imant duomėn tai, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, apeliantui paskirta bausmė pripažintina itin švelnia. Todėl S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. APD-2023-14116 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį S. J., sudaro 75,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

18. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš S. J. klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir kitus aspektus: 1) byloje turimais duomenimis, nuteistasis nedirba; 2) jis turi įsiskolinimų dėl nesumokėtų baudų administracinio nusižengimo bylose 3) byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti proceso išlaidų išieškojimą; 4) apeliantas jau šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, ši bausmė dar bus subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dėl ko jo galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas kurį laiką bus ribotos. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš S. J. valstybės naudai 75,00 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. APD-2023-14116.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.