Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 2 dalies 4, 7, 8 punktus, 201 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 68 straipsnio 1 dalį – 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu, ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

6. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 40 parų arešto ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda;

7. Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnį 1 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauto elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2022 m. spalio 7 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2. 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant ir visiškai pridedant neatliktą bausmę baudą ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas ir 38 MGL (1 900 eurų bauda). Į laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį;

10. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė – 7 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 38 MGL (1 900 eurų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2023 m. kovo 5 d. apie 14.20 val., viešoje vietoje – kieme prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia prirėmė K. U. prie tvoros ir rankos alkūne sudavė jam vieną kartą į veidą, po ko užsimojęs dešinės rankos alkūne grasino K. U. suduoti, taip viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu ir parodė, kad pas nukentėjusįjį į namelį atėjo gerti degtinės. Ginčo metu nukentėjusysis jam į šoną dūrė su peiliu. Kaltinamasis atėmė ir sulaužė peilį. Vėliau prie daugiabučio namo, jie tarpusavyje garsiai ginčijosi, kol atvažiavo policija. Sutiko, kad tai buvo viešosios tvarkos pažeidimas. Kaltinamasis buvo išgėręs, sudavė smūgį. Nebūtų taip pasielgęs, jei nebūtų vartojęs alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) už nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2023 m. kovo 5 d. ryte, (duomenys neskelbtini), sutiko K. U. jį žinojo iš matymo, ankščiau jie yra kartu vartoję alkoholinius gėrimus. (duomenys neskelbtini) išgėrė alkoholio – degtinės ir nuėjo į jo gyvenamąją vietą esančią (duomenys neskelbtini), esantį žalios spalvos namelį. Minėtame namelyje dar buvo K. draugas A. visi trys vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. K. peiliu pradėjo pjaustyti užkandą ir kalbėti, kad yra sėdėjęs už nužudymą. Apie 14.00 val., jis ir K. pradėjo žodžiu konfliktuoti ir vienu metu, kai buvo nusisukęs, pajautė šone dūrį, atsisukęs pamatė, kad K. rankoje laiko peilį, todėl suprato, kad jis jam peiliu dūrė. Iš dūrio vietos kraujas nebėgo, pas medikus nesikreipė, pretenzijų neturi. Dėl šio K. poelgio labai supyko, atėmė iš jo peilį ir jį sulaužė. Po to, apie porą kartų, kumščiu trenkė jam į galvą. Po ko, su K. išėjo į kiemą, K. toliau žodžiu konfliktavo, elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, tuomet jis prirėmė K. U. prie netoli namo esančios tvoros ir savo dešinės rankos alkūne sudavė jam vieną kartą į veidą, po ko užsimojęs antrą kartą grasino dar kartą suduoti, tačiau smūgio neatliko, kadangi K. nusiramino ir konfliktas buvo baigtas. Ar kieme dar buvo pašalinių asmenų, kurie matė konfliktą jis neatsimena. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, žalą pasižada atlyginti, jeigu tokia bus nustatyta. (2 t., b. l. 52–55).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis K. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra benamis. Šiuo metu laikinai prisiglaudęs adresu (duomenys neskelbtini), esančiame apleistame kioskelyje. Gyvena kartu su draugu A., kitų jo anketinių duomenų nežino. Dirba (duomenys neskelbtini), daržovių skyriuje. 2023 m. kovo 5 d., apie 13.00 val., minėtame kioskelyje buvo kartu su A. A. miegojo, ką jis veikė nežino, kiek prisimena tą dieną vartojo alkoholio. Apie 13–14 val., pas juos atėjo jam nepažįstamas vyras, kurio prieš tai matęs nebuvo. Nurodytas asmuo atsigulė į lovą su batais. Jis jo paprašė nusiimti batus. Po šių jo žodžiu nepažįstamas vyras, tuščiu degtinės buteliu, trenkė jam per galvą. Po šio smūgio jam apsvaigo galva, kiek prisimena, išėjo į lauką. Kas vyko po to, neatsimena, kadangi mano, kad buvo praradęs sąmonę, atsimena tik tą momentą, kai greitoji medicinos pagalba įnešė jį į automobilį ir išvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose jam atliko tyrimus ir apie 22.00 val., išleido į namus. Jokių pretenzijų jį sužalojusiam asmeniui neturi (1 t., b. l. 24–26).

Nukentėjusysis K. U. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad asmeniui, kuris jį sužalojo 2023 m. kovo 5 d., pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Po įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai ir iš jo gyvenamosios vietos paėmė peilį, kuris priklauso jam. Peilis buvo su raudona rankena, kiek prisimena asmuo, kuris jį sužalojo minėtą peilį perlaužė pusiau. Kodėl jis taip padarė jau nepasakys, nes neprisimena (1 t., b. l. 29–31).

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 5 d., apie 14.20 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pro langą pamatė lauke, viešoje vietoje, prie žalio pastato, kuris yra šalia gatvės, gulintį vyrą. Vyras buvo senyvo amžiaus, apsirengęs juodos spalvos drabužiais, t. y. striukė, kelnės, ant kaktos matėsi, kad yra kažkokia raudonos spalvos dėmė. Pamanė, kad gal minėtam vyrui reikalinga pagalba, todėl nusprendė išeiti į lauką ir jį iš arti apžiūrėti. Jam išėjus į lauką, iš minėto žalios spalvos pastato išėjo kitas vyras, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, kuris priėjo prie asmens, kuris prieš tai gulėjo ant žemės. Šis vyriškis priėjo prie senyvo vyriškio, prirėmė jį prie tvoros ir iš dešinės rankos alkūnės sudavė į veido sritį, o su kaire ranka laikė prirėmęs prie tvoros. Jaunesnio amžiaus vyras dar po to pagrasino, kad suduos, užsimodamas dešine alkūne. Kai pamatė, ką jis daro, liudytojas surėkė, kad nustotų, nes iškvies policiją. Jaunesnio amžiaus vyras pamatęs ir išgirdęs jį, paleido senesnio amžiaus vyrą ir priėjo prie T. J.. Jis su dešine ranka sugriebė už T. J. striukės ir paklausė, kam čia ta policija. T. J. išsigandęs, kad jis jam gali suduoti, kaire ranka numušė jo dešinę ranką ir nusistūmė jį nuo savęs ir nurodė, kad kvies greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, dėl sužaloto vyro. Minėtas vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, labai daug vartojo necenzūrinių žodžių, ar jo rankos, ar drabužiai buvo kruvini - nežino, iš patirto streso neatkreipė dėmesio. Vėliau jaunesnio amžiaus vyras nuėjo atgal į minėtą žalios spalvos pastatą. Jis priėjo prie senesnio amžiaus vyro, kuris taip pat buvo neblaivus. Pamatė, kad jis buvo sužalotas, t. y. ties dešine akimi susiformavusi kraujosruva ir jo kakta buvo kraujuota. Jis jo paklausė, kas nutiko. Šis sunkiai dėstė mintis, bet kiek suprato , kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas ir kad vienas yra iš Pravieniškių pataisos namų. Dėl šio įvykio jis yra pasipiktinęs ir išsigandęs, kad asmuo taip elgėsi viešoje vietoje (1 t., b. l. 39–42).

Liudytojas A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu nurodytu jo asmens duomenų pažymoje kartu su K. U.. 2023 m. kovo 5 d., buvo namuose kartu su K., vartojo alkoholį – alų. Apie pietus nuėjo miegoti. Prabudo, kai jau atvyko policijos pareigūnai. Vienas iš pareigūnų jo paklausė ar jis ką nors matė. Pareigūnams pasakė, kad nieko nematė visą laiką miegojo. Nesuprato kodėl buvo atvykę pareigūnai, jokio įvykio nematė, tik pastebėjo, kad namuose nebuvo K.. Jokių kitų nepažįstamų asmenų nematė. K. tos dienos naktį negrįžo namo, jį pamatė kitos dienos rytą. Ant K. veido matė sumušimus, klausė kas jam nutiko, jis jam paaiškino, kad jį sumušė jam nepažįstamas asmuo su kuriuo išgėrinėjo pas juos namuose, tačiau jis to nematė, kadangi visą laiką miegojo (1 t., b. l. 45–47).

2023 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) šiuo adresu yra keturių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Priešais minėtą pastatą prie Elektrėnų gatvės, šalia pėsčiųjų perėjos matomas žalios spalvos medinis pastatas, rudos spalvos mediniu stogu (1 t., b. l. 11–21).

2023 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, pateiktas 2023 m. kovo 5 d. Pranešėjas T. J. 14.24 val. nurodo, kad „Reiktų ir policijos tuo pačiu adresu kur greitąją (duomenys neskelbtini)“, „Jo, jo vienas tiesiog sumušė kitą, dabar kitas tiesiog vartoja alkoholį viduj, tokioj budelėj, o kitas stovi lauke laukia greitosios“, „Jo, jo lauke“, „aš esu praeivis, šalia gyvenantis“ (1 t., b. l. 67–69).

2023 m. kovo 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 464/2023 (02) konstatuota, kad K. U. konstatuoti sužalojimai: žaizda galvoje, odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, rankos alkūne ir panašiai. Sužalojimai K. U. padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. K. U. konstatuoti sužalojimai tiek vertinant kartu, tiek kiekvieną atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b .l. 53–55).

Neblaivumo patikrinimo rezultatų žurnale užfiksuota, kad 2023 m. kovo 5 d. 14.44 val. S. J. nustatytas 3,39 promilių girtumas (1 t., b. l. 86–90).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjmo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Be to, pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. J. kieme prie daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kaltinamajam buvo nustatytas 3,39 promilių neblaivumas), tyčia prirėmė nukentėjusįjį K. U. prie tvoros, su rankos alkūne sudavė jam vieną kartą į veidą, taip pat užsimojęs dešinės rankos alkūne grasino K. U. suduoti smūgį. Kaip jau minėta, įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas. Nagrinėjamu atveju, nėra abejonių, kad įvykis vyko viešoje vietoje, kadangi įvykis vyko lauke, prie daugiabučio namo. Taip pat abejonių nekelia, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sužalojimus padarė dėl prasidėjusio žodinio konflikto. Kaip minėta, ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis sutrikdė viešąją rimtį. Taigi, kaltinamasis savo šokiruojančiu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. smurtą K. U. atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kur be nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo ir daugiau asmenų, taip pat vertinant tai, kad žmogaus sumušimas kitų žmonių akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus elgesys.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. J. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai nukentėjusiajam K. U. sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus už ankstesnį jo padarytą nusikaltimą, taigi nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Po įvykio kaltinamajam buvo patikrintas blaivumas, nustatytas sunkus – 3,39 promilių neblaivumo laipsnis (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus įvykio metu, patvirtina liudytojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vartojo labai daug necenzūrinių žodžių. Šios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis, nurodęs, kad prieš tai buvo išgėręs ir kad jei būtų buvęs neišgėręs, tai taip būtų nepasielgęs. Kaltinamojo neblaivumo laipsnis yra sunkus, bylos duomenimis, jo neblaivumas ir anksčiau turėjo įtakos teisei priešingam, įstatymu uždraustam jo elgesiui. Dėl šios priežasties ir ši aplinkybė vertinama kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti.

S. J. yra jauno amžiaus, tačiau jis teisiamas jau dešimtą kartą. Ankstesni jo teisei priešingi veiksmai pasireiškė išimtinai fizinio smurto kitų asmenų atžvilgiu ir (ar) kitokiu mušimu. Jis yra nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors jis registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina jo iš anksčiau susiformavusias delinkventines nuostatas, siekį pažeisti visuomenėje galiojančias elgesio ar moralės normas. Jis yra baustas administracine tvarka, taip pat jo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena byla, kurioje jis kaltinamas padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kas rodo, kad kaltinamojo elgesys galimai vis dėlto nėra koreguojamas teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai kaltinamajam gali būti pasiekiami tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis neatlikęs jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuomet jos pabaiga numatyta 2023 m. rugpjūčio 6 d., padarė naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinama su įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

IV. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kaltinamajam buvo paskirtas gynėjas, parinktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos – advokatas A. P.. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (2 t., b. l. 95–97) nustatyta, jog advokatui teikiant antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 220,59 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamasis S. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios kaltinamasis nedirbo, neturi pajamų ar turto, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. J. nepriteistinos.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis S. J. laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė nepaskirta. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, filmuotais įvykio dieną 2023 m. kovo 5 d., nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

– kompaktinis diskas su jame esančiais policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, filmuoti įvykio dieną 2023 m. kovo 5 d. ir bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas – saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

S. J. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, kuris šio nuosprendžio paskelbimo dieną yra neįsiteisėjęs, todėl tikslinga paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bendrinti atskiru procesiniu dokumentu - nutartimi, įsiteisėjus visiems nuosprendžiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo įrašais, filmuotais įvykio dieną 2023 m. kovo 5 d., nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

– kompaktinį diską su jame esančiais policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, filmuotais įvykio dieną 2023 m. kovo 5 d. ir bendrojo pagalbos centro skambučio įrašą – saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.