- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-302/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Ieškovas
- Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės, „Strial-avtotrans“
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4375-656/2011 pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės (OOO) „Strial-avtotrans“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys prokuroras K. V. ir prokuroras A. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 219 688,63 EUR turtinės žalos atlyginimo, 356 EUR nuostolių, patirtų žalai įvertinti, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai Raigardo kelio poste ieškovo direktoriaus R. S. prašymu atliko ieškovo transporto priemonių patikrinimą. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad dviejose transporto priemonėse (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonės) esantys kompiuterių futliarai neatitinka krovinio dokumentuose nurodytų prekių kodų ir įrašo „Boxes“ reikšmės. Patikrinimo metu minėtos transporto priemonės muitinės pareigūnų buvo sulaikytos, apie tai nurodant patikrinimo akte. 2006 m. sausio 17 d. ieškovui buvo išsiųstas Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2005 m. gruodžio 15 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-615-05, pagal BK 199 straipsnio l dalį, kuriam vadovauja Alytaus rajono apylinkės prokuratūra. Ieškovas nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2008 metų prokurorui K. V. teikė prašymus dėl transporto priemonių grąžinimo, tačiau šie prašymai nutarimais buvo atmetami be pagrįstų motyvų. Ieškovas skundė prokuroro K. V. nutarimus Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui A. J., kuris ieškovo skundus nepagrįstai ir nemotyvuotai atmesdavo. Prokuroro A. J. nutarimus ieškovas skundė teismui, tačiau nutarimai nebuvo pakeisti. Po ieškovo pakartotinio kreipimosi į LR Generalinę prokuratūrą praėjus beveik trejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, 2008 m. spalio 26 d. buvo priimtas Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimas grąžinti transporto priemones, o 2009 m. sausio 16 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo darbuotojų atžvilgiu, nes jų veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių. Aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai – liudytojų apklausos buvo atliekamos nuo 2005 m. gruodžio iki 2006-kovo 31 d. Buvo pažeista BPK 147 straipsnyje nustatyta transporto priemonių poėmio tvarka, nes per tris dienas nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Prokuroras K. V. viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priėmęs nutarimo laikinai apriboti ieškovo nuosavybės teisę į aukščiau nurodytas transporto priemones, tuo užkirsdamas kelią skųsti prokuratūros atliekamus veiksmus ir kreiptis į teismą dėl nešališko ir objektyvaus pritaikytų procesinių prievartos priemonių tikslingumo bei proporcingumo įvertinimo. Prokuroro K. V. taikytas transporto priemonių nuosavybės teisės apribojimas 3 metų laikotarpiui (viršijant maksimalų BPK 151 str. nustatytą 1 metų terminą) yra neteisėtas. Atsakovo ir trečiųjų asmenų veiksmai yra neteisėti ir grubiai pažeidžiantys LR Konstitucijos 23 straipsnį bei Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį. Dėl neteisėtai apribotos nuosavybės teisės ieškovas daugiau nei 34 mėnesių laikotarpiui neteko galimybės komercinėje veikloje naudotis dviem transporto priemonėmis su puspriekabėmis ir gauti šių transporto priemonių teikiamas pajamas, tuo patirdamas didelę turtinę žalą. Ieškovo prašymu tarptautinę kvalifikaciją turintis auditorius paskaičiavo ir pateikė 2010 m. lapkričio 15 d. audito išvadą, kurioje konstatuota, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negavo 219 688,63 EUR (758 540,90 Lt) pelno. Ieškovo patirta žala (negautos pajamos) atsirado išskirtinai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl atsakovas privalo visiškai atlyginti šią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį transporto priemonės panaudotos kontrabandos dalykui gabenti priskirtinos konfiskuotinam turtui. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės taikyti nuosavybės teisių apribojimą yra siauresnės negu galimybės taikyti turto konfiskavimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, ieškovo transporto priemonės buvo apžiūrėtos ir 2005 m. gruodžio 15 d. transporto priemonių apžiūros protokolu perduotos saugoti Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto pamainos viršininkui. Transporto priemonės buvo sulaikytos teisėtai BPK 92 straipsnio nustatyta tvarka, kaip galimos nusikaltimo priemonės su jose esančiu kontrabanda gabenamu kroviniu. Transporto priemonių vairuotojams 2005 m. gruodžio 16 d. įteikti pranešimai apie įtarimą. Buvo nustatinėjamas ir vertinamas transporto priemonių savininkų vaidmuo gabenant kontrabandinį krovinį, verčiami dokumentai ir į užsienio valstybes siunčiami prašymai suteikti teisinę pagalbą. Atsakymas iš Baltarusijos Respublikos gautas 2007 m. liepos 23 d., iš Rusijos Federacijos – 2008 m. sausio 10 d., iš Šveicarijos – 2007 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovo direktoriaus pavaduotojas G.F. S. buvo apklaustas 2007 m. liepos 5 d., o prašymas apklausti įmonės direktorių A.G. S. nebuvo įvykdytas. Vienas automobilis, kurio v/n A0068A-4 su puspriekabe, buvo išnuomotas ieškovui iki 2008 m. vasario 4 d., todėl reikalavimas atlyginti žalą iki 2008 m. gruodžio 31 d. vertinamas kaip ieškovo siekimas nepagrįstai praturtėti. BPK 93 straipsnio nustatyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą pabaigos. Nagrinėjamoje byloje nebuvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, todėl nepagrįsti ieškinio motyvai, kad buvo nesilaikyta nuosavybės teisės apribojimo terminų. Tačiau pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino apribojimo termino pratęsimų skaičius neribotas. Ieškovas turėjo galimybę bendra tvarka skųsti daiktų, turinčių nusikalstamai veiklai tirti, paėmimą. Ieškovas skundė prokurorų nutarimus ir ieškovo skundai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis atmesti. Atsakovo pareigūnų procesiniai veiksmai buvo teisėti. Ieškovo pateiktoje audito išvadoje pasirinktas negauto pelno paskaičiavimo metodas neįrodo negauto pelno, nes ieškovas turi 17 autotraukinių. Apskaičiuojant negautą pelną, buvo vertinami tik dviejų automobilių rodikliai. Nesant duomenų apie likusių autotraukinių suteiktą pelną, ieškovo pateikti duomenys negali būti laikomi objektyviais. Audito išvadoje nėra duomenų apie sumokėtą pelno mokestį, todėl kelia abejones, ar nurodyta suma yra grynasis pelnas. Nutarimas grąžinti transporto priemones priimtas 2008 m. spalio 26 d., todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti negautas pajamas iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Trečiasis asmuo prokuroras A. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjo tik vieną ieškovų skundą ir savo 2006 m. spalio 11 d. nutarime aiškiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, kurių pagrindu atsisakė jį tenkinti. Tai, kad nutarimas buvo argumentuotas ir pagrįstas, patvirtino ir Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, tą pačią dieną buvo atliktas procesinis veiksmas – įvykio vietos apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėti du krovininiai automobiliai, surašytas apžiūros protokolas, kurio pagrindu minėti automobiliai paimti, todėl nereikėjo imtis jokių papildomų procesinių veiksmų (poėmio ar laikino nuosavybės teisių apribojimo). Taigi ieškovo teiginys, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios transporto priemonių sulaikymas buvo nesankcionuotas, yra nepagrįstas. 2006 m. spalio 11 d. priimto nutarimo netenkinti pareiškėjo skundo metu nebuvo aišku, ar ieškovas turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tuo metu buvo tik ruošiami teisinės pagalbos prašymai į Rusijos Federaciją ir Šveicarijos teisėsaugos institucijas, o ikiteisminis tyrimas vairuotojų Y. M. ir M. R. atžvilgiu buvo nutrauktas tik 2009 m. sausio 16 d., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Trečiasis asmuo prokuroras K. V. prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 163 380,02 EUR žalos atlyginimą, 263,44 EUR žalos įvertinimo, 889 EUR dokumentų vertimo ir 3145 Lt advokato pagalbos išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr.2K-7-141/2008), nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (kontrabanda) buvo pradėtas teisėtai ir kontrabandos faktas nebuvo paneigtas. Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. sausio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo darbuotojų (vairuotojų), vairavusių sulaikytas transporto priemones, Y. M. ir M. R., nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos. Pažymėjo, kad transporto priemonių sulaikymo teisėtumas konstatuotas Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2007 m. vasario 15 d. ir 2008 m. vasario 8 d. nutartyse, kurių ieškovas neskundė, todėl atmetė ieškovo argumentus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ar poėmio atvejais taikomos tvarkos ir terminų nesilaikymo. Teismas vertino transporto priemonių sulaikymo trukmę ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai aspektu, t.y., ar savalaikiai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2006 metų pabaigos pastoviai buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos tiesiogiai galėjo atlikti Lietuvos Respublikos institucijos. Pažymėjo, kad didžiausią įtaką ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo kreipimaisi į užsienio valstybes (Rusijos Federaciją, Baltarusijos Respubliką ir Šveicarijos Konfederaciją) dėl teisinės pagalbos. Išvertus dokumentus, prašymai išsiųsti 2006 m. gruodžio 15 d., o atsakymai gauti 2007 m. birželio-gruodžio mėnesiais, kuriuos taip pat reikėjo išversti į lietuvių kalbą. Konstatavo, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo išsiųstas prašymas Baltarusijos Respublikos institucijoms pakartotinai apklausti ieškovo direktoriaus pavaduotoją ir paimti papildomus dokumentus, tačiau šis prašymas galėjo būti pateiktas 2006 m. gruodžio 15 d. siunčiant prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Padarė išvadą, kad nuo 2008 metų pradžios nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių pagrindu galima būtų pateisinti baudžiamosios bylos ieškovo darbuotojų Y. M. ir M. R. atžvilgiu nutraukimo atidėliojimą bei sulaikytų transporto priemonių tolimesnį laikymą, tikintis, kad jos gali būti konfiskuotos. Pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimas dėl sulaikytų transporto priemonių grąžinimo ieškovui buvo priimtas 2008 m. spalio 26 d., tačiau transporto priemonės faktiškai grąžintos tik 2008 m. gruodžio 17 d. Teismas sprendė, kad transporto priemonių sulaikymo tęsimas 2008 metų laikotarpiu negali būti pateisintas būtinumu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl ieškovas 2008 metų laikotarpiu dėl atsakovo institucijų kaltės negalėjo naudoti sulaikytų transporto priemonių ir negavo pajamų (pelno). Padarė išvadas, kad auditoriaus naudotas negauto pelno apskaičiavimo metodas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluotus žalos nustatymo principus ir teismų praktiką, todėl priteisė 2006-2007 metų laikotarpiu negautas pajamas – 163 380,02 EUR. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad reikia atsižvelgti į pajamų mokestį, mokėtiną nuo priteistos žalos sumos. Pažymėjo, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu, nes teismas paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai buvo neveikimas, o 2008 m. ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, išskyrus pateiktą prašymą Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms. 2008 m. liepos 18 d. buvo papildomai apklausiamas M. R., todėl teismo motyvas, jog 2008 m. gauti įrodymai neturėjo įtakos Y. M. ir M. R. kaltės vertinimui, yra nepagrįstas. Baudžiamojo proceso trukmę lėmė įrodymų rinkimas, kreipiantis į kitų valstybių teisėsaugos institucijas. Proceso pagrįstumą įrodo ir ieškovo darbuotojų veiksmai baudžiamojo proceso eigoje, nes įtariamasis M. R. parodė, jog gabenamų prekių sąskaitos originalą bendrovės direktoriaus pavaduotojo G. S. nurodymu paslėpė, o kitus du egzempliorius suplėšė.
2. Teismo išvada, jog transporto priemonių sulaikymas 2008 m. yra nepateisinamas, neatitinka BPK nustatyto teisinio reglamentavimo, kadangi ikiteisminis tyrimas vairuotojų atžvilgiu nutrauktas 2009 m. sausio 16 d.
3. Sprendimas yra prieštaringas, kadangi konstatuota, kad nebuvo būtinumo sulaikyti transporto priemones 2008 m., tačiau ieškovui priteista per 2006-2007 metus negautas pelnas. Be to, pagal registracijos pažymėjimą automobilis (duomenys neskelbtini) registruotas A.G. S. vardu ir ieškovui išnuomotas iki 2008 m. vasario 4 d., todėl nuo šios datos ieškovas negali reikalauti atlyginti negautą pelną vykdant veiklą minėtu automobiliu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto teiginiai prieštarauja teismų praktikai bei apelianto rekomendacijoms, kuriose aiškiai nurodoma, kad transporto priemonės turėtų būti grąžinamos savininkui dar nepasibaigus procesui ir tik esant BPK 151 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, nuosavybės teisės į transporto priemonę turėtų būti laikinai apribotos, leidžiant ją naudoti ir valdyti, bet uždraudžiant ja disponuoti. Prokurorai nesiėmė procesinių veiksmų, kad ieškovui daroma žala būtų mažesnė. Negautas pelnas pagrįstai priteistas už 2006-2007 metus, kadangi šiuo laikotarpiu nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nuomos teisinių santykių pagrindas yra nuomos sutartis, ne registracijos pažymėjimas, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti ieškovo pateiktų nuomos sutarčių tikrumu. Apeliantas nepateikė argumentų, kuriais remiantis ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, turėtų pripažintas nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.
Byloje kilo ginčas dėl ikiteisminio tyrimo metu taikytomis procesinės prievartos priemonėmis, sulaikant ieškovui priklausančias transporto priemones, padarytos žalos atlyginimo.
Nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-615-05 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, kadangi patikrinus iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą vykstančias ieškovui priklausančias transporto priemones (duomenys neskelbtini) rastas didelis kiekis nedeklaruotų prekių (baudž. b. Nr. 04-1-615-05, t. 1, b.l. 1,2). 2005 m. gruodžio 15 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą, surašytas protokolas ir minėtos transporto priemonės su puspriekabėmis buvo paimtos ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu perduotos saugoti Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto pamainos viršininkui (baudž. b. Nr. 04-1-615-05, t. 1, b.l. 26-38, 56). Sulaikytų transporto priemonių vairuotojams Y. M. ir M. R. 2005 m. gruodžio 16 d. buvo įteikti pranešimai apie įtarimą (baudž. b. Nr. 04-1-615-05, t.3, b.l. 175-176; t. 4, b.l. 3-4) , o 2009 m. sausio 16 d. ikiteisminis tyrimas šių asmenų atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę (baudž. b. Nr. 04-1-615-05, t. 10, b.l. 76-89). 2008 m. spalio 26 d. buvo priimtas nutarimas grąžinti transporto priemones, tačiau realiai šis nutarimas įvykdytas tik 2008 m. gruodžio 17 d. (baudž. b. Nr. 04-1-615-05, t. 9, b.l. 136).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad transporto priemonės buvo sulaikytos teisėtai. Kadangi apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą ši aplinkybė neginčijama, todėl teisėjų kolegija, siekdama neišeiti už apeliacinio skundo ribų, dėl to plačiau nepasisako. Taigi apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro transporto priemonių sulaikymo trukmės vertinimas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai aspektu ir dėl to atsiradusios žalos dydžio nustatymas.
Dėl nuosavybės teisės apsaugos ir transporto priemonių sulaikymo trukmės pagrįstumo
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008).
LR Konstitucijos 23 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybė yra neliečiama, tačiau šis nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, o jo įgyvendinimo tvarka nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, baudžiamajame kodekse, baudžiamojo proceso kodekse. Teisėjų kolegija pažymi, kad apribojant nuosavybės neliečiamumą, ribojama ne tik konstitucinė, bet ir konvencinė asmens teisė. Taigi, taikant procesines prievartos priemones ir atliekant procesinius veiksmus, susijusius su asmens nuosavybės teisių apribojimu, turi būti laikomasi Europos Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos principų. Taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, būtina nepažeisti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų terminų, tačiau konkretaus apribojimo termino atitiktis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniui svarstytina vertinant apribojimo proporcingumą, t.y. turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta plačią valstybės vertinimo laisvę tiek renkantis, kaip priemonės turi būti įgyvendintos, tiek vertinant, ar šio įgyvendinimo padarinius pateisina viešasis interesas, siekiant atitinkamo įstatymo tikslo (Forminster Enterprises Limited v. Čekija, 2008 m. spalio 9 d., Nr. 38238/04). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vertinant, ar ginčijama priemone gerbiama reikalaujama teisinga pusiausvyra ir ar ja neuždedama neproporcinga našta pareiškėjui, be kita ko, svarbūs tokie veiksniai, kaip apribojimo tikslas bei pobūdis, jo procesinė būtinybė, apribotų nuosavybės teisių pobūdis ir apribojimo padariniai teisių turėtojui, asmens, kurio teisės apribotos, bei apribojimą taikančių valstybės institucijų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. aprobuotas „Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (I)“, kat. 19.; Teismų praktika 32).
Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą byloje yra nustatęs, kad baudžiamasis procesas, kuriame buvo apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės, neatitiko Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo ir kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta veiksminga teisinės gynybos priemonė dėl jo skundo pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį. Teismas pakartojo, kad nors bet koks turto laikinas paėmimas ar konfiskavimas sukelia žalą, tam, jog realiai patirta žala būtų suderinama su Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsniu, ji turi būti ne didesnė negu tai neišvengiama (Borzhonov v. Rusija, 2009 m. sausio 22 d., Nr. 18274/04; Jucys v. Lietuva, 2008 m. sausio 8 d., Nr. 5457/03). Taigi laiko veiksnys turi svarbią reikšmę vertinant apribojimo proporcingumą, todėl ikiteisminio tyrimo institucijos, pareigūnai apribojimo proporcingumą turi tikrinti visą apribojimo galiojimo laikotarpį, o baudžiamąjį procesą organizuoti tinkamai, užtikrinti jo operatyvumą. Situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Schumacher v. Liuksemburgas).
Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2006 m. pabaigos buvo pastoviai atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriuos galėjo atlikti Lietuvos Respublikos institucijos, nesikreipdamos į užsienio valstybių institucijas: daiktų apžiūros, įtariamųjų ir liudytojų apklausos, poėmiai, ekspertizės ir kt. 2007 m. pagrinde buvo atliekami teisinio bendradarbiavimo veiksmai su užsienio valstybėmis (Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija, Šveicarijos Konfederacija) dėl teisinės pagalbos. Kreipimaisi į užsienio valstybes dėl teisinės pagalbos objektyviai užtrunka dėl dokumentų vertimo bei jų siuntimo ir gavimo laiko, todėl negalima daryti išvados, kad 2007 m. ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas neoperatyviai ar neproporcingai esančioms aplinkybėms. Tačiau 2008 m. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo intensyvūs ar tokie, kurie negalėjo būti atlikti anksčiau. 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo kreiptasi į kompetentingas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijas apklausti ieškovo direktoriaus pavaduotoją R. S. dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais ir šių leidimų išreikalavimo (baudž. b. Nr. 04-1-615-05, t. 9, b.l. 106-107). Pažymėtina, kad ši aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, todėl kreiptis dėl minėtų leidimų pateikimo buvo galimybė siunčiant ankstesnį prašymą dėl teisinės pagalbos. Taip pat 2008 m. gruodžio 23 d. buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės išvada dėl UAB „Vantra“ patalpose paimto kompiuterio atminties įrašų tyrimo (baudž. b. Nr. 04-1-615-05, t. 10, b.l. 3, 16-19). Daugiau ikiteisminio tyrimo veiksmų 2008 m. nebuvo atliekama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad 2008 m. gauti įrodymai neturėjo įtakos ieškovo darbuotojų kaltės vertinimui, ir todėl baudžiamosios bylos nutraukimo jų atžvilgiu atidėliojimas bei tolimesnis transporto priemonių laikymas yra nepateisinamas.
Taigi, įvertinusi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad transporto priemonių sulaikymas 2008 m. pažeidžia Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo bendrajam interesui principą, kadangi nepagrįstai ilgas transporto priemonių sulaikymas buvo neproporcingas siekiamiems tikslams ir ieškovui padarė žalos.
Dėl atlygintinos žalos
Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių seka, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o jų veiksmai delsiant priimti sprendimus dėl transporto priemonių grąžinimo ieškovui 2008 m. pripažinti neteisėtais, todėl valstybei kilo civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str., 6.272 str. 1 d.).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas dėl nepagrįstai ilgo transporto priemonių sulaikymo nepateisinamai ilgai neturėjo realių galimybių naudotis sulaikytų transporto priemonių naudingomis funkcinėmis savybėmis, todėl patyrė nuostolių, negaudamas pajamų.
Nors pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas patirtos žalos dydį, pagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta 2010 m. lapkričio 15 d. audito išvada (t. 1, b.l. 108-114), tačiau be pagrindo priteisė ieškovo nuostolius už 2006-2007 m., kadangi, kaip nustatyta, tuo metu buvo atliekami pagrįsti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ikiteisminis tyrimas nepagrįstai buvo tęsiamas 2008 m., todėl būtent už šiuos metus ir turi būti atlyginti ieškovo patirti nuostoliai.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neturi teisės prašyti atlyginti negautą pelną nuo nuomos sutarties pasibaigimo, t.y. nuo 2008 m. vasario 4 d. Pagal registracijos pažymėjimus automobilis (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas ieškovui iki 2008 m. vasario 4 d. (t. 1, b.l. 4), tačiau iš 2005 m. vasario 4 d. nuomos sutarties matyti, jog sutartis galioja iki 2009 m. vasario 3 d. (t. 1, b.l. 217-222). Nuomos sutarties tikrumas nebuvo kvestionuojamas, todėl nuomos teisinius santykius pirmiausia reglamentuoja tarp šalių sudaryta nuomos sutartis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje AB „City Service“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pajamų mokesčio, mokėtino nuo priteistos žalos sumos ir išsamiau dėl to nepasisako.
Byloje nustatyta, kad transporto priemonės realiai grąžintos vėliau, nei buvo priimtas nutarimas grąžinti transporto priemones, t.y. tik 2008 m. gruodžio 17 d. Esant šioms aplinkybėms negautos pajamos ieškovui priteistinos už visus 2008 m. ir pagal audito išvadą sudaro 56 308,61 EUR (26 882,66 + 29 425,95) (t. 1, b.l. 114).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, kaip negautą pelną už 2006-2007 m., todėl ši sprendimo dalis keistina, iš atsakovo ieškovui priteistą sumą sumažinant iki 56 308,61 EUR žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 2956,11 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo (t. 2, b.l. 65-68). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį bei Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ieškovo prašymą tenkina iš dalies, ir priteisia jam iš atsakovo 600 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovui Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei (OOO) „Strial-avtotrans“ (mokesčių mokėtojo įskaitos Nr. UNN500560360) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteistą sumą sumažinti iki 56 308,61 EUR (penkiasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų aštuonių eurų ir 61 eurocento) žalos atlyginimo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovo naudai 600 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.