Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. ir atsakovės T. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2176-429/2014 pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovėms 214 Butų savininkų bendrijos valdybos pirmininkei P. D. ir Daugiabučių namų butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei T. K. dėl šmeižto ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Neturtinės žalos atsiradimą ieškovė siejo su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, tačiau ieškovė neginčijo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, pati dėl jų panaikinimo pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui į teismą nesikreipė. Butui areštas panaikintas bendrijos iniciatyva, tai patvirtina dokumentai, pateikti civilinėje byloje Nr. 2-01615-364/2008. Ieškovė, teigdama, kad būtent dėl prieš kelis metus įvykusių teismo posėdžių jai pablogėjo sveikata, nepagrindė šios aplinkybės jokiais įrodymais ir kaip tai susiję su aukščiau nurodytomis civilinėmis bylomis. Ieškovė prie patikslinto ieškinio pridėjo išrašo iš medicininių dokumentų kopiją, tačiau jis niekaip nepatvirtina fakto, kaip tai tiesiogiai susiję su neva atsakovės P. D. neteisėtais veiksmais ir žalos atsiradimu. Atsakovė pažymi, kad civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp netesėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei kaltė (išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė kyla be kaltės) (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Šiuo atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė nurodo, kad ji, būdama 214 butų savininkų bendrijos valdybos pirmininke, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, todėl civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Taip pat pažymi, jog nėra įrodytas ryšys tarp jos atliekamų procesinių veiksmų bei ieškovės sveikatos pablogėjimo, ką pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas buto savininkės ir Daugiabučių namų butų savininkų bendrijos valdybos pirmininkių (toliau šioje nutartyje DNBSB) ginčas, buto savininkei įrodinėjant, kad dėl neteisėtų DNBSB pirmininkių P. D. ir T. K. veiksmų, joms vykdant pareigas bendrijoje, reiškiant nepagrįstus ieškiniu teisme, jai buvo sutrikdyta sveikata, taip padaryta moralinė žala, neturtinė žala sveikatai, turtinė žala, nes sumažėjo ieškovės turimo buto vertė.

Kauno apylinkės teismas 2014 05 05 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė tais motyvais, jog ieškovė neįrodė sveikatos pablogėjimo fakto, žalos dydžio, pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovės negali būti atsakingomis ieškovei už veiksmus atstovaujant bendriją ginčuose su ieškove (2 t. b. l. 140-153).

Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 171-177) ieškovė ginčija Kauno apylinkės teismo 2014 05 05 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Esminiai apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog teismas neatskleidė bylos esmės, teismas nepasisakė iš esmės dėl visų ieškovės reikštų reikalavimų ir tų reikalavimų atsiradimą sąlygotų priežasčių, dėl to byla išspręsta neteisingai, nes ieškovei neatlyginti patirti pažeminimai, dvasiniai ir sveikatos sutrikimai, materialiniai nuostoliai. Ieškovė prašo sprendimą panaikinti, priteisti prašomas sumas iš atsakovių.

Byloje atsakovė T. K. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl dalies Kauno apylinkės teismo sprendimo, prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas T. K. advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės J. I. atsakovės T. K. naudai 900 Lt išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės civilinės teisinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas (LR CK 6.246-6.250 str.), dėl ko buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatytu būdu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškovas, suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Kaip jau minėta šioje teisėjų kolegijos nutartyje anksčiau, byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės P. D. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 20000 Lt sumą, o iš T. K. - 10000 Lt sumą moralinei ir sveikatai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Šį reikalavimą grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovės, būdamos DNBSB pirmininkėmis, nuolat, nepagrįstai reikalavo priteisti iš ieškovės skolas už naudojimąsi komunalinėmis paslaugomis, dėl teisme pareikštų nepagrįstų reikalavimų priteisti skolas ieškovė jautė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, dėl ko ieškovei sutriko sveikata. Taip pat ji teigė, jog dėl taikyto teismo nutartimi turto arešto nuvertėjo ieškovės butas, ji patyrė materialinę žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas atkreipia dėmesį, kad LR CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Esant šiam įstatymo leidėjo nustatytam teisiniam reglamentavimui, ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kad atsakovių veiksmai buvo neteisėti, jog neteisėtais, kaltais veiksmais ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (LR CK 6.246 str.-6.250 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl teisingai atmetė ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog atsakovių veiksmai vykdant bendrijų pirmininkų pareigas pažeistų ieškovės teises ar turtinius interesus, sukeltų fizinę, turtinę ar moralinę žalą ieškovei. Iš prie bylos prijungtų Kauno apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-1615-364/2008 ir Nr. 2-537-429/2009 medžiagos matyti, kad ieškovas 214-oji Butų savininkų bendrija buvo pareiškusi atsakovei reikalavimus dėl skolų už paslaugų teikimą išieškojimą, tačiau atsakovių neteisėtų, kaltų veiksmų šios faktinės aplinkybės neliudija ir neįrodo. Butų savininkų bendrija įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl skolų iš J. I. išieškojimo, vykusio teisminio proceso metu buvo priimti teismo procesiniai sprendimai, kurie teisėjų kolegijos vertinimu negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovei įrodinėjamos žalos, nesutrikdė ieškovės sveikatos. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tas aplinkybes, jog ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad ieškovės sveikatos būklė iki atsakovėms atliekant ieškovės įvardijamus nepagrįstus, neteisėtus veiksmus buvo gera, o po šių veiksmų atlikimo buvo sutrikdyta ir kokiu laipsniu sutrikdyta, taip pat ir dėl kokių priežasčių sutrikdyta (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovės pateikti duomenys apie jos sveikatos būklę 2013-11-18 išraše iš medicininių dokumentų (t. l., b. l. 83) liudija, kad ieškovė daug metų serga lėtinėmis ligomis: išemine širdies ir kraujagyslių liga, hipertenzija, lėtine smegenų kraujagyslių išemija ir kt. ligomis, tačiau niekaip neįrodo sveikatos sutrikdymo ar pablogėjimo laikotarpiu nuo 2008 metų iki pareiškiant ieškinį atsakovėms teisme. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms iš išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas dalyje, kur įrodinėjama neturtinė žala padaryta dėl sveikatos sutrikdymo, atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.)

Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo vertinimais, kad ieškovės byloje pateikti deklaratyvūs argumentai, kad ieškovė patyrė didelę materialinę žalą 2007 m. taikius teismui Butų savininkų bendrijos reikalavimu laikinąsias apsaugos priemones byloje - areštą apeliantės butui, neįrodyti ir nepagrįsti. J. I. bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme nepateikė jokių įrodymų, kiek kainavo jai priklausantis butas prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones Kauno apylinkės teismo 2007 02 01 nutartimi (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1615-364/2008, 1 t. b.l. 42), kas sutrukdė ieškovei jį pelningai parduoti ar iškeisti, kiek jos butas kainavo ieškovei jį parduodant ar keičiant, ar įrodinėjamą nuostolį ji patyrė dėl atsakovės P. D. neteisėtų veiksmų. Nesant jokių patirtą nuostolį ir atsakovės kaltę įrodančių įrodymų, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės P. D. turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad ieškovė pati turėjo teisę kreiptis dėl arešto butui panaikinimo, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apylinkės teismas 2014 05 05 sprendime pagrįstai ir teisingai nepasisakė dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių, kur buvo įrodinėjama dėl 214-osios butų savininkų bendrijos ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ J. I. skaičiuotų nepagrįstų mokesčių, jų pagrindimo ydų ir neteisingumo, kadangi tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir dalykas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo motyvų, kuriuose įrodinėjama: kad apeliantė prievarta turi būti bendrijos nare; jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka; jog bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu; jog 214 BSB šią įstatyminę imperatyviąją nuostatą atvirai pažeidė, savivaliavo, atlikdama jai įstatymu neleistus veiksmus; jog 214 BSB prievarta reikalavo ir priskaičiavo svetimos, namui nepriskirtos, o bendro naudojimo teritorijos, kuriose randasi vandentiekio tinklai, kanalizacijos komunikacijos ir šuliniai, šiluminės komunikacijos, elektros tinklai, dujotiekis, ryšių tinklai valymo, tvarkymo, priežiūros ir želdinių tvarkymo mokesčius mokėti J. I.. Dėl šių motyvų yra atmestini J. I. apeliacinio skundo argumentai, jog Kauno apylinkės teismas neatskleidė byloje esmės, teismas nepasisakė iš esmės dėl visų ieškovės reikštų reikalavimų ir tų reikalavimų atsiradimą sąlygotų priežasčių.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija J. I. apeliacinį skundą atmeta (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 326 str. 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės T. K. apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas teismo atsisakymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės J. I., nustatė, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose atsakovę T. K. nurodė ne kaip fizinį asmenį, bet kaip DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organą - valdybos pirmininkę, visur nurodydama ne tik atsakovės pavardę, bet pareigas, bendrijos buveinės adresą bei juridinio asmens kodą (1 t. b.l. 3, 73, 79). Iš byloje pateiktos atsakovės ir advokato D. K. atstovavimo sutarties turinio (1 t. b.l. 111) matyti, jog advokatas įgaliojamas atstovauti daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę Kauno apylinkės teisme. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė T. K. pateikė Kauno apylinkės teismui įrodymus, patvirtinančius turėtas 900 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išlaidų paskaičiavimą bei prašymą priteisti šią sumą iš ieškovės (2 t. b. l. 119-126). Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad atmetus ieškovės ieškinį atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei T. K., iš ieškovės turi būti priteisiama DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta advokatui pinigų suma už bendrijos pirmininkės atstovavimą civilinėje byloje (LR CPK 98 str.), kadangi savo reikalavimą byloje atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei T. K. ieškovė kildino iš neteisėtų atsakovės veiksmų atstovaujant DNSB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Dėl to skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kuria sprendžiama nepriteisti DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės T. K. naudai 900 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų panaikintina (2 t. b.l. 153, 5 pastraipa), šia teisėjų kolegijos nutartimi priteisiant iš ieškovės J. I. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei T. K. 900 Lt sumą turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (LR CPK 98 str.). Įvertinus tą aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teisme DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė T. K. patyrė 900 litų atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 167, 168, 3 t. b. l. 10, 11) ir prašo jos turėtas išlaidas atlyginti (2 t. b .l. 165, 3 t. b. l. 8), teisėjų kolegija priteisia byloje iš ieškovės J. I. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei T. K. iš viso byloje turėtų 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 93 str., 98 str.).

Už apeliacinį skundą atsakovė T. K. be pagrindo sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 166), nes jis paduotas ne dėl bylos esmės, o dėl procesinio įstatymo taikymo. Pagal įstatymą toks apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis atsakovei grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat nustatyta, kad atsakovė 214 Butų savininkų bendrijos pirmininkė P. D. apeliacinė instancijos teisme patyrė 600 Lt išlaidų (3 t. b. l. 16-18), šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovės. Prašymas tenkintinas, iš J. I. priteistina 214 Butų savininkų bendrijos pirmininkei P. D. 600 Lt suma, turėtoms išlaidoms apeliacinės instancijos teisme kompensuoti (LR CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014 06 04 nutartimi ieškovei J. I. buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas byloje (2 t. b. l. 180). Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje ieškovė reiškė reikalavimą priteisti jai 10 000 litų sumą turtinei žalai atlyginti iš 214 Butų savininkų bendrijos pirmininkės P. D.. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog nuo šios sumos turi būti sumokėtas 300 litų žyminis mokestis (LR CPK 85 str. 1 d. 1 p.). Už reikalavimą priteisti 20 000 litų neturtinės žalos sumą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės J. I. priteistina valstybei 300 Lt žyminio mokesčio suma (LR CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (86,89 EUR) žyminį mokestį valstybei (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 214 Butų savininkų bendrijos (į. k. 135350367) valdybos pirmininkei P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (173,77 EUR) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų butų savininkų bendrijos (į. k. 302643560) valdybos pirmininkei T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1800 Lt (521,32 EUR) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (20,85 EUR) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)).