- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1931-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11082-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. I.
- Atsakovas
- P. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14905-429/2013 pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovams P. D., atstovaujančiai 214 butų savininkų bendriją, ir T. K., atstovaujančiai daugiabučių namų butų savininkų bendriją (duomenys neskelbtini), dėl šmeižto, finansinio šantažo, patirtos žalos, moralinio teroro.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. I. kreipėsi į teismą prašydama teismo apsaugoti ją nuo 214 BSB valdybos pirmininkės P. D. ir Daugiabučių namų butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkės T. K. neįstatyminių ir neteisėtų pinigų reikalavimo, nesudarant su ieškove tarpusavio - šalių prievolinių įsipareigojimų ir atsiskaitymo sutarties, pagrįstos įstatymais, o ne pasipelnymo veiksmais; teismo nuožiūra priteisti ieškovei kompensaciją už moralinę žalą (b.l. 4-6).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nustatytus procesinio dokumento trūkumus – įpareigoti ieškovę patikslinti atsakovais byloje įtrauktus dalyvauti asmenis ir jiems keliamus reikalavimus; patikslinti pirmąjį ieškinio reikalavimą ir jį suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama; patikslinti, kurio atsakovo atžvilgiu reiškia reikalavimą moralinei žalai atlyginti, o taip pat nurodyti prašomos priteisti pinginės kompensacijos dydį (b.l. 22-23).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 27). Atskirajame skunde nurodo, kad į teismą yra paduodami juridiniai asmenys – daugiabučių namų bendrijų vadovai. Bendrijose nėra ginčų komisijos, todėl jokių papildomų asmenų įtraukti į bylą nereikia. Pažymima, kad teismo posėdžio metu pateiks daug papildomų dokumentų, kurie įrodys, kad nėra skolinga 1724,08 Lt. Be to P. D. teismuose reikalauja skolų, tačiau nenurodo kokiais dokumentais remiantis, skolos yra perduodamos naujai bendrijai. Mano, kad ieškinys tyčia nepriimamas nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su apeliantės (ieškovės) 2013-07-10 teismui pateikto ieškinio dėl šmeižto, finansinio šantažo, patirtos žalos, moralinio teroro, priėmimo išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo ir pasisako.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės pateiktam teismui ieškiniui (b.l. 4-6) nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti trūkumus (b.l. 22-23).
LR Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, ieškovė prašė teismo apsaugoti ją nuo 214 BSB valdybos pirmininkės P. D. ir Daugiabučių namų butų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrijos valdybos pirmininkės T. K. neįstatyminių ir neteisėtų pinigų reikalavimo, nesudarant su ieškove tarpusavio – šalių prievolinių įsipareigojimų ir atsiskaitymo sutarties, pagrįstos įstatymais, o ne pasipelnymo veiksmais; teismo nuožiūra priteisti ieškovei kompensaciją už moralinę žalą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad, būtent, ieškovė turi pareigą tiksliai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t.y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą, nes tai leidžia ne tik teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšminga ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, byloje nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Iš apeliantės atskirojo skundo taip pat nėra aišku ar ieškinys reikiamas juridiniams asmenims 214 butų savininkų bendrijai ir daugiabučių namų butų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), ar P. D. ir T. K., kaip fiziniams asmenims.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus atitiko šio instituto paskirtį – pateiktas ieškinys nėra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra aiškiai suprantami (neaišku kam reiškiamas ieškinys, kokio dydžio suma turėtų būti priteista moralinės žalos atlyginimui ir kt.), o ieškinio reikalavimų netikslumai, juos vėliau tikslinant galėtų būti staigmena atsakovams.
Atskirajame skunde yra teigiama, kad teismui bus pateikti dokumentai, kad apeliantė nėra skolinga 1724,08 Lt. Pažymėtina, kad pateikdamas ieškinį, besikreipiantis asmuo turi teismui pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius jo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiamos nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (CPK 3337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir palikti nepakeistą