Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-03-12 · Administracinė byla Nr. eI3-2250-505/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-12
Bylos Nr.
eI3-2250-505/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03966-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
Ž. Z.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centras
Trečiasis asmuo
M. Z.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2250-505/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03966-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.4; 51.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 12 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo Ž. Z. atstovei advokato padėjėjai Linai Grebliauskaitei,atsakovės valstybės įmonės Registrų centras atstovei Jurgitai Baltauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Z. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo – M. Z., dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas Ž. Z. skundu prašo panaikinti atsakovės valstybės įmonės Registrų centras (toliau – atsakovė, VĮ Registrų centras) 2025 m. balandžio 8 d. sprendimus Nr. SPR4-4250 (14.5 E) (toliau – Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 2) ir Nr. SPR5-7927 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – Kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. 2, abu kartu - Sprendimai) bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. CSPR-262 „Dėl registro ir kadastro tvarkytojų sprendimo“ (toliau – Komisijos sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Ž. Z. 2025 m. kovo 24 d. prašymą (reg. Nr. GP-41373 (4.52 Mr)).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2024 m. liepos 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą (toliau – Prašymas Nr. 1) VĮ Registrų centrui, kuriuo prašė įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Statiniai), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), kadastro duomenis bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat prašė įregistruoti G. Z. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus Statinius Sklype, tačiau atsakovė prašymą atmetė. Teigė, jog pareiškėjas 2025 m. kovo 24 d. VĮ Registrų centrui pateikė naują prašymą (toliau – Prašymas Nr. 2), tačiau registro tvarkytojas išnagrinėjęs Prašymą Nr. 2, priėmė Sprendimus, kuriais VĮ Registrų centras nusprendė pareiškėjo prašymą įregistruoti G. Z. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus Statinius Sklype, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, 2025 m. gegužės 6 d. kreipėsi su skundu į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2025 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimu paliko galioti Sprendimus.

Pareiškėjo, jo atstovės įsitikinimu, ginčijami sprendimai yra priimti formaliai ir tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo Prašymo Nr. 2, yra visiškai nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti. Atkreipė dėmesį į tai, jog kartu su pareiškėjo Prašymu Nr. 2 buvo pateikti ne tik papildomi paaiškinimai, bet ir atsižvelgiant į VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. SPR4-7360 (14.5 E) nurodytus argumentus, jog pateiktoje 2024 m. liepos 24 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Giedraičių seniūnijos Pažymoje apie G. Z. pastatus Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas asmens kodas, kartu buvo pateiktas ir naujas dokumentas – G. Z. paso kopija su joje nurodytu asmens kodu. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – Sąrašas) 1 punkte nustatyta, kad „šiame sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) tvarkytojui registruojant iki šiol Registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 įsigaliojimo (toliau – seni statiniai)“. Pažymėjo, jog vadovaujantis Sąrašo 2 punktu, pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus:

2.1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai;

2.2. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai;

2.3. statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos;

2.4. sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažymą apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m. liepos 25 dienos.

Mano, jog VĮ Registrų centras privalėjo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą Nr. 2 ir priimti motyvuotą, teisės normomis pagrįstą aiškų ir suprantamą sprendimą. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokius dar papildomus dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti VĮ Registrų centrui. Pareiškėjo bei jo atstovės nuomone, ginčijami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, todėl naikintini. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į prašymą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Registro duomenimis į 3,3153 ha ploto žemės Sklypas po 1/2 dalį yra įregistruotos nuosavybės teisės Ž. Z. ir M. Z., nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Teigė, kad 2024 m. liepos 25 d. VĮ Registrų centre buvo gautas Prašymas Nr. 1, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – Kadastras) būtų įrašyti Statinių, esančių Sklype, kadastro duomenys bei įregistruotos mirusios G. Z. nuosavybės teisės į juos, taip pat su Prašymu Nr. 1 buvo pateikti dokumentai: 2023 m. spalio 11 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įgaliojimas), suteikiantis teisę atstovauti Ž. Z. paveldėjimo bylose, atlikti jo vardu visus veiksmus paveldėjimo bylose, ir kt.; Molėtų rajono savivaldybės administracijos Giedraičių seniūnijos 2024 m. liepos 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. Z. pastatus (toliau – Pažyma) su ūkinės knygos Nr. 13 86-87 puslapių kopijomis; Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ buvo pateiktos Statinių 2024 m. gegužės 14 d. kadastro duomenų bylos. Teigė, kad Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs Prašymą Nr. 1 ir su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 3 ir 6 punktais, 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. SPR4-7360 (14.5 E) (toliau – ir Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 1) Prašymo Nr. 1 netenkino, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys G. Z. nuosavybės teisių į Statinius atsiradimo. 2025 m. kovo 24 d. pareiškėjas pateikė Prašymą Nr. 2 ir su juo pateiktus dokumentus. Išnagrinėjęs prašymą, vadovaudamasis Registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 10 punktu, Registro tvarkytojas sprendimu Nr. 2 Prašymo Nr. 2 netenkino, nes jau yra priimtas sprendimas atsisakyti registruoti tą patį Registro objektą tų pačių dokumentų pagrindu, išnagrinėjus analogiško turinio Prašymą Nr. 1. Taip pat Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs Prašymą Nr. 2 ir su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 9 punktu, 2025 m. balandžio 8 d. Kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. 2 Prašymo Nr. 2 netenkino ir atsisakė įrašyti Statinių kadastro duomenis į Kadastrą dėl neigiamo Registro tvarkytojo sprendimo Nr. 2. Nurodė, kad Komisijos sprendimu buvo palikti galioti Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 2 ir Kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. 2. Pažymėjo, jog Prašymu Nr. 2 buvo pateikti tik rašytiniai paaiškinimai ir G. Z. paso ištraukos kopija, kurie nebuvo teikti su Prašymu Nr. 1, tačiau tai nėra dokumentai, kuriais remiantis galėtų būti įregistruojami, išregistruojami Registro objektai arba keičiami jų duomenys. Kadangi Prašymas Nr. 2 buvo pakartotinis, todėl neturėjo būti nagrinėjamas iš esmės, nes šiuo klausimu jau yra priimtas nenuginčytas sprendimas. Pabrėžė, kad teisinis reglamentavimas imperatyviai numato, kad Nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Registre tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį, o Registro tvarkytojas sprendimu Nr. 2 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į Statinius, Kadastro tvarkytojas sprendimu Nr. 2, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 9 punktu pagrįstai atsisakė įrašyti Statinių duomenis į Kadastrą bei Komisija sprendimu šiuos sprendimus paliko galioti. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. balandžio 8 d. sprendimų Nr. SPR4-4250 (14.5 E) ir Nr. SPR5-7927 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ bei valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos 2025 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. CSPR-262 „Dėl registro ir kadastro tvarkytojų sprendimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis į 3,3153 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį yra įregistruotos nuosavybės teisės Ž. Z. ir M. Z., nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (po motinos G. Z. mirties Sklypą paveldėjo du jos sūnūs).

Pareiškėjo Ž. Z. atstovas pagal 2023 m. spalio 11 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. Č. VĮ Registrų centrui pateikė 2024 m. liepos 25 d. prašymą (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje užregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų įrašyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Sklype, kadastro duomenys bei įregistruotos mirusios G. Z. nuosavybės teisės į juos. Kartu su Prašymu Nr. 1 buvo pateikti šie dokumentai:

1) 2023 m. spalio 11 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę atstovauti Ž. Z. paveldėjimo bylose, atlikti jo vardu visus veiksmus paveldėjimo bylose, ir kt.;

2) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Giedraičių seniūnijos 2024 m. liepos 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. Z. pastatus su ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) puslapių kopijomis;

3) Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ pateiktos Statinių 2024 m. gegužės 14 d. kadastro duomenų bylos.

Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs Prašymą Nr. 1 ir su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 3 ir 6 punktais, Registro tvarkytojo sprendimu Nr. 1 Prašymo Nr. 1 netenkino, kadangi su Prašymu Nr. 1 nepateikti dokumentai, patvirtinantys G. Z. nuosavybės teises į Statinius atsiradimą.

Registro tvarkytojas Registro tvarkytojo sprendime Nr. 1 nurodė, kad Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, nuostatomis savivaldybės ar archyvo išduotoje pažymoje apie įrašus ūkinėse knygose nurodyta data (metai) turi būti iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. Registro tvarkytojas sprendime Nr. 1 pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” (toliau – Registro nuostatai) 44 punkte nustatyta, jog prie prašymo įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti pakanka tik asmens prašymo. Be to, Registro tvarkytojas Registro tvarkytojo sprendime Nr. 1 nurodė, kad pateiktoje Pažymoje nenurodytas G. Z. asmens kodas bei Statinių unikalūs numeriai, kaip to reikalauja Registro nuostatų 78 punkto nuostatos.

Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas (toliau – Kadastro tvarkytojas) išnagrinėjęs Prašymą Nr. 1 ir su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 9 punktu, 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. SPR5-15965 (14.4 E) (toliau – Kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. 1) Prašymo Nr. 1 netenkino ir atsisakė įrašyti Statinių kadastro duomenis į Kadastrą dėl neigiamo Registro tvarkytojo sprendimo Nr. 1. Kadastro tvarkytojas sprendime Nr. 1 nurodė, kad Registro nuostatų 30 punktas numato, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Registre tik kartu įregistruojant daiktines, o nagrinėjamu atveju Registro tvarkytojas sprendimu Nr. 1 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į Statinius.

Pareiškėjo atstovas D. Č. Registrų centrui pateikė 2025 m. kovo 24 d. Prašymą Nr. 2 (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje užregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), o Registrų centro Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini), kad į Kadastrą būtų įrašyti Statinių kadastro duomenys bei įregistruotos G. Z. nuosavybės teisės į juos. Kartu su Prašymu Nr. 2 buvo pateikta Įgaliojimo kopija, Registro tvarkytojo sprendimo Nr. 1 kopija, su Prašymu Nr. 1 teiktos Pažymos ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) 86–87 puslapių kopijos, Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ pateiktos Statinių 2024 m. gegužės 14 d. kadastro duomenų bylos, G. Z. paso ištraukos kopija.

Atstovas D. Č. 2025 m. kovo 24 d. rašytiniame prašyme nurodė aplinkybes, susijusias su Registro tvarkytojo sprendimo Nr. 1 priėmimu, bei kad Pažymoje aiškiai yra nurodyti G. Z. gimimo metai, o Statinių unikalūs numeriai Pažymoje negalėjo būti nurodyti, nes Statiniai nėra įregistruoti Registre. Taip pat pažymėjo, kad papildomai pridėjo G. Z. paso ištraukos kopiją, kurioje yra nurodytas asmens kodas.

Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs Prašymą Nr. 2 ir su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Registro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 10 punktu, Registro tvarkytojo sprendimu Nr. 2 Prašymo Nr. 2 netenkino, nes jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 1 atsisakyti registruoti tą patį Registro objektą tų pačių dokumentų pagrindu, išnagrinėjus analogiško turinio Prašymą Nr. 1 (dokumentus).

Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs Prašymą Nr. 2 ir su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 9 punktu, Kadastro tvarkytojo sprendimu Nr. 2 Prašymo Nr. 2 netenkino ir atsisakė įrašyti Statinių kadastro duomenis į Kadastrą dėl neigiamo Registro tvarkytojo sprendimo Nr. 2.

Kadastro tvarkytojas sprendime Nr. 2 nurodė, kad Registro nuostatų 30 punktas numato, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Registre tik kartu įregistruojant daiktines, o nagrinėjamu atveju Registro tvarkytojas sprendimu Nr. 2 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į Statinius.

Komisijoje buvo gautas pareiškėjo atstovo D. Č. 2025 m. gegužės 6 d. skundas dėl Registro tvarkytojo sprendimo Nr. 2 panaikinimo.

Pareiškėjo atstovas D. Č. Komisijai pateiktame Skunde nurodė, kad nesutinka su Registro tvarkytojo sprendimu Nr. 2, prašo jį panaikinti ir įregistruoti Registre Statinius bei G. Z. nuosavybės teises į juos. Skunde išdėstytos faktinės aplinkybės su Prašymų Nr. 1 ir Nr. 2 teikimu, Registro tvarkytojų sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimu, bei nurodyta, kad su Prašymu Nr. 2 buvo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl Statinių unikalių numerių nenurodymo Pažymoje, G. Z. gimimo data bei pridėtas naujas dokumentas, t. y. G. Z. paso ištraukos kopija, todėl Registro tvarkytojas negalėjo priimti sprendimo Nr. 2, kad tų pačių dokumentų pagrindu jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 1.

Kadangi Komisijai pateiktu skundu buvo prašoma ne tik panaikinti Registro tvarkytojo sprendimą Nr. 2, tačiau priimti naują sprendimą, kuriuo būtų įregistruoti Statiniai Registre ir įregistruotos G. Z. nuosavybės teisės į juos, Komisija laikė, kad yra skundžiamas ir Kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. 2. Komisija, išnagrinėjusi pateiktą skundą, Komisijos sprendimu paliko galioti nepakeistus Registro tvarkytojo sprendimą Nr. 2 ir Kadastro tvarkytojo sprendimą Nr. 2.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Sprendimus, Komisijos sprendimą, nes pareiškėjo vertinimu, šie sprendimai yra priimti formaliai ir tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo prašymų, todėl yra visiškai nepagrįsti (nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokius papildomus dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti VĮ Registrų centrui) ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (nuo 2020 11 01 VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, kt.).

LVAT yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

Pagal Registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį Registro objektai Registre registruojami pagal prašymus arba pranešimus (toliau – prašymas) ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis Registro nuostatuose nustatytais atvejais ir tvarka sumokėjus Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; ir kt.).

Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

LVAT, vertindamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, yra nurodęs, kad ši viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atliekant nuosavybės teisių registraciją, negali būti paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015).

Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1287-520/2017).

Kaip jau minėta, Registro objektai Registre įregistruojami, išregistruojami arba jų duomenys keičiami pagal Registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymus įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius Registro objektų atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ir (arba) Registro objektų duomenų pasikeitimą, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis (Registro nuostatų 22 punktas). Registro nuostatų 44 punktas numato, jog prie prašymo įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys Registro objekto, kurį prašoma įregistruoti, išregistruoti ar kurio duomenis prašoma pakeisti, atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) arba Registro objekto duomenų pasikeitimą, išskyrus tuos atvejus, kai Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti pakanka tik asmens prašymo.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai nustatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra:

1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas;

2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;

3) rašytiniai sandoriai;

4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai;

5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Registro objektas laikomas įregistruotu, kai Registro objekto duomenys įrašomi į Registrą. Registro objektai, kuriems suteikiami registro objekto identifikavimo kodai, nustatomi Registro nuostatuose (Registro įstatymo 6 straipsnio 5 dalis).

Nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Registre tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį (Registro nuostatų 30 punktas).

Registro tvarkytojas atsisako Registro objektą registruoti Registre, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) registruoti tą patį Registro objektą tų pačių dokumentų pagrindu (Registro įstatymo 7 straipsnio 10 punktas).

Kadastro įstatymo 14 straipsnio 9 punktas numato, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymuose ir Kadastro nuostatuose nenumatyta galimybė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

Nagrinėjamu atveju, teismui yra skundžiami Kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. 2 ir Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 2, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti G. Z. nuosavybės teises į Statinius, nes jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 1 tų pačių, t. y. su Prašymu Nr. 1 pateiktų dokumentų pagrindu. Taigi, teismas šiuo atveju turi nustatyti esminę aplinkybę, ar Registro tvarkytojas, nagrinėdamas Prašymą Nr. 2 ir priimdamas skundžiamą Registro tvarkytojo sprendimą Nr. 2, teisingai konstatavo, kad Prašymas Nr. 2 yra analogiškas Prašymui Nr. 1.

Kaip jau nustatyta, su Prašymu Nr. 2 papildomai buvo pateikti tik pareiškėjo atstovo pagal Įgaliojimą D. Č. 2025 m. kovo 24 d. rašytiniai paaiškinimai ir G. Z. paso ištraukos kopija, kurie nebuvo teikti su Prašymu Nr. 1, ir kurių nevertino Registro tvarkytojas priimdamas Sprendimą Nr. 1, tačiau vadovaujantis Registro nuostatų 20.4 punktu ir jo papunkčiais, tai nėra dokumentai kuriais remiantis galėtų būti įregistruojami, išregistruojami Registro objektai arba keičiami jų duomenys. Teismas, įvertinęs prie Prašymo Nr. 1 ir prie Prašymo Nr. 2 pridėtų dokumentų turinį vertina, jog šie dokumentai buvo įvertinti Registro tvarkytojo Registro tvarkytojo sprendime Nr. 1 vadovaujantis Registro nuostatų 44 punkto, 78 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo" požiūriu (pateiktoje Molėtų rajono savivaldybės administracijos Giedraičių seniūnijos 2024 m. liepos 24 d. Pažymoje apie G. Z. Pastatus nenurodyti nekilnojamųjų daiktų unikalūs numeriai ir asmens kodas, duomenys iš Giedraičių seniūnijos 1991–1995 metų ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) (86-87 puslapių kopijos), asmens sąskaitos Nr. 592, tačiau įrašai ūkinėse knygose turi būti iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai).

Teismas pritaria atsakovo argumentams, jog Prašymas Nr. 2 buvo pakartotinis, todėl neturėjo būti nagrinėjamas iš esmės, nes šiuo klausimu jau yra priimtas nenuginčytas Registro tvarkytojo Sprendimas Nr. 1. Atžvelgus į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, t. y. Registro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 10 punktą, teismas konstatuoja, kad Registro tvarkytojas sprendimu Nr. 2 pagrįstai ir motyvuotai Prašymo Nr. 2 netenkino, nes tų pačių dokumentų pagrindu jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas Nr. 1, o naujų dokumentų, nurodytų Registro nuostatų 20.4 punkte ir jo papunkčiuose, su Prašymu Nr. 2 nepateikta.

Registro nuostatų 30 punktas imperatyviai numato, kad Nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas Registre tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį, o atsižvelgus į tai, kad Registro tvarkytojas sprendimu Nr. 2 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į Statinius, Kadastro tvarkytojas sprendimu Nr. 2, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 9 punktu pagrįstai ir motyvuotai atsisakė įrašyti Statinių duomenis į Kadastrą. Dėl jau išdėstytų argumentų Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, kaip ir įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Ž. Z. 2025 m. kovo 24 d. prašymą (reg. Nr. GP-41373 (4.52 Mr)), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Audrius GrauželisDaina KukalienėJolanta Medvedevienė