Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-50-875/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
AN2-50-875/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00009-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nerijus Masiulis (pirm.)
Pažeidėjas
R. D.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-50-875/2021
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00009-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.7; 16.9.7; 16.9.10; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo R. D. pripažintas kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d., 16.55 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Polo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė stovėjusį automobilį „Citroen C4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino ir alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustatytas 1,46 prom. girtumas. Automobilio „Citroen C4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei S. K. padaryta turtinė žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 221, 222 punktų nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimą ir jo atžvilgiu priimti naują sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Nenutraukus administracinio nusižengimo bylos teisenos, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 (dviejų) metų.

1.1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažindamas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl, jo atžvilgiu, administracinė bylos teisena turi būti nutraukta.

1.2. Dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, tiek administracinių nusižengimų bylą nagrinėjant apylinkės teisme paaiškino, kad nepajuto kliudęs stovintį automobilį, alkoholio vartojęs nebuvo, todėl jam nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Duomenų, kad jis būtų supratęs, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo bėgtų – nėra. Apeliantas nurodė, kad jo automobilio apgadinimas yra nežymus, ką patvirtina ir byloje esančios abiejų automobilių nuotraukos, iš kurių matyti, jog abu automobiliai apgadinti nežymiai, t. y. iš esmės tik nežymus priekinio bamperio dažų nubrozdinimas. Pažymi, kad šią aplinkybę (nežymų automobilio apgadinimą) patvirtino ir liudytoju apklaustas Š. N. Apelianto manymu, šių aplinkybių visuma įrodo, kad jis galėjo nejausti ir negirdėti, kad kliudė kitą automobilį, kadangi kontaktas tarp šių automobilių buvo nestiprus, automobilyje buvo įjungtas radijas, automobilio langai buvo uždaryti, buvo tamsus paros metas (po įvykio ant automobilio galėjo nesimatyti nežymių apgadinimo žymių).

1.3. Dėl parodymų keitimo pažymi, kad policijos pareigūnė T. T. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog asmuo (apeliantas) iš pradžių neprisipažino vairavęs, bet galimai dėl to, kad buvo ką tik pabudęs, buvo pasimetęs dėl policijos pareigūnų, vėliau policijos pareigūnams pasakė, kad įvykio metu vairavo automobilį. Priešingai nei skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, jis tiek eismo įvykio dieną (2020 m. gruodžio 11 d.) rašytiniame paaiškinime, tiek 2020 m. gruodžio 31 d. duodant paaiškinimus policijos komisariate, tiek bylą nagrinėjat apylinkės teisme, nekeitė savo parodymų bei nuosekliai paaiškino, jog nepajuto kliudęs kitą automobilį. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnės T. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog „paklausus vyro, ar jis vairavo šiandien L. D. priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), šis teigė, kad vairavo“.

1.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra netinkamai įvertinti liudytojo Š. N. parodymai, kurie, anot apelianto yra nenuoseklūs bei nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Nors liudytojas tvirtino, kad apeliantas buvo neblaivus, tačiau pats liudytojas teigė, jog nebuvo prie apelianto priėjęs arčiau dviejų metrų, nepastebėjo, kad vairuotojas svirduliuotų, tad jo teiginiai apie asmens girtumą, laikytini nepagrįstais. Apylinkės teisme liudytojo teiginiai, kad neva R. D. liudytojui Š. N. siūlė butelį, 10 (dešimt) eurų, niekaip negali patvirtinti, kad asmuo suprato, kad padarė eismo įvykį. Bylos nagrinėjimu metu nebuvo nustatyta kokiu pagrindu liudytojui buvo neva siūlomas butelis bei 10 (dešimt) eurų, jeigu paties butelio jo automobilyje nebuvo. Apeliantas susisiekė su nukentėjusiąja bei jai atlygino padarytą žalą. Taip pat, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis būtų pastebėjęs apgadinimus ant automobilių, kad po kontakto su kitu automobiliu būtų išlipęs iš automobilio ir vėliau nuvažiavęs. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantas nesuprato sukėlęs eismo įvykį, jis nesiekė tyčia išvengti atsakomybės už šio pažeidimo padarymą, t. y. jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apeliantas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atsižvelgiant į byloje esančias abejones dėl apelianto kaltės, jos turėjo būti vertinamos jo naudai.

1.5. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai po eismo įvykio atvyko į jo gyvenamąją vietą ir asmens blaivumą patikrino tik praėjus daugiau nei 2 val. po nurodyto įvykio. Kadangi jis nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl, anot apelianto nelogiška reikalauti, kad asmuo nevartotų alkoholinių gėrimų po eismo įvykio. Pažymėtina, jog nei tyrimo metu, nei teisminio proceso metu apeliantas neneigė, jog alkoholį vartojo tik grįžęs į namus. Apylinkės teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad nežinojo, jog apgadino kitą automobilį, todėl grįždamas namo, (duomenys neskelbtini), automobilio raktelius perdavė (duomenys neskelbtini), kuri su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvažiavo apsipirkti, ir penktadienio vakarą, vakarienės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta laikytina, kad jo veikoje nėra būtinojo ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios, todėl administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

1.6. Nurodo, kad 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudos paskyrimas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra per griežta bausmė. Pažymi, kad nors ir buvo praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, praeityje nėra baustas už analogiškus nusižengimus, dėl šio įvykio labai gailisi. Nukentėjusiajai atlygino padarytą žalą. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas – nenustatė. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, jog dirba (duomenys neskelbtini), todėl speciali teisė jam yra reikalinga ryšium su darbu, tai yra jo vienintelis pajamų šaltinis. Jam netekus teisės vairuoti transporto priemonės, jis prarastų darbą, nebegautų pajamų, kas ženkliai įtakotų net ir baudos sumokėjimo galimybę. Mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos neskiriant šios administracinio poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinant iki 2 (dviejų) metų. Apeliantas sutinka, kad jam būtų taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Institucija) prašo netenkinti R. D. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimą.

1.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad administracinių nusižengimų byloje esančiose fotonuotraukose matomi automobilio „Volkswagen Polo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. D., ir automobilio „Citroen C4“ apgadinimai, kurie leidžia teigti, kad automobilį „Volkswagen Polo“ vairavęs asmuo negalėjo nepajusti, kad įvažiuodamas į kiemą priekiu atsitrenkė į priekinę automobilio „Citroen C4“ dalį, t. y. automobilio „Citroen C4“ valstybinių numerių priekinis ženklas buvo deformuotas, o ant automobilio „Volkswagen Polo“ kėbulo (priekinio bamperio kairės pusės ir priekinio kairės pusės sparno) liko žymūs ir dideli apgadinimo pėdsakai. Toks automobilių apgadinimų mastas, anot Institucijos, leidžia teigti, kad automobilių kontaktas buvo stiprus ir vairuotojas jo negalėjo nejusti. Antra, visiškai nepagrįsta apelianto pozicija, kad dėl savo pasimetimo ir neprisipažinimo vairavus automobilį, atvykus policijos pareigūnams jis buvo ką tik prabudęs. Byloje esantys filmuoti vaizdo įrašai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. siekį išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Atvykę policijos pareigūnai net kelis kartus R. D. klausė ar šis vairavo transporto priemonę, tačiau visais atvejais jo atsakymai buvo aiškiai pasakyti, kad nevairavo. Pažymi, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis iš darbo grįžo pėsčiomis apie 15-16 val., kai liudytojas pamatė eismo įvykį apie 16.55 val., ir apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui 17.04 val. yra paneigiama byloje surinktais duomenimis (pranešimas (duomenys neskelbtini) registre registruotas 2020 m. gruodžio 11 d. 17.04 val.).

1.2. Apibendrindama savo atsiliepimą Institucija nurodo, kad apylinkės teismas nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, tinkamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir R. D. veikai davė teisėtą bei pagrįstą teisinį vertinimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

5. Apeliaciniame skunde keliamas R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, nurodo, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Be to, apeliantas taip pat prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jos terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) metų.

6. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

7. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nutarimo motyvus ir konstatuoja, kad administracinių nusižengimų byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apeliantą padarius jo ginčijamus administracinius nusižengimus, kuriais abejoti nėra pagrindo, o paties pažeidėjo kaltės neigimas ir šią gynybinę versiją neva patvirtinančių aplinkybių pateikimas teismui vertintinas kaip siekimas išvengti gręsiančios atsakomybės.

8. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

9. R. D. kaltė padarius administracinius nusižengimus įrodyta 2020 m. gruodžio 31 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3), (duomenys neskelbtini) (žr. į registravimo datą sistemoje) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiosios patrulės T. T. tarnybiniu pranešimu (b. l. 105-6), kuriame nurodyta, kad pareigūnei patruliuojant su kolega A. J. J., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, t. y., kad apelianto vairuotas automobilis „Volkswagen Polo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kieme stovintį automobilį „Citroen C4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjui bandant pabendrauti su vairuotoju, jis pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko apgadinto automobilio „Citroen C4“ savininkė S. K., kuri paaiškino, kad gavo iš policijos budėtojo skambutį, kad kitas automobilis galimai apgadino jai priklausantį automobilį. Moteris apžiūrėjusi automobilį pastebėjo, kad yra apgadintas priekinis automobilio bamperis, variklio dangtis, priekinės kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės ir valstybinio numerio ženklas. S. K. nurodė, kad automobilį kieme paliko neapgadintą ir tvarkingą (b. l. 5). Apelianto kaltė įrodyta ir eismo įvykio vietos schema ir byloje esančiomis foto nuotraukomis (b. l. 6, 23, kompaktiniame diske esančiomis fotonuotraukomis bei filmuota policijos pareigūnų „Body cam“ medžiaga – b. l. 32), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8), R. D. vairuotos transporto priemonės apžiūros protokolu (b. l. 9, 22-23), (duomenys neskelbtini) įvertinto automobilio „Citroen C4“ žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18), policijos pareigūnų filmuota medžiaga kamera „Body cam“ (b. l. 32), liudytojų Š. N. (b. l. 10, 52-54), S. K. (b. l. 11, 51-52), iš dalies liudytojos L. D. duotais parodymais pirmosios instancijos teismo metu bei byloje esančiais paaiškinimais, liudytojų policijos pareigūnų: T. T. bei A. J. J. parodymais (b. l. 54-55). Liudytoju apylinkės teisme apklaustas Š. N. parodė, jog jam išvažiuojant iš kiemo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į kiemą įvažiavo žalia mašina „Volkswagen Polo“, įsukinėjo gan staigiu posūkiu. Asmuo per mažą prasilenkimą paliko, stabtelėjo, o jis pats pasuko link kito kiemo, kad nebūtų įvykio ir (duomenys neskelbtini) per stačiai užlaužė kampą, kliudė kitą mašiną, mašina sulingavo ir nestabdęs nuvažiavo. Tuomet liudytojas išlipo, pažiūrėjo, kiek tai mašinai padaryta žala ir pamatė, kad žala yra padaryta. Apsisuko, grįžo į (duomenys neskelbtini) kiemą (apeliantui) pasakė, kad jis atsitrenkė į kitą mašiną. Asmuo bandė su juo tartis, t. y. jam (liudytojui) siūlė butelį, 10 (dešimt) eurų, kad „nieko nematytų“, bet pasakė asmeniui „sėkmės tau“, apsisuko, pavažiavo truputį į priekį ir iškvietė policiją. Liudytojas apklausiamas taip pat pažymėjo, kad matė, jog palenktas automobilio „Citroen C4“ bamperis, įbrėžtas, šonas pavipęs. Grįžus į kiemą jo (R. D.) automobilio kampas buvo nubrėžtas. Abu automobiliai nukentėjo. Asmens automobilio apgadinimas buvo vairuotojo pusėje, priekyje, bamperis kairėje, vairo pusėje. Asmuo (R. D.) prie apgadinto automobilio nebuvo priėjęs. Asmeniui sakė „tu įtrenkei į mašiną“, asmuo nepriėjo, nežiūrėjo. Asmeniui sakė „eik, ieškok šeimininkų, aiškinkis“, bet pamatęs, kad asmeniui neverta ieškoti, nusprendė kviesti policiją. Asmuo kliudė automobilį ir nuvažiavo tiesiai iki namo, per visą įvažiavimą, apie (duomenys neskelbtini) metrų. Iš filmuotos pareigūnų video medžiagos bei įvykio vietoje darytų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad nukentėjusiosios automobilis nuo bortelio yra pasisukęs šonu, o po apačia stovėjusi sausa automobilio dėmė (po kuria stovėjo automobilis) yra išlindusi į išorę, t. y. automobilis nuo smūgio atbulas pajudėjo atgal, automobilio galinis dešinės pusės ratas šonu remiasi į bortelį.

10. Sutiktina, kad apžiūrint apelianto vairuotą automobilį nebuvo rastas nei butelis, nei 10 (dešimt) eurų, kuriuos, liudytojo Š. N. parodymais, siūlė R. D., tačiau toks byloje esantis netikslumas, kurio nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (dėl kitų aplinkybių liudytojas yra nuoseklus), nesudaro pagrindo liudytojo parodymus vertinti kaip nenuoseklius, juolab, jų pagrįstumą patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga.

11. Nors apeliantas ginčija, kad liudytojo Š. N. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau juos patvirtina byloje surinktų ir apylinkės teisme ištirtų įrodymų visumą (byloje esančios įvykio vietos bei apgadintų automobilių nuotraukos, liudytojo paaiškinimas ir kt.). Pažymėtina, kad liudytojas Š. N. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima teigti, kad liudytojas yra suinteresuotas apkalbėti apeliantą. Todėl priešingai nei apeliantas nurodo skunde, nėra pagrindo liudytojo Š. N. parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesiremti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl apelianto keičiamų parodymų, jų teisinio vertinimo pažymėtina, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D., jo parodymai yra nenuoseklūs ir dažnai keičiami. 2019 m. (nenurodytas mėnesis ir diena) R. D. paaiškinime nurodyta, jog jis grįžo po darbo automobiliu, kuris priklauso jo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsitrenkė į automobilį ir nuėjo namo. Grįžęs išgėrė alkoholio. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 12). 2020 m. gruodžio 31 d. paaiškinime R. D. parodė, jog automobilis buvo reikalingas jo (duomenys neskelbtini), todėl sėdo ir parvažiavo iš darbo namo, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d., 16.55 val. Įvažiavo į kiemą ir nejuto, kad būtų apgadinęs kitą automobilį. Grįžus namo, po vakarienės išgėrė alkoholio. Po dviejų valandų atvyko policijos pareigūnai, kurie jam pranešė, kad jis padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, patikrino jo blaivumą. Gal būtų galimybė surašyti eismo įvykio deklaraciją? [...] Akivaizdžių apgadinimų ant nukentėjusiosios automobilio tikrai nesimato (b. l. 26). Kitame tos pačios dienos paaiškinime R. D. nurodo, kad jeigu būčiau žinojęs, kad padariau eismo įvykį, tikrai nebūčiau pasišalinęs. Pareigūnams paaiškinus, kad yra padarytas pažeidimas, jis susisiekė su (duomenys neskelbtini), kurios transporto priemonė buvo apgadinta ir atlygino žalą. Labai gailiuosi dėl nurodyto pažeidimo. Apklausiamas apylinkės teisme R. D. nurodė, kad įvykio metu vairavo automobilį. Neneigė, kad kliudė kitą automobilį, tačiau to nejuto (nesuprato, kad kliudė kitą automobilį). Liudytojo Š. N. jis nematė, su juo, kai įvyko eismo įvykis – nebendravo. Namuose pamatęs pareigūnus jis pasimetė (b. l. 55-56).

13. Vertinant R. D. parodymų nuoseklumą būtina įvertinti ir jau anksčiau minėta pareigūnės T. T. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog nuvykus R. D. gyvenamosios vietos adresu jis atrodė akivaizdžiai neblaivus. Paklausus vyro ar jis vairavo, asmuo prisipažino padaręs eismo įvykį, tačiau teigė, kad susidūrimo nejuto (b. l. 5). Iš kompaktiniame diske esančių video filmuotų policijos pareigūnų „Body cam“ (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad įrašo 01.26 – 01-29 min. R. D. paklausus policijos pareigūnei ar vairavo automobilį atsako, kad ne. To paties klausimo dar kartą paklausus apelianto jis vėl atsako, kad ne (įrašo 02.29 – 02.31 min). Minėto įrašo 03.47 – 03.54 min pareigūnui paklausus, o kaip asmuo grįžo iš darbo pėščiomis ar su mašina, R. D. atsakė, kad pėščiomis. Kitame įraše pavadinimu ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad R. D. paklausus kur jo (duomenys neskelbtini), jis pareigūnams negalėjo pasakyti (03.04 – 03.07 min). Toliau, minėtame įraše asmuo neranda savo asmeninio telefono. Dar kitame įraše R. D. nurodo, kad jo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) jam grįžus į namus jau nebuvo (įrašas (duomenys neskelbtini) 02.39 – 02.47 min). Įraše pavadinimu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad asmens paklausus ar jis vairavo automobilį, R. D. atsakė, kad ne, o pareigūnams paaiškinus dėl sunkinančios aplinkybės, apeliantas nurodė, kad vairavo (įrašas 00.37 – 01.17 min).

14. Taigi, įvertinus policijos pareigūnų „Body cam“ filmuotus vaizdo įrašus, policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą, policijos pareigūnų duotus parodymus apylinkės teisme bei paties apelianto paaiškinimus, jo parodymus pirmosios instancijos teisme, konstatuotina, kad apeliantas nebuvo nuoseklus. Apeliantas iš pradžių neigė, kad važiavo automobiliu (iš darbo grįžo pėščiomis), vėliau, kelis kartus klausiamas neigė, kad vairavo automobilį (automobilyje buvo rastas jo paliktas mobilusis telefonas). Dar vėliau, tik pareigūnams nurodant dėl sunkinančios aplinkybės, pripažino, kad vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net video įrašu metu paimtame paaiškinime apeliantas nenurodė, kad nejuto, kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Šią aplinkybė jis nurodė vėlesniuose savo paaiškinimuose, kas įrodo, jog jis nebuvo nuoseklus. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas nurodė ir naują aplinkybę, kad įvykio metu jo automobilyje grojo radijas, jis buvo užsidaręs langus, todėl galėjo nejusti smūgio, ko jis nenurodė apylinkės teisme. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo apylinkės teismas, nenuoseklūs apelianto paaiškinimai yra vertinami kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti jam gręsiančios administracinės atsakomybės.

15. Iš byloje esančių nuoseklių liudytojo Š. N. parodymų (b. l. 52-54), jo paaiškinimo (b. l. 10), iš fotonuotraukų (b. l. 32) matyti, kaip buvo apgadintas S. K. priklausantis automobilis „Citroen C4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) todėl apygardos teismo vertinimu, R. D., pagal liudytojo Š. N. parodymus, net ir dideliu greičiu įvažiuodamas į kiemą bei prasilenkdamas su liudytojo Š. N. automobiliu negalėjo nesuvokti, o kartu ir nematyti, jog apgadino kito asmens automobilį. Apygardos teismas sprendžia, jog R. D., nors ir neišlipdamas iš automobilio ir nestabdydamas nuvažiuodamas į kiemo gilumą suvokė jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, nuėjo namo, kur savo (duomenys neskelbtini) L. D. perdavė automobilio raktelius, kad ji galėtų (duomenys neskelbtini) nuvežti kur reikia. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus aplinkybę, kad apeliantas yra patyręs (duomenys neskelbtini) (kaip pats nurodo turi (duomenys neskelbtini) metų vairuotojo stažą) negalėjo nejausti smūgio į S. K. automobilį.

16. Skunde apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė jo tyčios padarant administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti, anksčiau išanalizuoti, įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. D. ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet ir tyčia iš jo pasišalino.

17. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad R. D. suvokė, jog nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė eismo įvykį dėl ko buvo apgadinta kita transporto priemonė, o iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino tyčia, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog apeliantas R. D. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarė tyčia.

18. Administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį užtraukia alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Vertinant ar asmens veiksmuose yra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai turi būti nustatytas eismo įvykio, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo), faktas, taip pat faktas, kad asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad yra susijęs su eismo įvykiu, tačiau nepaisant to vartoja alkoholį suprasdamas tokį savo elgesio neteisėtumą.

19. Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 221 punkte nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

20. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos ir paties R. D. paaiškinimų, jo duotų parodymų pirmosios instancijos teisme bei pateikto skundo matyti, kad R. D. neneigė, kad grįžęs namo vartojo alkoholį, tačiau nurodo, kad nejuto kaip atsitrenkė į kitą automobilį ir tuo sukėlė eismo įvykį. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad R. D. 2020 m. gruodžio 11 d. alkotesteriu „Drager alcotest 6820“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 1,46 prom. neblaivumas (b. l. 3, 5). Šios aplinkybės bei prieš tai įvertinta bylos medžiaga dėl padaryto eismo įvykio pagrindžia skundžiamame nutarime padarytą išvadą, kad R. D., suprasdamas, kad jam pasišalinus iš eismo įvykio vietos, šio įvykio aplinkybės nėra nustatytos, nes neiškvietė policijos pareigūnų, perdavė automobilį (duomenys neskelbtini), o vėliau, namuose vartojo alkoholį. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas yra siejamas su pačiu alkoholio vartojimo faktu, kuris šiuo atveju yra nustatytas ir abejonių nekelia.

21. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

22. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

23. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

24. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tiek už ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tiek už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus padariusiam R. D. skyrė artimas minimumui administracines nuobaudas, o vadovaujantis ANK 38 straipsniu ir galutinę administracinę nuobaudą – 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą bei minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidėjas su baudos dydžiu sutinka, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemone, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnę nuobaudą – trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

26. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. D. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas R. D. nuobaudą, atsižvelgė į jo padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka (b. l. 33-34), nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 35, 39-40)) bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė jam minimalią (tiek už atskirus administracinius nusižengimus, tiek skiriant galutinę nuobaudą) sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę, be to, sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas automobilio, kuris priklauso jo (duomenys neskelbtini) L. D., konfiskavimas. Taigi, pažeidėjui taikytos įstatymo numatytos minimalios sankcijos rodo, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad R. D. savo noru atlygino nukentėjusiajai nuostolius padarytą žalą – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 19), ir įvertino tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

27. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones R. D. reikalinga, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti jis praras darbą, negali būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą – būtent tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. Būtina atkreipti dėmesį, kad R. D. dar prieš darydamas administracinius nusižengimus galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio neteisėto veikimo padarinius. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta asmeniui galimybės apskritai dirbti, todėl ir tai rodo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga R. D. padarytiems administraciniams nusižengimams ir nėra perteklinė. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės terminą, ar juo labiau, jos visai neskirti.

28. Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažindamas R. D. kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Taip pat, Nutarime aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai taikė ir teisės normas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis