Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-579-252/2016 Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01136-2015-0

2016 m. rugsėjo 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei E. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovės veiksmai sukėlė ieškovui ilgametę traumą, dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, psichologinius sukrėtimus dėl sugadintų santykių su dukra K. J., draudimo su ja bendrauti. Atsakovė trukdė bendrauti su dukra, slepia dukros gyvenamąją vietą, telefono numerį, nedėjo jokių pastangų, kad ieškovas kaip tėvas galėtų prisidėti prie dukros auklėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 6,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2003-02-21 sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šalių dukros K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. J., kuri įsipareigojo leisti A. J. bendrauti su dukra, jam pareiškus pageidavimus. Taip pat priteistas išlaikymas iš A. J. dukrai K. po 1 MGL kas mėnesį nuo 2003-01-06 iki vaiko pilnametystės, padalintas santuokoje įgytas turtas. Ieškovo galimybė matytis su dukra yra apribota tuo, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovas su dukra nebendravo ilgą laiko tarpą, jų tėvo ir dukros ryšys yra nutrūkęs. Biržų VTAS išsiaiškino, jog atsakovė manė, kad ieškovo bendravimas su dukra įkalinimo įstaigoje būtų neigiamai paveikęs mažamečio vaiko psichiką ir dvasinę pusiausvyrą. Biržų VTAS vertinimu motina (atsakovė) nesistengė užtikrinti bent minimalaus dukros bendravimo su tėvu (ieškovu), tačiau ir tėvas nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku. Tėvo ir dukros ryšiams atkurti reikalinga abiejų tėvų iniciatyvos, pastangų bei geranoriško bendravimo. Taip pat aukščiau minėtoje pažymoje nurodoma, kad perdavus ieškovo dukrai prašymą atnaujinti ryšius ir vykti į pasimatymą su tėvu, K. J. kategoriškai atsisakė vykti į pasimatymą, pokalbio su K. J. metu buvo akivaizdu, jog ji turi savo nuomonę ir nori sprendimus priimti pati, jos paaiškinime nurodoma, kad „su tėčiu bendrauti noro neturiu ir niekas to neįtakoja“.Tai, kad ieškovo liga ar emociniai pergyvenimai, sukrėtimai yra sąlygoti atsakovės veiksmais byloje įrodymų nėra. Iš Kauno apygardos teismo 2015-09-15 sprendimo Nr. I-2806-422/2015, nustatė, kad A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad jis 2012-04-19 iki 2013-10-19 buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) kamerose, kurių plotas 8 kv.m., buvo laikomas su 5-6 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo žymiai pažeista, todėl patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, socialiniai įgūdžiai, tačiau nenurodė, kad ieškovo sveikata pablogėjo ir dėl nutrūkusio jo ryšio su dukra. Sprendimu A. J. buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Į Biržų rajono apylinkės teismą ieškovas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2015-11-13, t.y. praėjus trumpam laiko tarpui (vienam mėnesiui ir trylikai dienų) po sprendimo įsiteisėjimo. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas pergyvenimus, emocinius sukrėtimus patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o dėl nutrūkusio ieškovo ryšio su dukra yra atsakingi tiek ieškovas tiek atsakovė, todėl teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teismas nepagrįstai visą dėmesį skyrė atsakovei, nors tam nėra jokio pagrindo, kadangi ji nepateikė jokių procesinių dokumentų. Tokiu atveju laikytina, jog atsakovė sutinka su ieškovo išdėstytais argumentais, tačiau teismas ieškinio netenkino, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas jau 12 metų nemato savo dukros dėl atsakovės kaltės. Atsakovė reikalauja iš ieškovo dukros išlaikymo per antstolę, nors jo dukra yra viskuo aprūpinta, ji gauna tam tikras išmokas iš valstybės fondo. Teismas ne tik kad neobjektyviai išnagrinėjo bylą, bet ir įtraukė į bylą nesusijusį faktą – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, tuo pažeidė ATPK 96 str. 4 d. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 6,61 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, netinkamai pritaikė CPK 96 str. Mano, jog teismas yra šališkas, nes neišsprendė jo pareikštų reikalavimų, nemotyvavo, neatkūrė teisinės taikos tarp ginčo šalių. Teismas privalėjo vadovautis CPK 3 str., 6 str. nuostatomis. Be to, teismas nenurodė fakto, kad K. J. yra nuteikinėjama prieš apeliantą, nes ji 2015-07-23 paaiškinime parašė „su tėčiu bendrauti nėra noro (pažymėtina) ir niekas to neįtakoja“. Teismas turėjo vadovautis CK 6.250 str. Apeliantas nematė vaiko 12 metų, nežinojo kaip vaikas auga, ar serga, todėl turėjo dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Visa tai yra pagrįsta gydytojo bei psichologinės tarnybos pažymomis. Jeigu dėl apelianto sveikatos kilo kokių tai neaiškumų – teismas galėjo išsireikalauti papildomos medžiagos. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo. Teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, nesivadovavo CPK 6 str., 177 str., 199 str., nenuosekliai dėstė įrodymus, neatskleidė jų tarpusavio ryšio.Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2003 m. vasario 21 d. sprendimu nutraukė santuoką sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės. Teismas dukros K. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. J., kuri įsipareigojo leisti A. J. bendrauti su dukra, jam pareiškus pageidavimus. Ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo ryšys su dukra K. J. yra nutrūkęs, jie nebendravo ilgą laiko tarpą. Ieškovo nuomone, atsakovė E. J. padarė jam 12 000 Eur neturtinės žalos, kadangi trukdo jam bendrauti su dukra, nuteikinėja ją prieš jį, slepia gyvenamąją vietą.Apeliantas skundžia Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą, teigdamas, jog teismas turėjo vadovautis CK 6.250 str. Apeliantas nematė vaiko 12 metų, nežinojo kaip vaikas auga, ar serga, ko pasekoje patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma nepateikia išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti jam 12 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės, grindė tuo, jog atsakovė neleidžia jam matytis su dukra, nuteikinėja ją prieš apeliantą, ko pasekoje apeliantas negali atlikti tėvo pareigų rūpintis ja ir auklėti, nežino kaip jo dukra auga ir būtent dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą.Ieškovas nepagrindė aplinkybių dėl ko patyrė neturtinę žalą. Neturtinę žalą ieškovas įrodinėja tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir neturtinę žalą įrodinėjo kitoje administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015, kurioje neturtinė žala buvo grindžiama dėl netinkamų sąlygų įkalinimo įstaigoje. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę nurodė kaip vieną iš esminių, nes ieškovas toje byloje nenurodė, kad jis susirgo ir dėl to, jog nesimato su dukra. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pripažino, jog dėl netinkamų sąlygų laikymo ieškovas sirgo, patyrė dvasinius išgyvenimus. Apeliantas kaltina atsakovę dėl nutrūkusio ryšio su dukra. Iš Lietuvos Respublikos Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus 2015 m. spalio 16 d. pažymos matyti, jog apeliantas nuo 2004 m. nei karto nesikreipė į E. Č. dėl pasimatymo su vaiku. Todėl akivaizdu, jog dėl ilgo laiko nesimatymo, tėvo ir dukters ryšys yra susilpnėjęs. Teisėjų kolegijos manymu, pats apeliantas yra kaltas dėl nutrūkusio ryšio su dukra, nes nutraukiant santuoką bendravimo su dukra laikas buvo nustatytas pačiam apeliantui pageidaujant. Byloje nėra nustatyta, kad apeliantas nuo 2004 m. būtų išreiškęs norą pasimatyti su dukra, rodęs iniciatyvą bendrauti su ja, dalyvauti jos ugdyme, ar būtų kreipęsis į atsakovę dėl pasimatymo su vaiku. Apeliantui nesusitarus su atsakove dėl bendravimo su vaiku tvarkos, galėjo kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku nustatymo, tačiau to nepadarė. Todėl teigti, jog atsakovė E. Č. yra kalta dėl nutrūkusio ryšio su vaiku, nėra pagrindo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, nes neišsprendė jo pareikštų reikalavimų, nemotyvavo, neatkūrė teisinės taikos tarp ginčo šalių. Kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis), ne kartą yra nurodęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos, o CPK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad pareiškimas dėl nušalinimo turi būti motyvuotas. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, o ne visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir įrodymus įvertinęs pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias CPK normas. Apeliantas nenurodė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ar kad skundžiamą sprendimą priėmęs teisėjas neišnagrinėjo ieškovo pareikštų reikalavimų. Tai, kad teismas atmetė ieškovo ieškinį, nereiškia teismo šališkumo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Biržų rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 6,61 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, netinkamai pritaikė CPK 96 str. Pažymėtina, jog apeliantas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, šio mokesčio teismas nepriteisė iš jo. Kadangi ieškinys netenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nuo kurių apeliantas nėra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.