Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas pripažino, kad ginčas yra dėl panaudos gavėjo teisės pasiimti pagal panaudos sutartį naudoto nekilnojamojo turto pagerinimus.

Nustatyta, kad ieškovas D. J. laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2012 m. spalio 23 d. gyveno V. J., o vėliau atsakovei A. J. nuosavybės teise priklausančiame sodo name. Nuo 2007 m. buvo vykdomi remonto darbai: ieškovas D. J. organizavo kieto kuro katilo „Viadrus“, boilerio „Drazica 2001“, dviejų vandens siurblių „Wilo“, recirkuliacinio siurblio „Wilo“, termomazgo „Vilo“ ir radiatorių su termogalvomis įrengimo darbus name. Teismų konstatuota, kad ieškovas D. J. šildymo sistemos įrengimą name organizavo be leidimo, t.y. be namo savininkės A. J. bei jos įgalioto atstovo J. J. (ieškovo tėvo) sutikimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. J. teigė, kad šildymo įrenginiai name buvo sumontuoti tuomet, kai jis kelias savaites, galimai 2007 m. rugsėjo ar spalio mėn. buvo išvažiavęs atostogauti į užsienį. Panašią datą nurodė liudytojas E. R. ir šios aplinkybės ieškovas D. J. nepaneigė. Ieškovo paaiškinimas apie tai, kad viską lemia ne jo močiūtės A. J. nuomonė, o jo įgalioto asmens J. J. pozicija ir veiksmai, kuriais jis visaip siekia kenkti ieškovui, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aplinkybę dėl leidimo įrengti šildymo sistemą name nebuvimo, nes A. J. yra išdavusi įgaliojimą J. J. veikti jos vardu su plačiais įgalinimais (75-78 b.l., I tomas).

Teismas konstatavo, kad iš esmės neįmanoma nustatyti, kokia buvo namo būklė tuo metu, kai ieškovas D. J. su šeima jame apsigyveno. Ieškovas pateikė fotonuotraukas teigdamas, jog name buvo įrengta krosnis. Atsakovas J. J. teigė, jog iki kieto kuro katilo „Viadrus“ name įrengimo buvo įrengtas atsakovo boileris, kuris šildė vandenį, o po ieškovo iniciatyva suorganizuoto katilo sumontavimo buvęs boileris dingo. Ieškovas aplinkybės dėl anksčiau buvusio boilerio iš esmės neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jo iniciatyva atliktas šildymo sistemos name įrengimas yra namo būklės pagerinimas.

Nagrinėjant ginčą neišspręstoje dalyje šalys pateikė priešpriešinius įrodymus dėl galimos žalos atsiradimo arba neatsiradimo išmontuojant šildymo sistemą name. Ieškovas pateikė 2015-02-12 specialisto J. K., baigusio statybos inžinerijos universitetines pirmosios pakopos studijas ir turinčio statybos inžinerijos bakalauro laipsnį, išvadą. Joje nurodyta, kad demontavus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo bei karšto ir šalto vandens tiekimo sistemas nebus padaryta esminė žala namui.

Atsakovas pateikė specialisto R. D., turinčio atestuoto statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo bei ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, išvadą, kurioje nurodyta, kad demontavus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)šildymo bei karšto ir šalto vandens tiekimo sistemas bus padaryta esminė žala gyvenamajam namui, dėl ko namo savininkai patirs didelius nuostolius. Taip pat atsakovas J. J. pateikė V. A., atestuoto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto, turinčio ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, išvadą, pagal kurią demontavus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo bei karšto ir šalto vandens tiekimo sistemas bus padaryta esminė žala gyvenamajam namui. V. A. visiškai pritarė specialisto R. D. išvadai bei pateikė darbų kiekių žiniaraštį, pagal kurį šildymo sistemos remonto darbų kaina sudarytų 28 681,40 Lt arba 8 306,71 eurų ir santechnikos įrangos demontavimo – montavimo darbų žiniaraštį, kuriame nurodyta demontavimo darbų kaina 1 600 Lt, o montavimo darbų – 8 950 Lt, iš viso darbų kaina su PVM sudaro 12 705,50 Lt arba 3 679,77 eurų.

Vertinant ieškovo ir atsakovo pateiktas specialistų išvadas pažymėtina, kad specialisto J. K. išvada parengta vertinant specialisto R. D. išvadą bei remiantis D. J. žodiniu paaiškinimu ir fotonuotraukomis. Specialistų R. D. ir V. A. išvados parengtos apžiūrėjus vietoje gyvenamojo namo šildymo sistemos įrengimą, kas leidžia pripažinti jas labiau pagrįstomis, nei specialisto J. K. išvadą. Specialisto V. A. 2015-02-24 išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus vietoje nustatyta, jog kolektorius (termomazgas „Wilo“) yra įleistas į sieną ir jo demontavimas sugadins sienos apdailą, grindų laminatą (reikėtų griauti sieną, ardyti grindis,WC plyteles, plėšti laminatą ir pan.), dėl ko iškiltų remonto būtinybė. Pagal specialistą name prijungti 5 radiatoriai, kurių pajungimas yra iš apačios, o ieškovo pateiktoje sąskaitoje tarp išvardintų radiatorių 4 vnt. prijungimo vieta nurodyta iš šono (180 b.l., I tomas). Pažymėtinas specialisto V. A. argumentas, kad kieto kuro katilas „Viadrus“ parduodamas surinktas prieš tai atlikus testavimo darbus išbandant katilą didelio slėgio (iki 10-12 atmosferų) sąlygomis. Todėl norint katilą perkelti į kitą vietą ir toliau naudoti pagal paskirtį, jis turi būti perkeltas neišrinktas, nes kitaip katilas praras savo vertę ir tinkamumą naudoti. Be to specialistas V. A. nurodė, jog demontavus šildymo sistemą ir įrenginėjant naują katilą katilinės šildymo sistema turės būti įrenginėjama iš naujo, esant skirtingiems katilų aukščiams kito katilo įdėklo skylės aukštis skirsis, reikėtų keisti padavimo ir sugrįžimo vamzdžius. Demontavus siurblius „Wilo“ nebūtų galimybės sumontuoti kitų siurblių į tą pačią vietą, nes nuo 2005-01-01 pagal naują ES reglamentą į katilinę turi būti montuojami elektroniniai siurbliai, dėl ko įsigyti naujus siurblius, analogiškus sumontuotiems, nėra galimybės, o perkant naudotus – jiems nebūtų suteiktas kokybės garantijos terminas. Išmontavus esamą ir pastačius naują karšto vandens boilerį tektų perdarinėti jo pajungimą, o tai reiškia, kad esama boilerinės sistema netiks ir reikės ją išardyti bei įrengti naują, kas padidintų demontavimo išlaidas. Dėl name esančios šildymo krosnelės V. A. pažymėjo, jog ji esanti dekoratyvinio pobūdžio ir yra kaip interjero detalė (elementas), skirta pašildyti tik vieną patalpą – priešpirtį, o ne visą namą, nes nuo jos nėra išvedžioti ortakiai ar kiti įrenginiai, kurie galėtų perduoti šilumą visoms namo gyvenamosioms patalpoms (163 b.l., III tomas).

Apklaustas liudytoju J. K. dėl šildymo sistemos name (duomenys neskelbtini), išmontavimo pateikė panašius paaiškinimus, kaip ir argumentus savo rašytinėje išvadoje, patvirtino, jog prieš teikdamas išvadą šildymo sistemos name realiai neapžiūrėjo. Teismo nuomone, J. K. išvada ir paaiškinimas teisme nepaneigia specialistų R. D. ir V. A., realiai apžiūrėjusių namo šildymo sistemą, išvadų. Teismas kėlė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ieškovas jos skirti neprašė, neteikė prašymų dėl to, kad šildymo sistemą apžiūrėtų ieškovo pasirinktas specialistas. Pripažintina, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog šildymo sistemos demontavimo darbų negali atlikti pats ieškovas ar jo pasamdyti asmenys, nes atsakovas J. J. bei A. J. turi teisę reikalauti, kad darbus vykdytų kvalifikuoti specialistai. Todėl įvertinus atsakovo pateiktų specialistų išvadas, bei tai, kad ieškovo pateikta J. K. išvada padaryta neapžiūrėjus šildymo sistemos, su kurios demontavimu susijęs ieškovo prašomos įrangos išreikalavimas, teismas konstatavo, kad išmontuojant šildymo sistemą name bus padaryta esminė žala namui, iš karto iškils namo apšildymo problema, nes to negali užtikrinti name esanti krosnelė ir labai tikėtina, jog tai susiję su reikšmingomis išlaidomis.

Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti ( CK 6.501 str. 2,3 d.).

Teismas konstatavo, kad ieškovas be namo savininkės A. J. bei jos įgalioto asmens sūnaus J. J. sutikimo atliko pagerinimus name (duomenys neskelbtini). Ieškovo prašomų išreikalauti šildymo sistemos įrangos elementų - kieto kuro katilo „Viadrus“, boilerio „Drazica 2001“, dviejų vandens siurblių „Wilo“, recirkuliacinio siurblio „Wilo“, termomazgo „Vilo“ ir radiatorių su termogalvomis negalima išmontuoti nepadarius esminės žalos namui. Ieškovas šildymo sistemos įrengimą name organizavo negavęs leidimo ir nedalyvaujant namo savininkui, t.y. ieškovas veikė savo rizika, nors prieš pradėdamas tokius darbus turėjo realią galimybę suderinti, sudaryti rašytinę sutartį su nekilnojamojo daikto savininku ( kaip teigė ieškovas jis derino pagerinimų klausimą su seneliu V. J.) dėl šildymo sistemos įrengimo, dėl ko būtų išvengęs bent tokio pobūdžio ginčo, t.y. iš anksto nežinodamas, ar bus duotas leidimas tokiems pagerinimams bei nežinodamas ir nebūdamas užtikrintas, kiek laiko toliau galės gyventi name, būtų pagerinimų neatlikęs. Pripažintina, kad nusprendus įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovui jo nurodytus šildymo sistemos elementus, atsakovams gali būti padaryta didesnė žala, nei ieškovo prašomos išreikalauti įrangos bendra vertė (10 627 Lt arba 3 077,94 eurų). Pripažintina, kad prašomi išreikalauti daiktai pagal savo funkcinę paskirtį yra susiję ir nėra galimybės spręsti atskirai kiekvieno iš jų išreikalavimo klausimą. Ieškovas neprašė vietoje reikalaujamos grąžinti įrangos priteisti iš atsakovų piniginę kompensaciją apeliuodamas iš esmės į tai, kad atsakovai neturi galimybių ją sumokėti.