Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Ambražūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui L. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas L. S. į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į teismo posėdį buvo išsiųsti paskutinės jo žinomos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., T.apylinkių sen., Kelmės r., tačiau nurodytu adresu procesinių dokumentų įteikti taip pat nepavyko. SoDra duomenimis atsakovas nedirba. 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška. Paieškos metu gauti duomenys, kad atsakovas nėra registruotas darbo biržoje, niekur nedirba. Policijos pareigūnai informavo, jog susisiekus su L. S. tėvu J. S., pastarasis paaiškino, kad 2016 metų vasario mėnesio jo sūnus yra išvykęs į Angliją, sūnaus kontaktinių duomenų neturi. 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi byla atnaujinta, nes konstatuota, jog paieška nedavė rezultatų, ir nutarta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (45-46 b. l.). Viešo paskelbimo būdu atsakovui pranešta ir apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje (47 b. l.). Iš byloje gautų duomenų galima manyti, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, todėl teismas neturi galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje (pvz. jį atvesdinti ir kt.). Teismas konstatuoja, kad išnaudotos visos procesinės priemonės, siekiant atsakovą informuoti apie jo atžvilgiu pradėtą bylą ir laikytina, kad jis yra tinkamai informuotas apie vykstančius teismo posėdžius, jam tinkamai įteiktas ieškinys su priedais bei teismo šaukimai. Dėl to teismas daro išvadą, kad byloje egzistuoja išimtinis atvejis, kuomet teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė teismo prašo nustatyti sūnaus I. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove S. K., nes sūnus gyvena kartu su ja, atsakovas gyvena atskirai. Teismas vertindamas aplinkybes nurodytas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, atkreipia dėmesį į tai, jog laikotarpiu kuomet S. K. vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, ieškovė gyveno kartu su savo vaikais ir motina, kuri buvo priskirta laikinąja vaikų globėja. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo pat gimimo ir dabar gyvena kartu su savo motina, ieškovė sūnaus poreikių ir interesų patenkinimu rūpinasi, o atsakovas nuo sūnaus priežiūros yra visiškai nusišalinęs, vaiko I. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove S. K. (LR CK 3.168 str.).

Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja. Be to, ieškovė ieškinyje teismą patikino, kad ji nedarys kliūčių atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime bei leis nekliudomai bendrauti su sūnumi. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (LAT 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (LAT 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro 380 Eur, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui per mėnesį po 190 Eur. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnui I. S. per mėnesį vidutiniškai išleidžia: maistui – 100 Eur, aprangai, avalynei – 60 Eur, vaiko dalis būsto išlaikyme – 60 Eur, sveikatai (vitaminams, vaistams) - 80 Eur, mokymo priemonėms – 30 Eur, higienai – 20 Eur, poilsiui-laisvalaikiui – 30 Eur. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro 167 Eur. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, jog ieškovė gyvena iš gaunamų pašalpų. Ieškovė nuosavybės teise neturi įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamų daiktų (14, 15 b. l.), ieškovė buvo registruota darbo biržoje (12 b. l.), šiuo metu ji augina ketvirtą vaiką F. K., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus I. S. turi sveikatos problemų (7, 8 b. l.), nuo 2016 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 26 d. jam nustatytas neįgalumas (9 b. l.). Ieškovei suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (17-18 b. l.). Pasak ieškovės atstovo materialiai išlaikyti vaiką padeda jos motina, su kuria ieškovė kartu gyvena. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovė pagal savo gaunamas pajamas yra nepajėgi teikti nurodyto dydžio išlaikymą sūnui I. S.. Teismo posėdžio metu jos atstovas advokatas Adolfas Račkauskas pažymėjo, jog išlaikymo sąmatoje nurodyta suma yra ne faktiškai ieškovės skiriama suma, o pateikta suma, kurią ieškovė norėtų skirti savo sūnaus išlaikymui.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas L. S. SODROS duomenimis nuo 2015 m. gruodžio 31 d. nedirba (28, 50, 51 b. l.), nuosavybės teise registruoto turto neturi (48, 49 b. l.). Pagal ieškovės paaiškinimus ir paskelbtos paieškos rezultatus darytina išvada, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį uždarbiauti, tačiau ryšių su ieškove ir sūnumi nepalaiko, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir išlaikymo pareigos nevykdo. Atsakovas yra darbingas, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, remiantis kuriais būtų galima daryti išvadą, kad yra kokių nors priežasčių, galinčių riboti atsakovo galimybes dirbti.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko I. S. amžių, sveikatos problemas, sprendžia, kad šioje byloje šalių sūnaus išlaikymo dydis po 200 Eur kas mėnesį būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įvertinęs tai, kad ieškovė be sūnaus I. S. turi dar tris mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, o duomenų apie kitus L. S. išlaikytinius byloje nėra, teismas sprendžia, kad ieškovės dalis sūnaus I. S. išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė nei atsakovo L. S., todėl ieškovė turėtų skirti 50,00 Eur sūnaus išlaikymui, likusią 150,00 Eur sumą priteisiant iš atsakovo. Taigi, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo sūnaus I. S. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį nuo 2016-08-01 iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus nuo 2013-08-01 iki 2016-08-01. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas praeityje būtų teikęs išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra iš esmės pagrįstas. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo konstitucinę pareigą išlaikyti sūnų, išlaikymo įsiskolinimas nebūtų susidaręs, todėl iš atsakovo, neteikusio išlaikymo, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2016-08-01, iš viso 5400 Eur (36 mėn. x 150 Eur) (LR CK 3.200 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai S. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei byloje jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17-18 b. l.), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio turtinių reikalavimų daliai (78,95 procentai), t. y., priteistinas 216 Eur žyminis mokestis bei 128 Eur išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 str. 1 d.) (54 b. l.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 3,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 92 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti I. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-08-01 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5400,00 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2016-08-01.

Nepilnamečio vaiko I. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 216,00 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) žyminį mokestį, 128,00 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,21 Eur (trijų eurų 21 cento) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.