- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-945-577/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., UAB „Europa Group“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui bankui AB „Swedbank“ dėl kredito sutatrties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys A. B., UAB „Europa Group“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Swedbank“ ir prašo pripažinti 2004-10-05 kredito sutarties Nr. 04-030725-IN nutraukimą neteisėtu; pakeisti kredito sutarties nuostatas, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2030-09-30, išdėstant likusią nesumokėto kredito dalį lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą pagal hipotekos lakštus Nr. 01220070007881, 01220080030659, 01220120003535, 01220040017347 bei jų pagrindu 2015-12-03 išduotus vykdomuosius įrašus. Ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių – prašė teismo uždrausti atsakovui kreiptis į Latvijos Respublikos notarus ar kitas kompetentingas institucijas ir/ar asmenis dėl vykdomųjų dokumentų gavimo ir/ar išdavimo, kurių pagrindu būtų galimas išieškojimas iš SIA „Europa Group“ turto ir akcijų 2004-10-05 kredito sutarties Nr. 04-030725-IN pagrindu bei uždrausti atsakovui kreiptis į Latvijos Respublikos antstolius ar kitas kompetentingas institucijas ir/ar asmenis dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo, kurių pagrindu būtų galimas išieškojimas iš SIA „Europa Group“ turto ir akcijų 2004-10-05 kredito sutarties Nr. 04-030725-IN pagrindu. Nurodė, kad pripažinus Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, išieškojimas iš SIA „Europa Group“ įkeisto turto ir akcijų negalėtų būti vykdomas, todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes turtas galėtų būti parduotas tretiesiems asmenims. Pasak ieškovo, būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja ir tai, jog UAB „Europa Group“ vykdė ir ketino vykdyti Kredito sutartį iš perskolintų lėšų SIA „Europa Group“ ir SC „Europa Group“ SRL grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, realios grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo, prašymą grindžia tik prielaidomis dėl atsakovo galimo kreipimosi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo, kurių pagrindu būtų galimas išieškojimas iš SIA „Europa Group“; neaišku kaip šis kreipimasis gali įtakoti šios bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra efektyvios ir pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui bei nepažeidžiančios šalių interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo papildomai taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėjo, kad suinteresuota šalis, norinti, jog Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūromis.
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartį ir ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Teigia, kad ieškovas įrodė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes iš pateikto atsakovo atsakymo galima daryti išvadą, kad jis neatsisako inicijuoti vykdymo veiksmų. Teismui pripažinus Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu bei pakeitus minėtos sutarties nuostatas, sutartiniai santykiai tarp UAB „Europa Group“ ir atsakovo būtų atnaujinti, o išieškojimas iš įkeisto turto būtų negalimas. Atsakovui ėmusis veiksmų dėl įkeisto turto realizavimo būtų padaroma neatitaisoma žala, realizuotas turtas, nuo kurio priklauso Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę sustabdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, teismas jau konstatavo 2015-12-17 nutartyje, todėl apelianto įsitikinimu, prašymas dėl draudimo atsakovui pradėti vykdymo veiksmus ir iš kito pagal Kredito sutartį įkeisto turto laikytinas pagrįstu. Kadangi ieškovo prašymas buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, nutartį, kuria atsisakyta tai padaryti, laiko prieštaraujančia Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarime, o taip pat 2007-10-24 nutarime Nr. 26/07 esančiam išaiškinimui dėl prievolės teismams formuoti vienodą praktiką ir analogiškus kausimus spręsti taip pat.
Atsiliepimas
Atsakovas bankas AB „Swedbank“ prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto reikalavimai nėra pagrįsti faktiniais bei teisiniais argumentais, nes jis neturi teisės reikšti ieškinį (nėra materialiojo teisinio santykio šalis ir neturi teisės reikalauti modifikuoti Kredito sutarties sąlygų); apelianto reikalavimai negali būti tenkinami atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus sutarties laisvės, sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos principus, be to, jis nepateikė įrodymų, kad tarp „Swedbank“, AB ir UAB „Europa Group“ 2004-10-05 sudarytos Kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad apeliantas galimai neteisėtais veiksmais - dalies verslo iškėlimu iš UAB „Europa Group“ prisidėjo prie UAB „Europa Group“ objektyvaus negalėjimo vykdyti prievoles pagal Kredito sutartį. Atkreipė dėmesį, kad 2015-12-17 nutartis, kuria remiasi apeliantas, yra apskųsta. Pasak atsakovo, kreipimasis į kompetentingas institucijas su prašymu inicijuoti priverstinį išieškojimą nesudaro jokios grėsmės nei apelianto, nei trečiųjų asmenų interesams, nes tik užtikrinimo priemonių realizavimas priverstine tvarka ieškinio patenkinimo atveju galėtų sukelti trukdžių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1289-330/2015).
Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visų pirma turi būti taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus ir neatsiejamai su jais susijusios. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Be to, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti tokių priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-345-943/2016).
Nagrinėjamoje byloje, 2015-12-17 nutartyje teismas nagrinėjo ieškovo prašymą sustabdyti išieškojimą pagal hipotekos lakštus, tuo tarpu prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas prašė uždrausti tik kreiptis į atitinkamas Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas (asmenis) dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo, jų pateikimo, kurių pagrindu būtų galimas išieškojimas iš SIA „Europa Group“ turto ir akcijų 2004-10-05 kredito sutarties Nr. 04-030725-IN pagrindu. Taigi, prašymai nėra analogiški, todėl apelianto argumentas, jog skundžiama teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 bei 2007-10-24 nutarimų išaiškinimams dėl prievolės teismams analogiškus klausimus spręsti taip pat, laikytinas nepagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog ieškovo prašymas buvo paremtas tik prielaidomis dėl galimo atsakovo kreipimosi į Latvijos Respublikos notarus, antstolius dėl vykdomųjų dokumentų gavimo bei pateikimo vykdyti. Be to, vien kreipimasis dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo ar pateikimas antstoliui niekaip nesudaro grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui nagrinėjamoje byloje. Atsakovas AB „Swedbank“ ieškovą informavo, kad kol kas dar nėra kreipęsis dėl į Latvijos notarus dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o kitoks šio atsakymo interpretavimas nesudaro prielaidų spręsti apie kylančią grėsę teismo sprendimo vykdymui.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas pateikė prašymus prijungti papildomus įrodymus – 2016-03-04 pranešimą „Dėl rašto iš Latvijos Respublikos įmonių registro“ bei 2016-02-05 Latvijos Respublikos įmonių registro sprendimą „Dėl pasinaudojimo užstato teise registracijos“. Teigia, kad minėti dokumentai patvirtina, jog atsakovas jau inicijavo išieškojimo procedūras iš SIA „Europa Group“ turto ir priimtu sprendimu jam suteikta teisė parduoti įkeistą objektą nerengiant varžytinių.
CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Įvertinus tai, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas netiria naujų, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų, ir juolab tuo metu net neįvykusių, faktų, grindžiamų naujais įrodymais, ieškovo pateiktus įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami ieškovui.
Pažymėtina, kad prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas neužkerta kelio ieškovui bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.). Kaip matyti, apeliantas šia teise pasinaudojo ir jo prašymu Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui R. B. jo pateiktus papildomus įrodymus.