- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- e2-345-943/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00723-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- I. G., V. J., N. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2407-601/2015 (2016 m. bylos Nr. e2-975-601/2016), pradėtoje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams I. G. (I. G.), V. J. ir N. V. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teisme priimtas ieškovės BAB ,,Kauno tiekimas“ ieškinys atsakovams I. G., V. J. ir N. V., kuriuo prašoma: 1) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 2 353 947,52 Eur dydžio žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, kuriuos turi atsakovai ir (arba) tretieji asmenys, ne mažesnei kaip 2 353 947,52 Eur sumai.Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino.Ieškovė 2015 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą papildomai taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:uždrausti V. J., kaip UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcininkui ir direktoriui, bei jo įgaliotiems asmenims naudotis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teise, t. y. balsuoti UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus, nustatytus ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10, 13, 16, 17, 19, 20, 22 punktuose, t. y. priimti sprendimą dėl dividendų skyrimo tvirtinant pelno (nuostolių) paskirstymą, priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas; priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; priimti sprendimą likviduoti bendrovę; uždrausti V. J., kaip UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcininkui ir direktoriui, bei jo įgaliotiems asmenims perleisti ar kitu būdu perduoti tretiesiems asmenims UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcijų suteikiamas balsavimo teises, o jei šios perleistos – uždrausti suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams naudotis UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis; uždrausti V. J., kaip UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcininkui ir direktoriui, bei jo įgaliotiems asmenims priimti sprendimus, nustatytus ABĮ 34 straipsnio 4 dalyje, t. y. priimti sprendimus, kad UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras taptų kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; priimti sprendimus dėl UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); priimti sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovė nurodė, kad antstoliui vykdant Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria atsakovų turtui pritaikytas areštas, tapo žinoma, kad atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso 21 840 vnt. UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcijų. Atsakovas V. J. valdo 91 procentą įmonės akcijų ir turi kontrolinį akcijų paketą, be to, eidamas įmonės vadovo pareigas, jis gali priimti sprendimus, susijusius su bendrovės turto disponavimu, įstatinio kapitalo pokyčiais, finansinių duomenų tvirtinimu, dividendų išmokėjimu ir kt. Ieškovės vertinimu, atsakovas gali priimti su įmonės valdymu susijusius sprendimus, kuriais būtų sumažintas UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro turtas, o kartu ir akcijų vertė, ir dėl to ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba net neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje teismas yra užtikrinęs ieškovės reikalavimus, o duomenų, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nepakanka ieškovės reikalavimui patenkinti, ieškovė nepateikė. Teismas konstatavo, jog ieškovė nėra pateikusi teismui jokių įrodymų, kad atsakovas yra sudaręs nepalankius ir nenaudingus UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centrui sandorius ar atlieka kitus veiksmus, mažinančius įmonės akcijų vertę, ir dėl to egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Be to, pažymėjo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, o prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne tik su draudimu įmonės akcininkui bei vadovui atlikti ABĮ nustatytus veiksmus, bet ir su byloje nedalyvaujančiu asmeniu UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centru, kuriam byloje iš esmės nėra reiškiami jokie reikalavimai.Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu tiesiogiai nesusijusi ir nedaro įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Su ieškinio reikalavimu prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė susijusi tik netiesiogiai, todėl, teismo vertinimu, jos taikymas pažeistų ekonomiškumo bei šalių lygiateisiškumo principus, iš esmės neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, tikėtina, kad sukeltų UAB ,,Kauno tiekimo“ prekybos centrui neigiamų teisinių padarinių, ir būtų iš esmės žalingas bendrovės vykdomai ūkinei veiklai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė BAB „Kauno tiekimas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių biuras“, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti ieškovės prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepakankamos ieškovės turtiniams reikalavimams užtikrinti, nes atsakovo I. G. turtas yra areštuotas užtikrinant kitose bylose pareikštus reikalavimus, atsakovų V. J. ir N. V. vardu nuosavybės teise registruoti tik keli nekilnojamojo turto objektai, kurių vertė nepakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti.Nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas V. J. gali imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro turtas ir atitinkamai akcijų vertė, o tai lemtų ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymą.
10.3. Nagrinėjamos bylos ieškinio suma fiziniams asmenims yra labai didelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti areštuoto turto status quo.
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas V. J. prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi yra užtikrinti ieškovės reikalavimai, ir pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones nėra.Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų manyti, kad atsakovas imasi ar ateityje ketintų imtis veiksmų, kurie sumažintų UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcijų vertę.Ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų suvaržytos įmonės, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo, teisės, nes uždraudus atsakovui priimti sprendimus, susijusius su įmonės ir jos turto valdymu, įmonės normali ūkinė komercinė veikla sutriktų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui V. J. naudotis jam, kaip įmonės akcininkui ir vadovui, įstatymu suteiktomis akcininko ir vadovo teisėmis, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nustatyta, kad ieškovė atsakovams pareiškė reikalavimą atlyginti 2 353 947,52 Eur dydžio žalą, kurią, kaip teigiama ieškinyje, sukėlė įmonės AB „Kauno tiekimas“ vadovų (atsakovų) neteisėti veiksmai. Ieškovės reikalavimų, įvertinus jų dydį, įvykdymas buvo užtikrintas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kuria atsakovų turtui, ieškinio reikalavimų sumai, buvo pritaikytas areštas. Dėl nurodytos nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-275-180/2016 yra atmestas, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.Ieškovė, susipažinusi su antstolio, vykdančio Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį, areštuoto turto sąrašu nustatė, kad atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso 21 840 vnt. UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcijų, ir tai sudaro 91 proc. visų įmonės akcijų. V. J. taip pat yra šios įmonės vadovas. Ieškovės vertinimu, atsakovas, sužinojęs apie jo turtui taikomus suvaržymus ir siekdamas išvengti tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, gali imtis veiksmų, kuriais būtų mažinamas UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro turtas, o kartu ir akcijų vertė, ir perleisti turtą kitoms įmonėms. Be to, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi areštuoto turto nepakanka ieškovės reikalavimams užtikrinti. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui V. J. naudotis jam, kaip įmonės akcininkui ir vadovui, įstatymu suteiktomis įmonės valdymo teisėmis.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejamas su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovė neįrodė, jog byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nepakanka būsimo ir, tikėtina, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų asmens, nedalyvaujančio procese, teises ir būtų neproporcingos siekiamam pasiekti procesiniam ieškovės tikslui, prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir ją palaiko. Nustatyta, jog ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra areštuotas atsakovų turtas, įrodymų, kad jo nepakanka būsimo ir, tikėtina, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepateikta. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo I. G. turtas yra areštuotas, o atsakovų V. J. ir N. V. nuosavybės teise registruoti tik keli nekilnojamojo turto objektai, tačiau nesant įvertintam atsakovų areštuotam turtui, taip pat ir atsakovui V. J. priklausančioms UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcijoms, teigti, kad areštuoto turto nepakanka reikalavimams įvykdyti, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinio reikalavimo suma yra šios bylos ginčo objektas, todėl atsižvelgiant į bylos baigtį ji gali kisti.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visų pirma turi būti taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus ir neatsiejamai su jais susijusios. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Be to, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti tokių priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Nagrinėjamoje byloje pareikštas turtinis reikalavimas dėl ieškinyje nurodomos žalos iš buvusių įmonės vadovų priteisimo. Šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti buvo areštuotas atsakovų, t. y. asmenų, į kuriuos reikalavimas ir nukreiptas tiesiogiai, turtas.Prašoma taikyti papildoma laikinąja apsaugos priemone siekiama uždrausti vienam iš atsakovų valdyti ir naudotis jam, kaip įmonės vadovui ir akcininkui, įstatymu suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma, ši prašoma papildomai taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su ieškiniu siekiamu rezultatu. Nors, kaip teigia ieškovė, atsakovas gali imtis veiksmų, tiesiogiai turinčių įtakos įmonės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro akcijų vertei sumažinti, tačiau prašomos taikyti poveikio priemonės yra nutolusios teisiniais ryšiais nuo nagrinėjamoje byloje keliamo turtinio reikalavimo, nes uždraudimas įmonės vadovui atlikti su įmonės valdymu susijusius veiksmus tiesiogiai nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo įvykdymo neužtikrins.Antra, laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialiniai teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors kai kuriomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai ar įpareigojimai būna adresuoti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles, tačiau dėl tokių suvaržymų atsakovas patiria neigiamų padarinių. Šiuo atveju ieškovės prašoma taikyti papildoma laikinoji apsaugos priemonė tiesiogiai paveiktų UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centro teises, sukeltų šiai įmonei neigiamų padarinių, nes, apribojus atsakovo V. J. teisę priimti su įmonės valdymu susijusius sprendimus, įmonė dėl taikomų suvaržymų negalėtų atlikti ne tik veiksmų, susijusių su įmonės turto valdymu, bet ir būtų užkirstas kelias būtiniems kasdienei įmonės veiklai vykdyti ir verslui vystyti sprendimams priimti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.Ieškovės teiginiai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas įmonės turtas, o kartu ir akcijų vertė, taip apsunkinant ieškovės patenkintų reikalavimų įvykdymą, paremtas tik niekuo nepatvirtintais nuogąstavimais, nes byloje jokių duomenų ir įrodymų, jog atsakovas V. J. imasi ar ketina imtis veiksmų, susijusių su įmonės turto perleidimu ar išvaistymu, nepateikta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras yra pelno siekianti įmonė, kurios tikslas – vykdant veiklą gauti kuo didesnę finansinę naudą. Atsakovas V. J., būdamas verslininkas ir suprasdamas jam, kaip įmonės akcininkui ir vadovui, įstatymu taikomus reikalavimus, susijusius su įmonės valdymu, ir turėdamas fiduciarines pareigas įmonei, savo rizika prisiimtų priešingų teisei ar įmonės interesams veiksmų padarinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti; poreikio papildomoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios nėra tiesiogiai susijusios su siekiamu byloje sukurti teisiniu rezultatu ir varžytų šalies, nedalyvaujančios šame procese, teises, nėra, todėl pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį.