- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2-275-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00723-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- V. J., I. G., N. V.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2407-601/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Kauno tiekimas“ ieškinį atsakovams I. G., V. J. ir N. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui R. M. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BAB ,,Kauno tiekimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. G., V. J. ir N. V. 2 353 947,52 Eur žalos atlyginimo dėl bendrovės valdymo organo narių neteisėtų sprendimų.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą, nes ieškinio suma yra didelė, byla turi viešąjį interesą, o ieškinys grindžiamas nesąžiningais atsakovų veiksmais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymą patenkino – areštavo atsakovams priklausantį 2 353 947,52 Eur vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tokio turto nesant – lėšas, ir leido atsakovams per mėnesį disponuoti gaunamo darbo užmokesčio dalimi, neviršijančia 325 Eur. Teismas sprendė, kad įvertinus ieškinyje nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškinio suma atsakovams laikytina didele, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir prašymą atmesti.
Teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien tik ieškinio sumos dydis negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai yra nesąžiningi, kad gali siekti išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir perleisti savo turtą, o jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Teismas, areštuodamas lėšas ir leisdamas per mėnesį disponuoti tik 325 Eur, pažeidė teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes ieškovė nepatiria jokių apribojimų. Atsakovo minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga apie 1 000 Eur suma per mėnesį (maistui, transporto išlaidoms, mokesčiams ir kt.). Be to, jis (apeliantas) išlaiko dukterį ir finansiškai padeda savo sūnui, kurie studijuoja Kopenhagoje. Jų studijoms ir išlaikymui atsakovas skiria apie 2 230 Eur per mėnesį. Dėl tokių neproporcingų suvaržymų nukenčia ne tik atsakovo, bet ir jo vaikų interesai.
Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai išsprendė nepranešęs atsakovui, todėl nebuvo galimybės pateikti savo argumentų ir įrodymų, paneigiančių tokių priemonių taikymo būtinybę.
Atsiliepimas
Ieškovė BAB ,,Kauno tiekimas“ atsiliepime prašo skundą atmesti kaip neapgrįstą, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nepagrįsi apelianto teiginiai, kad pritaikius jo turto areštą pažeidžiami ir jo vaikų interesai, nes jie yra pilnamečiai. Be to, neapteikti įrodymai, kad apelianto būtiniems poreikiams tenkinti teismo nustatyta suma yra nepakankama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Preliminariai įvertinus ieškinio turinį, akivaizdžių duomenų dėl jo nepagrįstumo nenustatyta. To neginčija ir apeliantas. Taigi egzistuoja pirmoji sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas dėl didelės vertės turtinio ginčo tarp šalių, atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius gerą turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Apeliantas teigia, kad nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui, tačiau nenurodo, kad turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti. Apeliantas nepateikė jokių savo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie jo gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad nebus grėsmės įvykdyti, tikėtina ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, aprašė ir areštavo apelianto turtą: žemės sklypą, kurio vertė 61 800 Eur ir 21 840 vnt. akcijų, kurių vertė 63 336 Eur. Taigi šie duomenys apie apelianto turimą turtą ir jo vertę sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepakankamo turto kiekio, kad tikėtina palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas, ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai būtina. Atsakovas, nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, savo atsikirtimus ir argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, galėjo pateikti ir pateikė atskirajame skunde. Vien nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliantas teigia, kad 325 Eur nėra pakankama suma jo būtiniems poreikiams patenkinti. Bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiami teisingumo, proporcingumo principai ir laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Paminėta, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą ir nesprendžia pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų klausimų. Kadangi apeliantas prašymo leisti iš areštuotų lėšų disponuoti didesne suma ir jį pagrindžiančių argumentų nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, teismas dėl to nesprendė, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas. Toks prašymas turėtų būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Dėl apelianto nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.