Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko ir Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo V. L. baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 4 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p. ir 3 d. paskirtos bausmės vykdymas V. L. atidėtas dvejiems metams, paskiriant jam per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. 1 d. ir 2 d. nuteistajam V. L. uždrausta vairuoti transporto priemones dvejus metus. Nustatyta, kad kardomąją priemonę, iki įsiteisės nuosprendis, nuteistajam V. L. nekeisti ir į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 16 d. iki 2014 m. vasario 17 d. Iš V. L. A. T. priteistas 2809,31 Eur turtinės žalos atlyginimas, 434,43 Eur advokato atstovimo išlaidos ir 139, 02 Eur išlaidos už ekspertizės aktą. Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteista 289,62 Eur neturtinės žalos A. T. bei 112,91 Eur turtinės žalos ir 1448,10 Eur neturtinės žalos J. Ž. atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 16 d., apie 17 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) mst. (duomenys neskelbtini) g., ties 28 pastatu, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., kuriame nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimus, pažeidė KET 133 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to kelio posūkyje automobilio nesuvaldė, automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į akmeninę tvorą. Eismo įvykio metu automobilio keleiviui J. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleivis A. T. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis J. Ž. apeliaciniu skundu su nuosprendžiu nesutinka ir prašo tenkinti civilinį ieškinį, priteisti turtinės žalos – 42 582,36 Eur – atlyginimą ir neturtinės žalos – 5000 Eur – atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Šias sumas priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad jis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), taip pat, kad žalai įrodyti reikia pateikti įstojimo į Klaipėdos valstybinę kolegiją dokumentus. Nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Pažymi, jog jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dirbti negalėjo dėl patirtų sužalojimų autoįvykio metu. Po savaitės jis išėjo iš darbo, nes buvo pripažinta, kad jis dirbti dėl sveikatos būklės negali. Iki šiol jis niekur nedirba. Jam nustatytas 60 procentų nedarbingumas. Mano, kad pinigų suma už negautas pajamas turėtų būti didesnė negu priskaičiavo teismas. Akcentuoja, kad nors jis nebuvo pasirašęs darbo sutarties, tačiau buvo pasirašyta sutartis dėl įdarbinimo, kuri taip pat sukelia įpareigojimą. Jei nebūtų įvykęs autoįvykis, kuris sukėlė tokius padarinius, tai jis būtų dirbęs ir gavęs sutartą atlyginimą. Dėl nedarbingumo jis negauna pajamų iki pat šiol.

Nukentėjusiojo manymu, teismas nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį už mokslą ir pragyvenimą jo metu, nors byloje ir nėra duomenų, kad jis mokosi ar įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini) kolegiją. Jis negalės dirbti fizinio darbo. Jam reikalingas išsilavinimas, kad galėtų dirbti, užsidirbti pragyvenimui. Nurodo, jog jis dar neįstojo į kolegiją, nes šiuo metu neturi pinigų, todėl ir prašo priteisti pinigų sumą, kad galėtų įstoti, įgyti išsilavinimą. Dėl sunkios materialinės padėties, nes šiuo metu jis negali dirbti, prašo priteisti ir išlaikymą studijų metu.

Pasak nukentėjusiojo, priteistas 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas yra mažas. Jis patyrė didelių sužalojimų, prarasta 60 procentų darbingumo, didelis fizinis skausmas, operacijos, depresija dėl neįgalumo ir nežinomybės dėl savo ateities, sugriauti ateities planai. Pažymi, jog jis jaučia nepatogumus, buvo suvaržyta jo laisvė judėti, sunku vaikščioti dar ir dabar, sunku priprasti prie esamos padėties, negali gyventi visaverčio gyvenimo. Akcentuoja, jog jis yra jauno amžiaus, turėjo daug planų ir tikslų, kurie po šio įvykio pasikeitė, todėl reikia iš naujo galvoti, kaip gyventi toliau, kokiu būdu siekti karjeros, kokie sunkumai laukia ateityje dėl patirtų sužalojimų. Tai, kad rimti sužalojimai turės įtakos ateityje, patvirtinta gydytojų išvadose. Atkreipia dėmesį į tai, kad jaunam žmogui 60 procentų nedarbingumas yra didelė trauma visomis prasmėmis. Akcentuoja, jog buvo įžeista jo garbė, sugadinta reputacija, nes jis buvo pasirašęs susitarimą dėl įdarbinimo, bet negalėjo susitarimo laikytis dėl sugadintos sveikatos. Pažymi, jog jis anksčiau dirbo statybose apdailininku ir turėjo gerą darbuotojo reputaciją, o dabar reputacija yra sugadinta, prarado darbingumą ir yra bedarbis. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo pažeistas emociškai, padaryta žala jo asmenybei, todėl jam turėtų būti atlyginta didesne suma nei įvertino teismas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens konstitucinių teisių. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, prokuroro manymu, teismas neturtinę žalą įvertino per mažai. Nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Nukentėjusiojo J. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo V. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Apeliantas neginčija V. L. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 4 d., padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl neturtinės žalos.

Byloje nukentėjusysis J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 2–5), prašydamas iš kaltininko priteisti 147 028,37 Lt turtinės žalos ir 17 250 Lt (5000 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo J. Ž. priteisė 112,91 Eur turtinės žalos ir 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą. J. Ž. nesutikdamas dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniu skundu prašo įvertinti ir solidariai iš atsakovų priteisti 42 582,36 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tai yra apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo padidinti jam priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį ir priteisti jo prašomas sumas: 5000 Eur neturtinės žalos ir 42 582,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, taigi ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos dydžio.

Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. Ž. įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nustatyti įvairūs lūžiai, į tai, kad nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam priteisė 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas ginčija priteistos neturtinės žalos dydį motyvuodamas tuo, kad toks neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas. Nukentėjusysis mano, kad teismas nepakankamai įvertino jo patirtų asmeninių išgyvenimų ir patirtų pasekmių laipsnį, sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, turėtų fizinių darbinių galimybių netekimą ir nustatytą gana aukštą nedarbingumo procentinį lygį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. L., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., kuriame nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, reikalavimus, pažeidė KET 133 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to kelio posūkyje automobilio nesuvaldė, automobilis nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į akmeninę tvorą. Eismo įvykio metu automobilio keleivis J. Ž. buvo sunkiai sužalotas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2014 m. kovo 19 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 555/14(03) (t. 1, b. l. 36–37) ir papildomoje 2014 m. gegužės 12 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG930/14(03) (t. 1, b. l. 42–43) nustatyta, kad J. Ž. autoįvykio metu patyrė stuburo krūtininio VII slankstelio kompresinį skeveldrinį lūžį su nugaros smegenų suspaudimu– sužalojimu ir ryškiais židininiais simptomais – kairės kojos pareze (3 balai), krūtininio VII slankstelio kairės pusės užpakalinio lanko lūžį su skeveldra stuburo kanale ir krūtininio VIII slankstelio kairės skersinės ataugos lūžį, kurie patvirtinti specialiais tyrimais. Konstatavo, kad šie sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto apimties ir yra susiję su ilgu J. Ž. gydymo laikotarpiu.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis J. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuojamas, paskirta reabilitacija, išleistas gydytis stacionariai. Nukentėjusysis nurodo, kad ir ateityje yra numatyti gydymai, reabilitacijos. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis J. Ž. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų J. Ž. buvo apribotos judėjimo galimybės, gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to, J. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, taigi ji neteko 60 procentų darbingumo lygio, dėl to apribota galimybė dirbti fizinį darbą.

Apygardos teismas atsižvelgdamas į anksčiau išvardytas aplinkybes konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė J. Ž. patirtą neturtinę žalą, nes nepakankamai įvertino dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius bei jų įtaką tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

Remiantis eksperto išvada nukentėjusysis dėl V. L. veiksmų patyrė rimtus sužalojimus, dėl kurių akivaizdu, kad atsistatymas po patirtų sužalojimų šiuo atveju yra sudėtingas. Nukentėjusysis dirbo fizinį darbą pagal įgytą pastatų restauratoriaus specialybę. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Numatytas 1000 Lt dydžio darbo užmokestis su kintamais priedais už darbo kokybę. Apelianto teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) pradirbo pusantrų metų ir gaudavo 1500–2000 Lt darbo užmokesčio. Į bylą pateiktoje išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS – 943 (t. 2, b. l. 15) nustatyta, kad J. Ž. negali dirbti, kai visą kūną veikia vibracijos poveikis, kelti krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniu liemens palenkimu, viršvalandinį darbą, darbų aukštyje virš 1,3 m, požeminių darbų. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pagal nustatytus darbo apribojimus nukentėjusysis dirbti pastatų restauratoriumi iš esmės negalės. Apeliantas nurodo, kad sunku priprasti prie esamos padėties, negali gyventi visaverčio gyvenimo, yra jaunas, todėl turėjo daug planų, tikslų, tačiau po šio įvykio gyvenimas pasikeitė, reikia iš naujo galvoti, kaip gyventi toliau, kokiu būdu siekti karjeros, kokios negalios laukia ateityje dėl patirtų sužalojimų, nes tai, kad jis patyrė sunkius sužalojimus, patvirtina byloje esantys medicininiai išrašai. Akivaizdu, kad autoįvykis sutrikdė sveikatą ir tai sąlygojo materialinės padėties pablogėjimą, susidariusi situacija kelia nukentėjusiajam papildomus rūpesčius ir neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiajam J. Ž. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o netekto darbingumo lygis – 60 procentų. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes: nukentėjusiojo įgytą specialybę, dirbtą darbą, amžių, padarytą sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad ir ateityje J. Ž. jaus šio įvykio pasekmes sveikatai, jos gali trukdyti jam dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 30 000 Lt (8688,60 Eur) iki 80 000 Lt (23169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-167/2011, 2K-95/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju minėtos bylos faktinės aplinkybės (sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris yra susiję su ilgu J. Ž. gydymo laikotarpiu) sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui padidinti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, nustatyta 1448,10 Eur piniginė kompensacija šiuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų ir netinkamai nustatė J. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 d.) ir nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis didintinas iki 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Kadangi automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, nustatant neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės klausimą, yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti neturtinę žalą iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam J. Ž. priteistinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas J. Ž. priteisė 112,91 Eur turtinės žalos atlyginimą iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Apeliantas nesutikdamas su priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu apeliaciniu skundu prašo priteisti 42 582,36 Eur sumą solidariai iš nuteistojo ir draudimo kompanijos. Nurodo, jog nors byloje ir nėra duomenų, kad jis mokosi ar įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją, teismas nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį už mokslą ir pragyvenimą jo metu. Neįgijęs šio išsilavinimo jis negalės dirbti darbo, kuris nereikalauja fizinės jėgos. Nurodo, jog jis neįstojo į kolegiją, nes neturi pinigų, todėl ir prašo priteisti pinigų sumą, kad galėtų įstoti mokytis. Kadangi negali dirbti, todėl prašo priteisti ir išlaikymą studijų metu. Skundą nagrinėjantis teismas su tokias apelianto argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad didinti turtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. turtinę žalą sudaro asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino iš dalies. Apylinkės teismas priteisė nukentėjusiojo realiai turėtas išlaidas už pirktus vaistus bei negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad J. Ž. neįsidarbino restauratoriumi pagal įdarbinimo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodytu laiku, byloje nėra duomenų, kad nuketėjusysis mokosi ar įstojo į (duomenys neskelbtini) kolegiją. Pažymėtina, kad tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl nukentėjusiojo nurodomos išlaidos nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Turtinė žala yra jau turėtos, patirtos išlaidos ar negautos pajamos, o ne ateityje galbūt patiriamos išlaidos, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti 42 582,36 Eur turtinę žalą atmetamas.

Apeliantas J. Ž. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015-06-15 atskirą susitarimą prie sutarties dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo Nr. 2014/04/29-2, jame nurodyta, kad klientas atsiskaito atstovui, t. y. sumokamas 600 Eur atlygis susitarimo pasirašymo dieną. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje nors ir yra pateiktas atskiras susitarimas su „Europos teisės ir finansų centru“ dėl paslaugų suteikimo, jame nurodoma, kad sumokama 600 Eur suma, tačiau priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, nes šis atskiras susitarimas neįrodo, kad nukentėjusysis patyrė minėtas išlaidas. Į bylą nėra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtintų, kad pinigai sumokėti, todėl negalima pripažinti, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos ir realios. Nukentėjusiojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Ž. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendį:

nukentėjusiajam J. Ž. priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti ir priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo J. Ž..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.