- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- 1-47-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19492-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Deividas Ivanauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2023 m. gegužės 26 d., apie 00.30 val., prieplaukoje, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė D. V. į veido sritį, dėl ko jam padarė nosies kaulų lūžimą, įspaustinį skeveldrinį viršutinio žandikaulio kairės sienelės lūžimą, poodines kraujosruvas veide, poodinę emfizemą veido, kaklo, krūtinės srityje, tarpuplautyje, t. y. mušdamas nesunkiai sužalojo D. V..
Kaltinamasis M. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. gegužės 25-26 dienomis kartu su savo mergina K. ilsėjosi Drevernoje, kur K. per „Booking“ programėlę buvo užsakiusi jiems laivą; tą patį laivą jie nuomojosi antrą kartą. Į laivą jie atvyko apie 16 val. K. didžiąją dalį laiko buvo ant laivo denio, kalbėjosi telefonu su draugėmis, tetomis. Vėliau ji apgirto, tačiau nebuvo labai girta; ji gėrė vyną, o jis alų. Ji nekalbėjo pakeltu tonu, tačiau buvo išgėrusi, todėl gal ir kalbėjo garsiau, o šiaip jie triukšmo nekėlė, leido laiką dviese. Jis pats laiką leido laive, daugiau – uždaroje jo erdvėje, tačiau, kai išgirdo K. paniškai šaukiant „dink iš čia“, išėjęs ant denio pamatė priėjusį vyriškį (nukentėjusįjį), kurį K. piktai varė šalin. M. B. šio vyriškio paklausė „kas tu esi?“, pastarasis nurodė, kad jis atėjo iš kito laivo; paklaustas, kodėl jis čia, o ne prie savo laivo, jis pasakė „kur noriu ten būnu“. M. B. nukentėjusiajam pasakė, kad jie nenori, kad jis čia būtų, tačiau nukentėjusysis atsakė jam necenzūriniais žodžiais. Po to atėjo jo draugas, kaip vėliau sužinota, M. P. ir nukentėjusįjį išsivedė; tada M. B. pagalvojo, kad konfliktas baigėsi. Jis jau buvo atsigulęs miegoti, kai K., kuri dar tebekalbėjo telefonu ant denio, pasakė „M., ateik čia“, o kažkam kitam lauke - „dink, dink“. Kai jis išėjo ant denio, nukentėjusysis buvo atėjęs prie jų laivo antrą kartą ir rūkė cigaretę. M. B. K. pasakė, kad nukentėjusysis gali čia būti, bet ji buvo isteriškai nusiteikusi, klykė, kad ji esanti apsirengusi tik chalatu, o atėjusysis žiūrėjo į ją. Nukentėjusysis stovėjo, rūkė, niekur nėjo, nors matė, kad yra nepageidaujamas, M. B., atėjusiam iš laivo vidaus, pasakė „ką tu, kūdas?“; tada M. B. jo paklausė, ar jis nori muštis, ir nukentėjusysis sakė „ateik čia“. Tada M. B. išlipo iš laivo, nukentėjusysis stovėjo ant krantinės pasisukęs į jį ir žengė žingsnį link jo; nuo to M. B. pamanė, kad nukentėjusysis jį puls, jam trenks ir jis įkris į vandenį; nukentėjusysis jam smūgių nesudavė, M. B. pripažino, kad galbūt neteisingai įvertino situaciją, tačiau spontaniškai trenkė nukentėjusiajam. Šalia buvo ir M. P., kuris suklupusį nuo M. B. smūgio D. V. pakėlė. Tada nukentėjusysis paklausė „ką tau dabar iškviesti - „bachūrus“ ar policiją?“. Įvykio metu negirdėjo, jog K. būtų sakiusi „veskit jį iš čia, nes jį užmuš“. M. P. jį nusivedė, o jis su K. nuėjo į savo laivą ir vėliau atvyko pareigūnai. Dabar galvoja, jog jeigu ne K. isterija, gal būtų kitaip susikalbėję ir nesukonfliktavę. Dėl savo veiksmų gailisi, pripažįsta, kad trenkė smūgį ir nori atlyginti padarytą žalą, tačiau, mano, jog jeigu nukentėjusysis nebūtų atėjęs, nebūtų nieko įvykę; matyt, jam vakarėlis baigėsi ir jis ieškojo nuotykių, jam buvo linksma. Mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra neadekvačiai per didelis, negali patikėti, kad jis galėjo padaryti tiek ir tokių sudėtingų sužalojimų D. V. vienu smūgiu, jokio daikto rankoje nieko neturėjo ir nenaudojo mušimui. Nukentėjusysis sakė, kad ne pirmą kartą patiria sužalojimus, gal jam tos pasekmės liko iš ankstesnių sužalojimų. Jis remontuoja automobilius, tačiau šiuo metu nedirba, nuomojasi butą, turi verslo liudijimą. Mėnesinės pajamos siekia 1 000 - 1 500 Eur, turi skolų virš 1000 Eur; turi pasiūlymą važiuoti dirbti į Daniją, bet nori atiduoti skolas. Jo sesuo S. B. iš savo sąskaitos pervedė žalos atlyginimo sumas; mano, kad gali nukentėjusiajam už sužalojimą kompensuoti 3 000 Eur.
Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą buvo vartojęs alkoholio – viskio, tačiau įvykio aplinkybes prisimena visas, nebuvo apsvaigęs ar girtas. Jis yra (duomenys neskelbtini), tomis dienomis intensyviai ruošėsi sezono atidarymo šventei. Tą vakarą uždaręs restoraną jis atėjo pas draugus P. pavakaroti į jų laivą. Prie krantinės prisišvartuoja daug laivų, kiekvienas jų prisikabina prie atskiro lieptelio, einančio nuo krantinės. Kiek pabuvęs pas draugus, jis vienas pats išlipo iš jų laivo parūkyti ant krantinės ir kito laivo gale pamatė sėdinčią merginą; ji buvo apsirengusi, ne nuoga, iš to laivo jis girdėjo kažkokį triukšmą; pažinojo to laivo savininką, žinojo, kad jis laivą dažnai nuomoja, priėjo pasisveikinti su ta mergina, maloniai ją užkalbino, tačiau ji necenzūriniais žodžiais liepė jam eiti šalin. Tada iš laivo denio išlipo kaltinamasis, o jis pats nuėjo atgal į laivą; joks konfliktas neįvyko. Po kiek laiko D. V. vėl išėjo parūkyti; mergina tebesėdėjo laivo denyje, jis priėjęs jos paklausė „ar nervai atsileido?“, tačiau ji vėl tais pačiais žodžiais jį pavarė šalin. Jis konflikto nekėlė, nesikeikė, nerėkavo, į laivą nesibrovė, tačiau mergina pašaukė su ja buvusį vaikiną ( kaltinamąjį), šis išlipo iš laivo, žengė du didelius žingsnius link D. V. ir nieko nesakęs trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą; smūgis buvo labai stiprus, nuo jo nukentėjusiajam lūžo nosis ir žandikaulis. Jis pats niekam netrenkė. Konfliktas vyko ant betoninės prieplaukos. Mergina tuo metu isterikavo, elgėsi neadekvačiai, klykė, rėkė „veskit jį iš čia, nes jį užmuš“, tai buvo taikyta nukentėjusiajam. D. V. nesuprato, už ką buvo sumuštas. Jis kaip Drevernos prieplaukos restorano vadovas ir čia susiformavusios laivų savininkų ir daugkartinių svečių bendruomenės atstovas norėjo tik užmegzti normalų žmogišką ryšį su laive nakvojančiais žmonėmis, jokių pastabų jiems dėl triukšmo nedavė, pasakė, „nu ką kaimynai“ - taip krantinėje yra bendraujama, susipažįstama. Mano, jog jis kaltinamojo smūgiui neišprovokavo, jokio netinkamo elgesio nedemonstravo, pas juos į laivą nelipo, stovėjo ant prieplaukos, kuria gali vaikščioti visi žmonės, tiek apsistoję laivuose, tiek restorano lankytojai ar pan. Konfliktą matė jo draugas S. P., kuris buvo šalia; paskui buvo priėjusi ir draugo žmona Andželika, bet ar ji matė smūgio sudavimą – D. V. nežino. Po smūgio S. P. jį sugavo krintantį, jei ne tai, D. V. būtų įkritęs į vandenį. Sudavęs jam smūgį ir akivaizdžiai sužalojęs, kaltinamasis apsisuko ir nuėjo į laivą. Tada D. V. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jį vizualiai apžiūrėjo, fotografavo. Kaltinamąjį policiją buvo nusivedę į automobilį, matyt, ir jį apžiūrėjo. Greitosios pagalbos medikų pagalbos ir vykimo į ligoninę dar naktį D. V. atsisakė, nes kaip prieplaukos restorano vadovas turėjo suplanuotą labai intensyvų savaitgalį, jautė didelę atsakomybę už restorano veiklą prieplaukos sezono atidarymo renginyje, tikėjosi, kad pamiegojus jo būklė bus geresnė ir galės dirbti, tačiau ryte pabudo vos bekvėpuodamas pro nosį; tada išsikvietė greitąją ir išvyko į ligoninę, kur buvo stebimas visą savaitgalį, o ambulatoriškai gydėsi dar porą savaičių. Kaltinamasis iki teismo nebandė atlyginti jam jokios žalos dalies, nebuvo jokio kontakto. Apie savaitę nukentėjusiojo veidas buvo stipriai ištinęs ir pamėlęs, kai jis pro nosį pūtė krešulius, daktarai pasakė, kad tuo metu prisipūtė oro, todėl ištino ir veidas ir krūtinė. Jam buvo atlikta operacija, po ilgo gydymo lūpų ir skruosto aptirpimas praėjo, o dantys taip ir liko nutirpę; šiuo metu gydosi akupunktūros procedūromis, gydytojai sakė, jog gali reikėti dar vienos operacijos. Šiuo metu, kai patiria didesnį krūvį, jam galvoje pradeda tvinksėti. Visą vasarą po sužalojimo jam teko atsisakyti plaukiojimo su jėgos aitvaru pomėgio, negalėjo atšvęsti vestuvių metinių ir žmonos gimtadienio, nes tuo metu buvo ligoninėje. Mano, kad kaltinamasis net nesigaili dėl savo poelgio, prašo priteisti visą ieškinyje nurodytą sumą, nes ji atitinka jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, o kaltinamojo nepažįsta. 2023 m. gegužės 25 d. jis su žmona į Drevernos uosto krantinę atvyko dienos metu; žinojo, kad ten yra nuomojamas laivas, atkreipė dėmesį, kad tame laive vaikšto mergina, kalba telefonu ir keikiasi. Paskui pas jį su žmona į laivą atėjo D. ir jie vakarojo, vartojo alkoholį; laivas nėra uždaras, esant laivo viršuje, viskas aplinkui yra matoma. D. išgėrė kažkiek alkoholio, kiek – liudytojas negali pasakyti, bet pats buvo blaivus, adekvačiai vertino situaciją. D. yra rūkantis, todėl bent du kartus per vakarą buvo išėjęs į krantinę parūkyti; kur jis rūkydamas stovėjo ar vaikščiojo, liudytojas nežino. Kai D. buvo išėjęs parūkyti, M. P. išgirdo jį garsiai kalbant, todėl išėjo į krantinę pažiūrėti, kas vyksta. Išlipęs iš savo laivo į krantinę, jis pamatė lauke merginą, kuri keikėsi; mergina buvo apsirengusi. Taip pat matė, kaip iš nuomojamo laivo išlipęs kaltinamasis priėjo prie D. ir trenkė jam kumščiu į skruostą. M. P. vertinimu, D. nebuvo padaręs nieko tokio, kad nepažįstamas asmuo būtų turėjęs pagrindą jį mušti: jis nesiveržė į jų laivą, stovėjo ant lieptelio, tai mergina be pagrindo D. keikė, rėkė, kad jis negali ten vaikščioti. D. po smūgio susvirduliavo, bet nenukrito; M. P. jį sugriebė ir padėjo atsistoti. Mergina sakė „tu jį pasiimk, nes jis jį užmuš“. D. bėgo kraujas iš nosies. Jam trenkusio vaikino rankose nieko nebuvo, bet smūgis buvo stiprus, net pasigirdo, kaip subarškėjo D. veido kaulai. Kaltinamasis po smūgio atsitraukė; gal būtų puolęs ir antrą kartą, bet M. P. ir jo mergina puolė į tarpą. Jie išsikvietė policiją, grįžo į laivą, apvalė D. kraują ir laukė atvykstančios policijos. Drevernoje visi laivų savininkai yra draugiški ir vieni su kitais bendrauja, todėl toks laivą išsinuomojusio vaikino poelgis buvo netikėtas ir sukrečiantis. P. laivas nuo tos merginos ir kaltinamojo išsinuomoto laivo buvo gal 20 metrų atstumu. Po įvykio atvažiavo policijos pareigūnai, kurie bendravo ir su D., ir su kaltinamuoju. Ryte pamatęs jį išlipusį iš laivo, M. P. paklausė „ką tu padarei?“, o šis atsakė, jog gal ir blogai pasielgė. D. yra draugiškas žmogus, mėgsta bendrauti, jis yra restorano šefas ir savanoriškai vykdo visuomeninę funkciją prižvelgti, kas vyksta krantinėje; jis turėjo teisę nueiti pažiūrėti, kas ten krantinėje naktį klykauja. Po smūgio D. nesutiko kviesti greitosios, nes tikėjosi, kad per naktį jam pagerės ir galės grįžti prie savo darbų, tačiau ryte pats paskambino M. P., paprašė ateiti į jo kambarį, kur atėjęs liudytojas pamatė, kad nukentėjusiojo veidas buvo ištinęs, spaudžiant krūtinę jautėsi joje susikaupę skysčiai, buvo labai pasikeitęs balsas. Tada jau D. suprato, kad reikia skubėti į ligoninę, ir buvo ten paguldytas gydymui. Kai jis grįžo iš ligoninės, jie bendravo toliau; mušimo pėdsakai dar buvo išlikę. Tokiu veidu jis savo pareigų negalėjo atlikti ir labai dėl to išgyveno. Liudytojas žino, kad D. V. iki šiol jaučia šio sužalojimo pasekmes.
Panašius parodymus davė ir liudytoja A. P., tą savaitgalį kartu su vyru buvusi savo laive Drevernos prieplaukoje. Ji patvirtino vakare girdėjusi iš nuomojamo laivo garsiai kalbančią ir besikeikiančią merginą, kuri buvo išgėrusi. D., pirmą kartą nuėjęs parūkyti ir grįžęs atgal pas P. į jų laivą, sakė, kad pakalbino tą merginą, o ji atsakė keiksmais. Paskui ji jau ruošėsi miegoti, o jos vyras išlydėjo D. į jo namus, kai būdama laivo denyje išgirdo riksmus. Išlipo iš laivo ant tiltelio ir pamatė jau kruviną D.; taip pat matė vaikiną ir merginą. Vaikinas buvo ant tiltelio prie laivo, o jos vyras prilaikė D., nes jis nuo smūgio svirduliavo. Ta mergina ją bandė tempti už rankos, bandė sakyti, kad ji buvo nuoga, o D. į ją žiūrėjo, bet kalbėdama su ja, ta mergina buvo apsirengusi normaliais rūbais. D. purtėsi ir jam iš veido bėgo kraujas. Mergina klykė „paimkite jį, nes jį užmuš“, liudytojai parsivedė D. į laivą, dėjo ledą ant veido, nes jis jam tino ir iškvietė policiją. D. tą vakarą buvo išgėręs, bet jis nėra konfliktiškas, į tą nuomojamą laivą nebuvo įlipęs, atsakas į jo norą pasisveikinti buvo neadekvatus. D. labai išgyveno dėl sužalojimų, nes kitą dieną buvo renginys, kuris buvo paliktas jo atsakomybei, o jam teko išvažiuoti į ligoninę.
Iš 2023 m. gegužės 29 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas D. V. pranešė, jog 2023 m. gegužės 26 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 00.30 val., būnant prieplaukoje nepažįstamas asmuo prieš jį panaudojo fizinį smurtą – vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą bei jį sužalodamas (1 t., b. l. 1-4).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000296993) nustatyta, kad 2023 m. gegužės 26 d., 00.45 val., pranešėjas D. V. nurodė, jog krantinėje prieš kelias minutes jį sumušė nepažįstamas vyras, trenkė kumščiu į nosį, kraujuoja, GMP atsisakė; užpuolikas sėdi laive (1 t., b. l. 7-11).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000297934) nustatyta, kad gautas pranešimas iš Klaipėdos Universitetinės ligoninės apie tai, jog 2023 m. gegužės 26 d., apie 11.23 val., GMP atvežė D. V., kuris paaiškino, kad jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: daugybinis veido kaulų lūžis, kaklo poodinė emfizema; paguldytas stebėjimui (1 t., b. l. 12).
Iš 2023 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 26 d. dirbant AP „L2004“ kartu su tyrėja A. M., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo 00.48 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), krantinėje prieš kelias minutes pranešėją sumušė nepažįstamas vyras, trenkė kumščiu į nosį, kraujuoja, GMP atsisakė, dabar užpuolikas sėdi laive. Atvykusius pareigūnus pasitiko D. V., kuris nurodė, kad vartojo alkoholį laive su draugais, kuris prišvartuotas prie lieptelio. Kelis kartus išlipo iš laivo vienas ir rūkydamas vaikščiojo po lieptelį, šnekindamas kitame laive esančią merginą. Paskutinį kartą išlipus ir bandant ją pašnekinti, iš laivo, kuriame ji buvo, išlipo vyriškis ir trenkė kumščiu jam į veidą. Nuėjus prie kito laivo, kuris prišvartuotas prie to pačio lieptelio, iš jo išėjo M. B., kuris paaiškino, kad su mergina K. Ž. leido laiką laive, kai vis prie jų laivo ateidavo neblaivus vyriškis ir stebėdavo laive stovinčią nuogą K. Ž. ( laivo vidus dengtas permatomu tentu). M. B. kelis kartus įspėjo neblaivų asmenį pasišalinti, tačiau jam pradėjus žodiškai konfliktuoti, trenkė vieną kartą ranka jam į veidą. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0117“, patikros Nr. 1752835, nustatyta, kad M. B. blaivus, o D. V. nustatytas 1,18 promilių neblaivumas, jis blaškėsi, sunkiai dėstė mintis ir bandė ledu šaldyti savo veidą, tačiau atsisakė GMP pagalbos (1 t., b. l. 13-16).
Iš 2023 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), uosto teritorijoje (1 t., b. l. 23-29).
Iš 2023 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka vyriškis (D. V.). Pareigūnui paklausus kas atsitiko, vyras atsako „į snukį gavau“; paklaustas nuo ko, vyras nurodė, jog nuo nepažįstamo nepatenkinto piliečio ir papasakoja, jog sėdėjo draugo laive, išlipo parūkyti ant liepto ir pasisveikino su kaimynais iš kito laivo, o jie jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Tada po kokios valandos išlipo iš laivo ant krantinės parūkyti antrą kartą ir tos pačios merginos paklausė „ar praėjo piktumas, kodėl ji pikta“. Tada iš laivo išlipo vyras ir be jokių kalbų trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Pareigūnui paklausus, ar jie bendravo kažkiek tarpusavyje, vyras purtydamas galvą nurodė, jog prieš tai išlipęs parūkyti tik mandagiai pašnekino, pasakė „labas, kaimyne“. Paklaustas gal reikia medikų, vyras nurodė, kad nereikia, nors apžiūros gal ir reikia, dantis skauda. Paklaustas, kiek žmonių matė tame laive, nurodo, kad du, ir kad visą įvykį matė jo draugai. Pareigūnai prieina prie vyro nurodyto laivo. Iš laivo ateina moteris ir vyras. Pareigūnai paklausia kas čia nutiko, vyras nurodo, jog jis gulėjo lovoje, o kitas vyras čia atėjo, pradėjo rūkyti; draugė paprašė jo, kad jis išeitų, tačiau jis niekur nėjo, tada ji iškeikė jį necenzūriškais žodžiais. Jis atsikėlė ir pasakė tam vyrui, jog šis išeitų, nes jis jiems trukdo. To vyro draugas jį paėmė ir išsivedė. Po to jis su drauge vėl sėdėjo laive, buvo ramu, kol išgirdo, kad vėl atėjo tas vyras. Jis to vyro paklausė, kodėl jis trukdo jų privatumą, o šis jam atsakė „kur noriu, ten būnu“. Moteris aiškina policijos pareigūnams, jog ji nuoga stovėjo ir tas vyras ją stebėjo. Vyras tęsia pasakojimą sakydamas „esmė, tam vyrui sakau kas yra, kodėl tu negali išeiti, tau gal į snukį duoti?“, tas vyras pasakė „duok man“. Tada jis gal truputį pasikarščiavo, jį išprovokavo ir jis trenkė tam vyrui. Pareigūnai vyrą nusiveda prie tarnybinio automobilio, alkotesteriu jam nustatomas 0,00 promilių blaivumas. Pareigūnas prie tarnybinio automobilio pasikviečia kitą įvykio dalyvį, kuriam alkotesteriu nustatomas 1,18 promilių girtumas. Vyras pareigūnams sako, jog jam pikta nebūtų, tačiau atėjo ir trenkė iš niekur“. Pareigūnas vyrui nurodo, jog laive buvęs vyras aiškino kitaip, jis sakė, kad viskas įvyko dėl merginos, kad jis ją kalbino, o mergina buvo išlipusi nuoga. Vyriškis nurodo, jog bent jau nematė, kad mergina būtų buvusi nuoga. Pareigūnas pasako vyrui, kad jo prašė pasišalinti, bet jis vis tiek pareidavo prie jų to laivelio. Vyriškis nurodo, kad, kai jis išlipa iš katerio parūkyti, tai gali ant liepto vaikščioti, visi jie čia bendrauja kateriuose atsisėdę, šnekasi. Pareigūnas per raciją išsiaiškina, kad nukentėjusysis atsisakė GMP pagalbos, šis tai patvirtina sakydamas „o ką jie padarys?, dantys neklimba lygtais, tik kad skauda“. Pareigūnas pasako, kad jeigu nepraeis skausmas, tai jam reikės kreiptis į medikus (1 t., b. l. 30-33).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 26 d. M. B. nustatytas 0,00 promilių blaivumas, D. V. 1,18 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 35).
Iš 2023 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas D. V. veidas. Kairėje veido pusėje matomas sumušimas, kraujosruva žando bei skruosto srityje, matomas patinimas, kraujosruva po kaire akimi bei patinęs kairiosios akies vokas, nosis iš kairės pusės paraudusi, matomi kraujo likučiai, viršutinė lūpa ištinusi, matoma kraujosruva bei kraujo likučiai. Dešinėje veido pusėje sumušimų ar kitokių sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 38-42).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 537/2023(03) nustatyta, kad D. V. konstatuota: nosies kaulų lūžimas, įspaustinis skeveldrinis viršutinio žandikaulio kairės sienelės lūžimas, poodinės kraujosruvos veide, poodinė emfizema veido, kaklo, krūtinės srityje, tarpuplautyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – D. V. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 53-54). Iš papildomos specialisto išvados NNr. pG 1285/2023 (03) nustatyta, kad papildomai pateiktoje medicininėje dokumentacijoje įvardinta kairio trišakio nervo II šakos kompresija ir su tuo susijusi nejautra yra priežastiniu ryšiu susijusi su jo patirta trauma 2023 m. gegužės 26 d., tačiau D. V. sveikatos sutrikdymo mastas išlieka nepakitęs (2 t., b. l. 133-135).
Iš nedarbingumo pažymėjimo nustatyta, kad D. V. buvo nedarbingas nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. birželio 12 d. (1 t., b. l. 124).
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamojo pripažinimo kaltu ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Kaltinamojo M. B. kaltė padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – jo paties prisipažinimas tai padarius ir parodymai apie įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašas, teismo medicinos specialisto išvados ir kita, rašytinė bylos medžiaga. Visi šie įrodymai, teismo vertinimu, sudaro pakankamą ir vieningą įrodymų visumą, patvirtinančią, kad D. V. naktį iš 2023 m. gegužės 25 d. į 26 d. buvo M. B. vienu stipriu smūgiu į veidą sužalotas ir šis sužalojimas nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Kaltinamasis M. B., teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažinęs savo kaltę dėl šio smūgio D. V. sudavimo, įrodinėjo, kad buvo tam išprovokuotas paties nukentėjusiojo ir taip pasielgė, gindamas su juo buvusios K. Ž. bei savo privatumą. Įvertinęs kitusius ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo parodymus bei visą kitą bylos medžiagą (faktą, kad K. Ž. ir liudytojams, ir policijos pareigūnams aiškino, kad D. V. stebėjo ją nuogą, nors pati nebuvo nuoga, tik akivaizdžiai apsvaigusi ir besikeikianti; vieningus kaltinamojo ir liudytojų P. parodymus nuo pat policijos pareigūnų atvykimo apie tai, kad D. V. nebuvo įlipęs į laivą pas kaltinamąjį ir jo draugę, šnekino ją nuo lieptelio ir darė tai neįžūliai, pats nesikeikė, nepriekabiavo ir jokių smūgių niekam nesudavė), teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nustatytų nukentėjusiojo veiksmų negalima vertinti kaip provokuojančio elgesio, juolab – kaip tokio elgesio, nuo kurio kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą gintis. Tai, kad nesutapo kaltinamojo ir jo draugės bei nukentėjusiojo požiūris į bendravimo pramoginių laivų uostelyje poreikį ir tradicijas, nesudarė teisėto pagrindo kaltinamajam kažką ginti ir dėl to sužaloti visuomenines tokio bendravimo užtikrinimo funkcijas prisiėmusį asmenį.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią M. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodė, jog pripažino, kad savo smurtiniu veiksmu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, tačiau teismas negali pripažinti to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, deklaruodamas savo kaltės pripažinimą, greta to įrodinėjo, kad taip pasielgė dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, kas šioje byloje nebuvo nustatyta ir taip pat negali būti pripažinta lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe. Tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei dalį padarytos žalos nukentėjusiajam dalį padarytos žalos, teismas vertina kaip teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kažkiek lengvinančias jo atsakomybę.
Kaltinamasis M. B. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, pasak paties, turi planų išvykti dirbti į užsienį. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant tikslingus šiuo atveju įpareigojimus ir tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nebenusikalsti.
Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo
BK 64¹ straipsnyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo M. B. atžvilgiu taikyti 64¹ straipsnį. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog kaltinamasis savo kaltės pilnai nepripažino, byloje buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, todėl pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje nebuvo; dėl šių priežasčių kaltinamojo M. B. atžvilgiu BK 64¹ straipsnis netaikytinas.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 312,98 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo D. V. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 99-100). 2024 m. balandžio 3 d. teisme gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešimas, iš kurio matyti, jog kaltinamasis M. B. atlygino padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 394,25 Eur turtinės žalos, patirtos dėl ligos išmokos nukentėjusiajam D. V., atlyginimo (1 t., b. l. 113-115). 2024 m. vasario 28 d. teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pranešimas, kuriame nurodė, jog kaltinamasis M. B. atlygino padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiajam išmokėtas socialinio draudimo išmokas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusysis D. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. B. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti jo turėtas 1 500 Eur proceso išlaidas (1 t., b. l. 78-89, 2 t. 160-161). Nukentėjusysis neturtinę turtinę žalą grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo atliktų veiksmų jis patyrė fizinį kūno sužalojimą ir didelę neturtinę žalą. Kaltinamasis visiškai be jokios priežasties, priėjęs, netikėtai jam trenkė kumščiu į veidą. Smūgis buvo labai stiprus ir dėl to patyrė, jo įsitikinimu, labai sunkius sužalojimus: daugybinius veido kaulo lūžimus, tarpuplaučių emfizemą. Įvertinus sužalojimus, buvo gydomas stacionariai, taip pat dėl sužalojimų sukelto nedarbingumo savaitę negalėjo vykti į darbą, vizualiai ilgą laiką matėsi sumušimo pėdsakai; teko pirkti vaistus, kurių kvitų nersuinko. Buvo sunkus gydymo periodas, sužalojimo pasekmės gali išlikti, nes galimai yra pažeistas ir veido nervas (nutirpęs kairės pusės žandas, lūpa, dantis laikančio žandikaulio dalis), tai išsiaiškino po ne mažesnio nei pusės metų sužalojimų gijimo eigos. Šiuo metu jaučia apsunkintą kvėpavimą, negali sportuoti, jaučiasi nesaugus ir dvasiškai jautresnis. Ilgą laiką buvo sutinusiu ir kraujosruvomis nusėtu veidu, dėl to turėjo ne kartą aiškintis aplinkiniams bei bendradarbiams. Iki šios negali normaliai pailsėti, nes kvėpuoti, o ypač naktį, yra sunku. Tokie kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymai žlugdo moraliai ir jaučiasi pažemintas kaltinamojo brutalaus ir žiauraus elgesio. Nuolat persekioja mintis, kad jeigu ne šalia buvusių draugų pagalba, galėjo patirti dar didesnius sužalojimus ar netekti gyvybės, jeigu nuo šio, neįtikėtinai stipraus smūgio, būtų nukritęs galva ant krantinės dangos, ar nuo smūgio būtų nukritęs į vandenį. Kaltinamasis neparodė jam jokio žmogiškumo, neaplankė ligoninėje, iki šiol neatsiprašė, net nebandė spręsti geruoju žalos atlyginimo klausimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.
Aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais priimtais baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 iki 5 000 Eur (kasacinėje byloje Nr. 2K-227-697/2022– 1 000 Eur, 2K-193-648/2022– 1 000 Eur, 2K-13-387/2022 – 2 000 Eur, 2K-92-511/2022 – 3 500 Eur, 2K-182-495/2023– 2 000 Eur, 2K-175-489/2023 – 3 000 Eur, 2K-17-648/2023 – 4 000 Eur, 2K-207-628/2023 – 4 000 Eur. Yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, 1A-392-843/2022); paprastai tai siejama su dideliu pačios nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, kilusiais sunkesniais padariniais – ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiradusiais negatyviais pasikeitimais įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (pavyzdžiui jauno amžiaus, darbingas asmuo praranda darbingumą, ribojama jo įprastinė veikla, patiriamas fizinis skausmas, suprastėja gyvenimo kokybė ir kt.), bendravimo galimybių sumažėjimu, atvejais, kuomet nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (kasacinė byla Nr. 2K-227-697/2022).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo patirti sužalojimai padaryti svarbioje kūno vietoje – galvos srityje, o konkrečiai – veide. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 537/2023(03) nurodyta, kad D. V. nustatyti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžimas, įspaustinis skeveldrinis viršutinio žandikaulio kairės sienelės lūžimas, poodinės kraujosruvos veide, poodinė emfizema veido, kaklo, krūtinės srityje, tarpuplautyje. Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis D. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, jis tapo nedarbingas kaip tik ypač svarbiu ir atsakingu jo darbovietei laikotarpiu ( prieš Vasaros sezono atidarymo renginį pramoginių laivų uosto restorane), visą tų metų vasarą negalėjo užsiimti mėgstamu sportu, kokybiškai atšvęsti šeimos švenčių; jam ilgai buvo taikomas reabilitacinis gydymas ir yra likę neišnykusių sužalojimo padarinių jo sveikatai. Vis dėl to nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie gydymosi iki šiol poreikį, pakartotines gydytojų konsultacijas, atliekamas procedūras ar pan., taip pat kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo gyvenimo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Taigi teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį, jo turtinę padėtį, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisia 4 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Kadangi kaltinamasis M. B. nukentėjusiajam pervedė 1 000 Eur kaip dalinį žalos atlyginimą, šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiajam D. V. priteistina tik likusi neturtinės žalos dalis – 3 000 Eur.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad D. V. už atstovavimą advokatui sumokėjo 1 500 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatas nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi, atsižvelgiant į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl 1 500 Eurų atstovavimo išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiojo D. V. naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį devynis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per vienuolika mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam D. V..
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo M. B. 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiojo D. V. naudai 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.