- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8146-1004/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03431-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės G. A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai valdydamas.
(duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui A. N. pareiškėjas priėmė tėvo palikimą notaro biure, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tėvo A. N. palikimą priėmė ir jo dukra, pareiškėjo sesuo A. M.. D. N. tėvai G. A. N., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. N., miręs (duomenys neskelbtini), gyvendami santuokoje 1992-06-11 pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1998-11-24 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo garažą (boksą) su rūsiu, (duomenys neskelbtini), ir 2004-03-23 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą sodų bendrijoje su nedideliu sodo nameliu, esančius (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) mirus A. N. sutuoktinei G. A. N. dėl palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė. Mirusiosios palikimą faktiškai valdydamas priėmė jos sutuoktinis, po sutuoktinės mirties likęs gyventi tame pačiame šeimos būste. Taip pat A. N. ėmė naudotis tiek bendrai santuokoje užgyventais kilnojamaisiais daiktais: baldais, patalyne, virtuvės ir vonios reikmenimis, tiek sutuoktinės asmeniniais daiktais, kaip fotonuotraukų albumais, jai dovanotais interjero daiktais ir pan., tiek bendrai sutuoktinių naudotais daiktais, kaip sieniniu laikrodžiu, televizoriumi, radijo imtuvu. Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2005 metų komunalinių patarnavimų mokėjimų kvitai nėra išsaugoti, jų rasti nepavyko. A. N. naudojosi santuokoje įgytu garažu (boksu) su rūsiu, visada laikė jame savo automobilį, ten jį remontavo, mokėjo visus mokesčius. Pareiškėjo tėvas iki pat mirties valdė ir žemės sklypą su sodo nameliu, mokėjo sodų bendrijos mokesčius, aktyviai dalyvavo bendrijos veikloje ir susirinkimuose. Šias pareiškėjo aplinkybes raštu patvirtino garažų ir sodų bendrijos pirmininkai. Notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios G. A. N. palikimą.
Pareiškėjo tėvas A. N., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės G. A. N. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir sukels pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių, nes tik kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas D. N. tėra galimybė gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, jog be teismo sprendimo negali gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į nekilnojamojo turto dalį, kurią (duomenys neskelbtini) mirus motinai G. A. N. faktiškai valdyti pradėjo jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas, (duomenys neskelbtini) miręs A. N..
Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą (b.l. 27), kuriuo visiškai sutiko su pateiktu pareiškimu ir patvirtino, kad po mamos mirties (duomenys neskelbtini) tėvas priėmė jos palikimą per tris mėn. jį valdydamas, tai yra toliau gyvendamas bute, naudodamasis nepertraukiamai garažu, kurį įsigijo santuokoje su mama, jame laikė šeimos automobilį, prižiūrėjo sodo namelį, augino daržoves sodo sklype. Prašė pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą (b.l. 29-30). Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus suinteresuotas asmuo neprieštaravo, kad pareiškėjo prašymas dėl juridinio fakto nustatymo būtų patenkintas. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (b.l. 31-30). Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. priėmė G. A. N. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d., palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis CK 5.50 str. 3 d., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir G.A. N. (ikisantuokinė pavardė – N.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Šiaulių m. C. M. B., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6,7-8). Santuokoje sutuoktiniams gimė: (duomenys neskelbtini) - dukra A. M. (b.l. 28); (duomenys neskelbtini) - sūnus D. N. (b.l. 5), tai patvirtina gimimo liudijimo kopija (b.l. 13). Mirties liudijimo Serija AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje pažymėta, jog G. A. N. mirė (duomenys neskelbtini) 58 m. amžiaus (b.l. 11,12). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopijų nustatyta, kad santuokos metu 1992-06-11 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas po ½ dalis A. N. ir G. A. N. nuosavybe (b.l. 14-15), 1998-11-24 įsigytas garažas (boksas) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. N. nuosavybe (b.l. 17) ir 2004-03-23 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas 0,0718 ha žemės sklypas sodų bendrijoje, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas G. A. N. nuosavybe (b.l. 16).
Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog nors po ½ dalį A. N. ir G. A. N. bei A. N. ir G. A. N. atskirai nuosavybe buvo registruotas minimas nekilnojamasis turtas, tačiau jis buvo įgytas santuokos metu ir yra laikytinas bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kaip ir pareiškime nurodė pareiškėjas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad palikėjos G. A. N., mirusios (duomenys neskelbtini) turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas (boksas) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0718 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruoti po ½ dalį A. N. ir G. A. N. bei A. N. ir G. A. N. atskirai nuosavybe ir, be abejonės, jos asmeniniai daiktai. Todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto perėmimu, valdymu ir rūpinimusi.
Šiaulių miesto 1-ajame notaro biure D. N. ir A. M. yra priėmę (duomenys neskelbtini), mirusio tėvo A. N., kurio paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 20,21). Šiaulių miesto 1-ajame notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios G. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 22). Teismo vertinimu, pareiškėjas įrodė, kad po G. A. N. mirties dėl palikimo priėmimo galimi paveldėtojai į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė jos sutuoktinis A. N., nes liko gyventi tame pačiame šeimos būste, mokėjo komunalinių patarnavimų mokesčius paslaugų tiekėjams, ėmė naudotis tiek bendrai santuokoje užgyventais kilnojamaisiais daiktais, tiek sutuoktinės asmeniniais daiktais, naudojosi garažu (boksu) su rūsiu, visada laikė jame savo automobilį, ten jį remontavo, mokėjo visus garažo bendrijos mokesčius, iki pat mirties valdė ir žemės sklypą (su sodo nameliu), mokėjo sodų bendrijos mokesčius ir aktyviai dalyvavo bendrijos veikloje ir susirinkimuose. Pateikti rašytiniai garažų bendrijos ir sodų bendrijos pirmininkų duomenys, jog garažo (bokso) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas A. N. mokėjo visus mokesčius ir su (duomenys neskelbtini) garažų eksploatavimo bendrija yra atsiskaitęs (2018-05-11 pažyma Nr. 2018-04) (b.l. 18), taip pat, jog sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), kai G. A. N. mirė, buvo naudojamas, prižiūrimas, mokami mokesčiai A. N. ir sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ A. N. jokių įsiskolinimų neturi (b.l. 19).
Teismas, spręsdamas šį klausimą pažymi, kad po G. A. N. mirties į jai tenkančią turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik jos sutuoktinis, bet ir jos vaikai D. N. ir A. M., tačiau jie taip pat nesikreipė į notaro biurą dėl motinos palikimo. Nors buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis buvo 2005-03-09 pakeista į prekybos (parduotuvės – dizaino salono) (b.l. 14-15), tačiau nepateikta duomenų, jog butas buvo naudotas pagal pakeistą paskirtį. Pateikti rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopijos, pagal kurias nustatyta, jog nekilnojamojo turto paskutiniai savininkai bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo sutuoktiniai ir G. A. N., A. N., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoto asmens A. M. atsiliepimo argumentus, kuriuo sutikimą su pareiškėjos pareiškimu, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą. Nustačius juridinį faktą, kad A. N. po sutuoktinės G. A. N. mirties faktiškai priėmė ir valdė turtą, pareiškėjui kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėjas D. N. galėtų kreiptis dėl minėto palikimo priėmimo po A. N. mirties, nes pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 str.).
Suinteresuotas asmuo A. M. raštu patvirtino, kad visiškai sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Pareiškimui atsiliepimais prieštaravimų nepareiškė ir kiti bylos suinteresuoti asmenys. Nėra žinomi kiti suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į G. A. N. turtą ir priešingų šiems argumentams teismas nenustatė. Po sutuoktinės G. A. N. mirties A. N. pradėjus kaip savo valdyti turtą, pripažintina, kad jis priėmė visą sutuoktinės palikimą. Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog pareiškėjo tėvas A. N. po sutuoktinės G. A. N. mirties pradėjo faktiškai valdyti turtą, ir ši aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktą, kad A. N. šiais veiksmais priėmė sutuoktinės palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).
Iš pareiškėjo D. N. nepriteistinos valstybei 1,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nes jos neviršija įstatymu nustatytos minimalios tokių išlaidų sumos (3,00 Eur) (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Priteisti iš pareiškėjos D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,56 Eur (aštuonių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Valstybei priteistas pašto išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.