Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-327-2013

Teisėjas Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00332-2012-4

2013 m. liepos 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Algimanto Smolsko ir Rimo Švirino, se­kre­to­riau­jant Aušrinei Kudž­mienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam S. T., jo gy­nė­jui ad­vo­katui Rimantui Bučmai, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džia­mąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apy­linkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atė­mi­mu vieneriems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos na­muose.

Šiuo nuosprendžiu M. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. ir baudžiamoji byla jam nutraukta, tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskun­džia­mas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 6 d., apie 16 val., veikdamas bendri­nin­kų grupėje kartu su M. D. (nepilnamečiu), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamos veikos padarymui, S. T. koja išdaužius gyvenamojo namo, pri­klau­san­čio nukentėjusiajam R. K., esančio (duomenys neskelbtini), lan­go stiklą, įsibrovė į namo vidų, iš kur slapta pagrobė svetimą – nukentėjusiajam R. K. pri­klau­santį turtą: čiužinį, 150 Lt vertės, žoliapjovės valą, 39 Lt vertės, kirvį, 20 Lt vertės. Toliau, tęs­da­mi nusikalstamą veiką, S. T. nukėlus ūkinio pastato duris nuo vyrių, abu įsibrovė į R. K. priklausančio ūkinio pastato vidų, iš kur slapta pavogė svetimą – R. K. priklausantį turtą: trimerio diržą, 100 Lt vertės, apsauginį skydelį, 100 Lt vertės, du pen­kių litrų talpos bakelius su benzinu, bendros 46 Lt vertės, tuo padarydamas nu­ken­tė­jusiajam R. K. 455 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą ten­kin­ti, pro­ku­rorė pra­šė ape­lia­cinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atme­tamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Nuteistasis S. T. prašo paskirti jam švel­nes­nę bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skirdamas S. T. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. T., atsižvelgė į tai, kad pa­da­ry­tas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusi­kals­ta­ma veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, į nustatytas S. T. atsakomybę len­g­vi­nan­čią ir sunkinančią aplinkybes, į nuteistojo asmenybę – jis nedirba, nesimoko, yra nevedęs, baustas ad­mi­nistracine tvarka, nors yra jauno amžiaus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, už nusikaltimus nuosavybei S. T. paskelbti dar du nuosprendžiai, kurie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėję. Visa tai leidžia teigti, kad nuteis­ta­jam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepa­da­rė, nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteis­to­jo dorovinių ir vertybinių nuostatų.

Kadangi S. T. nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusi­kal­timų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nu­sikaltimo padarymą teis­mas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

BK 178 str. 2 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir kitos bausmės – bauda, areštas bei laisvės apribojimas. Tačiau esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pagrįstai skyrė laisvės atė­mimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės pasky­ri­mas S. T. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikalstamas veikas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 178 str. 2 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. S. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino pa­da­ręs bau­džiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nanti ap­lin­ky­bė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­ta­mos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nustatydamas bausmės dydį S. T., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir pagrįstai skyrė vienerių metų trijų mėnesių lais­vės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė, negu BK 178 str. 2 d. sank­ci­joje nu­ma­ty­tos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl konstatuotina, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistojo S. T. apelia­ci­nia­me skun­de nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instan­ci­jos teis­me. Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.