Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai CPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka., ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymus bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2021 m. sausio 21 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius 24 mėnesių terminui perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį (34,99 Eur per mėnesį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – televizorių Samsung-UE55TU8072UXXH-0D0M3SDR100002, o atsakovas įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui nuomos mokestį. 2021 m. sausio 21 d. turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui 2021 m. sausio 28 d. buvo perduotas televizorius Samsung-UE55TU8072UXXH-0D0M3SDR100002. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų nuomos mokesčio įmokų, todėl pradinis kreditorius nutraukė sutartį, informuodamas atsakovą apie sutarties nutraukimą 2021 m. balandžio 10 d. pranešimu. 2021 m. birželio 11 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas apie kreditoriaus pasikeitimą informuotas 2021 m. birželio 16 d. pranešimu, išsiųstu sutartyje nurodytu atsakovo elektroniniu paštu. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, ar būtų grąžinęs išnuomotą televizorių, byloje nėra.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pastarojo pagal sutartį neįvykdytas prievoles.

Dėl nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo

Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4, 6.503 straipsniai). Įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma) (CK 6.503 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti draudimą išpirkti nuomojamą daiktą (CK 6.503 straipsnio 2, 3 dalys).

Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinis kreditorius išperkamosios nuomos būdu išnuomojo atsakovui televizorių, o atsakovas privalėjo sumokėti sutartą nuomos mokestį arba grąžinti televizorių. Atsakovas nuomos mokesčio laiku nemokėjo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas savo prievolių neįvykdė ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Duomenų, kad pradiniam kreditoriui perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101–6.110 straipsniai, nenustatyta. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neginčijo ieškovės reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Jei nuomininkas negrąžina turto, jis moka nuomos mokestį už visą naudojimosi turtu laikotarpį iki turto grąžinimo, o taip pat atlygina visus kitus nuomotojo dėl to patirtus nuostolius. Nuomininkas šia sutartimi įsipareigoja atlyginti nuomotojui visas šio turėtas išlaidas, susijusias su skolos, atsiradusios nuomininkui uždelsus apmokėjimą, išieškojimu.

Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė, trečiasis asmuo UAB „Be kredito“, yra nuomos paslaugas teikianti įmonė, kuri nuomoja įvairius naujus ir naudotus daiktus. UAB „Be kredito“ neteikia vartojimo kredito paslaugų ir nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Iš sutarties nustatyta, kad nuomos sutarties šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į daiktą atsakovui nėra perduodama, atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas 24 įmokas pagal sutartį, nusipirkti daiktą (televizorių) už 1 eurą. Esant nustatytoms minėtoms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai.

Ieškovė apskaičiavo nuomos sutartyje nurodytus delspinigius už 180 dienų ir prašo priteisti iš atsakovo 724,29 Eur delspinigių nuo nesumokėtos skolos sumos. CK 6.71 straipsnio 1 dalis, kaip vieną iš netesybų nustatymo būdą, nurodo sutartį. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine – komercine veikla, teikiantis teisines paslaugas ir siekiantis gauti pelno. Atsakovui pažeidus sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos, bei negrąžinus nuomojamo daikto, ieškovė patiria nuostolius.

Pažymėtina, kad atsakovas pagal 2021 m. sausio 21 d. nuomos sutartį yra sumokėjęs tik vieną įmoką, t. y. už vieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. vasario 21 d., ir nuo to laiko vengia įvykdyti prievolę, ar grąžinti išsinuomotą daiktą ir toliau naudojasi išsinuomotu daiktu. Kadangi išperkamosios nuomos teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas, todėl atsakovas nelaikytinas vartotoju, dėl ko nėra pagrindo mažinti šalių sutartimi sutartas netesybas. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti daiktą, tačiau šių pareigų neįvykdė ir nevykdo, toliau naudojasi išsinuomotu daiktu. Atsakovas ilgą laiką nevykdo savo prievolės, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, 2021 m. sausio 21 d. nuomos sutarties šalių sutarti 0,5 procento dydžio delspinigiai per dieną, ieškovės paskaičiuoti už 180 dienų, neprieštarauja sutarties šalių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinų delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismui pripažinus, jog atsakovas pažeidė prievolę, iš atsakovo ieškovei priteistini 724,29 Eur delspinigiai nuo nesumokėtos skolos sumos, paskaičiuoti už 180 dienų (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 35 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 19 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 242 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 296 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 11,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. A. 804,77 Eur (aštuonių šimtų keturių eurų septyniasdešimt septynių centų) nesumokėtas nuomos įmokas, 724,29 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų dvidešimt devynių centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 529,06 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt devynių eurų šešių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 296 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Priteisti iš atsakovo L. A. valstybės naudai 11,56 Eur (vienuolika eurų 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.