Teisora
Registruotis

Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1144-718/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-07
Bylos Nr.
1-1144-718/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41269-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1144-718/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41269-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Rimkutei,kaltinamajam R. A., jo gynėjai advokatei A. K.,vertėjai S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2023-12-18 išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2026-12-05, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmogiškųjų išteklių vadovu ir užsiimantis individualia veikla, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2021-04-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, 2022-02-23 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. A. sunkiai sužalojo žmogų: jis, 2023-10-15, 02.17 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį M. J. į veido sritį, dėl ko šis nuo suduoto smūgio krito nuo laiptų ir atsitrenkė į grindinį, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. J. sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairėje skruostinėje srityje, odos nubrozdinimą galvos kaktinės srities kairėje, kairės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio išnirimą, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, kraujosruvą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžį, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad tą dieną po darbo jis buvo pavargęs ir vakare nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jis nedaug vartoja alkoholio, buvo pavaišintas kokteiliais ir sukėlė žmogui skausmą, dėl ko labai gailisi. Jis ne viską atsimena, tik fragmentus. Bare kokteiliu jį pavaišino nepažįstamas asmuo. Jis matė vaizdo medžiagą, kurioje žmogus metė į jį nuorūką ir visaip išvadino, o jis tiesiog stovėjo. Smulkmenų neatsimena, tik žino, kad sukėlė žmogui skausmą. Vaizdo įraše matė, ką padarė, save įraše matė, bet nieko neatsimena, praėjo jau daug laiko. Kai jį pakvietė į policiją, pasakė, kad nieko neatsimena, tada jam parodė vaizdo įrašą. Jis prisimena, kad po darbo buvo pavargęs, nuėjo į barą ir išgėrė. Dar atsimena, kad stovėjo ir jį pravardžiavo. Ne viską atsimena, todėl keletą kartų peržiūrėjo vaizdo įrašą. M. J. iki įvykio nepažinojo. Jis pats nebuvo sužalotas. Žalą nukentėjusiajam atlygino, sumokėjo 1500 eurų – du kartus po 750 eurų. Su Ligonių kasomis pasirašė susitarimą dėl ieškinio atlyginimo dalimis. Visos sumos dabar neturi. Jis vedęs, žmona lietuvė, turi vaiką. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir sumokėjo jam kompensaciją. Vaizdo įraše jis yra užfiksuotas. Konflikto priežasties neprisimena. Po įvykio, atrodo, nuėjo namo. Iš pradžių kaltės nepripažino, nes ne viską atsiminė ir nesitikėjo, kad taip galėtų pasielgti. Gailisi. Savęs įraše neatpažino, nes žmogus buvo su kepure, veido nesimatė. Dėl vaizdo įrašo kokybės savęs neatpažino, nors keletą kartų žiūrėjo įrašą. Jis retai lankosi tokiose vietose. Ankščiau buvo teistas, nes 2019 m. buvo incidentas su darbdaviu dėl nesumokėto atlyginimo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023-10-18 apklausos metu parodė, kad 2023-10-15, apie 02.00 val., atėjo išgėręs į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholį. Apie 04.00 val. išėjo į lauką, prie baro laiptų matė stovintį barmeną, ir, kaip suprato, šalia jo stovinčius draugus. Kaip toliau viskas vyko, neprisimena, atmintį atgavo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje, buvo sužalotas. Jį nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo gydomas ir išleistas tik 2023-10-17. Jam tris dienas buvo lašinami antibiotikai. Gydytojai jam nurodė, kad jis nukrito nuo laiptų, tačiau, matydamas savo sužalojimų pobūdį ir viską įvertinęs, kad nebuvo toks girtas, mano, kad jį sumušė. Kaip jį mušė ir kas tai padarė, neprisimena. Neprisimena jokio konflikto ar jo pradžios. Ligoninėje jam nustatė kaukolės skilimą. Jo kairė akis yra mėlyna, patinusi, skauda galvą ir kairės rankos vidurinį pirštą, jis buvo išsuktas (1 t., b. l. 1-15).

Nukentėjusysis M. J. 2024-03-23 papildomos apklausos metu parodė, kad po įvykio jo drabužiai buvo nesuplėšyti, bet kruvini. Labiausiai buvo kruvinas striukės viršus, kairysis šonas, nors ir kitose vietose striukė buvo kruvina, taip pat buvo šiek tiek kruvini džinsai, bet nedaug. 2023-10-15 į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo vienas. Negali pasakyti, ar ką nors įžeidė, ar išvadino rusu ir panašiai, tačiau ne jo būdui būtų kitą žmogų išvadinti dėl jo tautybės, nes jis yra daug keliavęs. To neatsimena. Ar jis kažką stumtelėjo, taip pat pasakyti negali. Po įvykio buvo sužalotas jo kairės rankos didysis pirštas. Iki įvykio jis buvo sveikas, traumų neturėjo. Ligoninėje jam labai skaudėjo pirštą, klausė medikų, ar išgelbės jo pirštą, nes jis tiesiog buvo nulinkęs į šoną. Gydytojas jam vienu staigiu judesiu atstatė pirštą. Į naktinį barą jis tikrai atėjo su sveiku pirštu. Aplinkybių, kaip buvo sužalotas, neprisimena. Neneigia, kad bare vartojo alkoholį, tačiau jis išgėręs alkoholio nėra konfliktiškas. Dėl sužalojimo patyrė fizinių išgyvenimų, todėl prie ikiteisminio tyrimo teiks civilinį ieškinį 3000 Eur dydžio sumai (1 t., b. l. 45-48).?

Liudytojas A. J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-15 naktį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Laisvu nuo darbo metu buvo išėjęs į terasą parūkyti. Bare ir terasoje buvo daug žmonių. Jis stovėjo prie sienos nugara, nuo jo į dešinę buvo laiptai į apačią, į barą. Rūkant pamatė, kad vienas asmuo metė nuorūką į kitą rusiškai kalbantį žmogų, kuris buvo apsirengęs juodai, tamsiais juodais plaukais. Jis metusiam nuorūką pasakė: „Kodėl mėtai cigaretę į žmogų?“. Jis atsakė: „Nes jis yra rusas“. Jis apie tai pasakė rusakalbiui asmeniui. Šalia rusakalbio asmens atsistojo klientas, atėjęs ką tik iš baro, jis stovėjo ant laiptų viršutinio laiptelio. Atėjęs asmuo stumtelėjo rusakalbį asmenį ir jo atžvilgiu pavartojo rusiškus keiksmažodžius. Rusakalbis asmuo jo paklausė, ar yra apsauginis bare, į tai jis atsakė teigiamai. Netrukus priėjo apsaugos darbuotojas kartu su rusakalbiu asmeniu. Tuo metu jis kalbėjo su mergina. Staiga išgirdo šurmulį, atsisukęs pamatė žmogų, stovėjusį ant laiptų viršaus, jis krito aukštielninkas. Kilo sąmyšis, lankytojai tarpusavyje stumdėsi. Nukritęs asmuo kurį laiką buvo be sąmonės. Jis ir apsaugos darbuotojas kėlė asmenį, jį gaivino. Nematė, kas sudavė krentančiam asmeniui, tačiau suprato, kad jis krenta pašalinio asmens paveiktas. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, gali pasakyti, kad rusakalbio asmens, sudavusio smūgį, nepažįsta, jis bare lankėsi gal 3 - 4 kartus iki įvykio. Po įvykio minėtas asmuo bare nepasirodė (1 t., b. l. 86-89).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-10-15 dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Pamena, kad išėjo į lauką, ir, stovėdamas laiptų apačioje, pamatė, kad terasoje, t. y. laiptų viršuje, vyksta kažkoks konfliktas. Palipo laiptais šiek tiek į viršų. Prie laiptų krašto stovintis vyriškis tamsesnio gymio vyriškiui pasakė: „Pisk tu na***“, ir tamsesnio gymio vyriškis po šių žodžių sudavė vieną smūgį į veido sritį tuos žodžius pasakiusiam vyriškiui. Šis nuo smūgio krito nuo laiptų. Vyriškis krisdamas nedėjo žingsnių atgal, tiesiog iš vietos stovėdamas, lyg nuo smūgio praradęs sąmonę, krito atgal visu ūgiu ant nugaros/šono. Tada jis tą tamsesnio gymio vyriškį bandė išstumti iš terasos. Tada kilo muštynės tarp kitų asmenų, kažkas kažką ne taip suprato, toks šurmulys buvo, bet netrukus viskas nurimo. Kai viskas nurimo, jis nuėjo žadinti laiptų apačioje gulinčio vyriškio. Priėjęs pamatė, kad gulinčio vyriškio ranka buvo kažkaip po jo kūnu. Pradėjo jį judinti, žadinti, pavertė ant šono ir pamatė, kad jo rankos, kuri buvo po jo kūnu, vienas pirštas tiesiog 90 laipsniu kampu nusisukęs į šoną. Ant vyriškio veido, akių srityje, buvo didelė kraujosruva. Vyriškį pavyko pažadinti, tačiau jis nesiorientavo. Po to vyriškis atsikėlė ir užlipo į viršų, į terasą. Atsisėdo ant suoliuko ir jis pats vyriškiui pasakė, kad jo pirštui blogai. Vyriškis buvo toks nesusiorientavęs, kad net nesuprato, kad jo pirštas „nulinkęs“. Po pasakymų apie jo pirštą, vyriškis pats paėmė už sulenkto piršto ir jį ištiesino, atstatė į vietą. Nei nukentėjusiojo asmens, nei tamsesnio gymio asmens, kuris sudavė smūgį, jis nepažįsta. Tą vakarą su juo buvo jo brolis J. A. P., kuris konflikte nedalyvavo, tačiau jam padėjo žadinti nuo laiptų nukritusį vyriškį. Baro viduje nebuvo jokių konfliktų (1 t., b. l. 96-99).

Iš 2024-03-26 - 2024-03-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo matyti, jog liudytojas D. P. parodymų patikrinimo metu, laikydamas manekeną/statistą, parodė vietą, kurioje 2023-10-15 stovėjo nukentėjęs M. J., kai gavo smūgį į veido/galvos sritį (fotonuotrauka Nr. 1), t. y. D. P. parodė, kad nukentėjęs asmuo, prieš gaudamas smūgį, stovėjo ant trečio laiptelio skaičiuojant nuo viršaus. Po to parodė, kurioje vietoje ir kokioje padėtyje po smūgio nukrito asmuo (fotonuotrauka Nr. 2), t. y. D. P. parodė, kad kai matė asmenį, šis gulėjo labiau ant dešinės pusės, kojos iš dalies sulenktos, galva pilnai atsirėmusi į priešpriešinę sieną. Kokiose padėtyse buvo nukentėjusiojo rankos ir kuriose vietose - tiksliai pasakyti negalėjo. D. P. parodė, kaip pavertė nukentėjusį asmenį, kad jam padėtų bei jį žadino (fotonuotrauka Nr. 3). Pastarojo paklausus, ar po įvykio buvo ant grindinio likę kraujo, šis patvirtino, kad kraujo buvo (1 t., b. l. 102-108).

Liudytojas E. R. apklausos metu parodė, kad neatsimena kada, bet buvo naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo G. P.. Kelintą valandą atėjo į naktinį barą, pasakyti negali. Jis tą vakarą vaikščiojo su skrybėle. Bare vartojo alkoholinius gėrimus. Pamena, kad rūkomajame, t. y. prie įėjimo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo su rusakalbiu vyriškiu, kuris pats pasakė, kad yra ar tai iš Baltarusijos, ar Rusijos (iš kur tiksliai, neatsimena), dėl to ir kilo konfliktas, kad jis iš kažkurios tos šalies. Kažkokiam vyriškiui, kurio jis nepažįsta, nepatiko tas rusakalbis vyriškis ir jie tarpusavyje sukonfliktavo, po ko rusakalbis vyriškis trenkė nepažįstamam vyriškiui, o po to iš karto dar sudavė smūgį jo draugui G. P.. Po visko rusakalbis vyriškis pasišalino. Galimai jis kvietė greitąją pagalbą, ką jai nurodė, pasakyti negali, nes nepamena (1 t., b. l. 111-114).

Liudytoja D. S. parodė, kad 2023-10-27 jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41269-23. Susipažinusi su byloje pridėtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu: „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės bei smūgį nukentėjusiajam sudavęs asmuo, atpažino, kad įtariamasis yra R. A.. Apie tai surašė tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-2949632-23. R. A. atpažino, nes pirmą kartą jį pamatė pas kolegę apklausoje. Kadangi su kolege sėdi viename kabinete, tai jį matė ne momentiškai, o ilgesnį laiką. Po kurio laiko, panašiai 2022 m., atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame įteikė pranešimą apie įtarimą R. A. ir apklausė įtariamuoju, vėliau buvo atliekama ir akistata. Be to, ji pagal ikiteisminį tyrimą atliko policijos pareigūnų kūno kamerų apžiūras, kuriuose buvo užfiksuotas R. A.. K. R. A. procesinių veiksmų atlikimui buvo ne kartą kviestas į policijos įstaigą, peržiūrėjusi vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, atpažino, kad asmuo, sudavęs smūgį nukentėjusiajam, yra R. A. (1 t., b. l. 123-126).

Iš 2024-03-13 - 2024-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad naktinis baras „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „Klaipėdos viešbutis“ komplekse. Baras turi savo atskirą įėjimą, kuris yra rytinėje pastato dalyje, pietinėje pusėje. Tiek šaligatvis iki baro, tiek pats įėjimas išklotas trinkelėmis. Prie baro yra pavėsinė/pertvara, kuri neturi durų. Prie baro yra laiptai į apačią ir durys į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. Laiptai iš dalies apsaugoti metaliniais turėklais. Laiptai - penkių pakopų, kurių viršutinis yra 17,5 cm aukščio, o kiti yra po 18, 5 cm aukščio. Laiptai sudaryti iš trinkelių. Laiptų apačioje yra apie 100x150 cm dydžio aikštelė (1 t., b. l. 30-41).

Iš 2023-10-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog aprašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2023-10-15 vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ iš naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2023-10-15 02.00.01 val. Matoma stačiakampio formos dengta terasa be durų. Kairėje pusėje pagal sieną stovi suoliukas. Priekyje laiptai vedantys žemyn. Šalia laiptų tvorelė. Dešiniame tolimesniame kampe išėjimas į lauką. Įraše matomi baro lankytojai, jie vaikšto, rūko, bendrauja. 02.17.15 val. asmuo šviesia ilga striuke ( ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tai nukentėjusysis M. J.) ranka trinkteli asmeniui, stovinčiam jo kairėje, kuris yra tamsaus gymio, apsirengęs šviesia kepure su snapeliu, tamsiu bliuzonu su šviesiu kapišonu, šviesiomis kelnėmis ( ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad tai R. A.). Jie tarpusavyje kalbasi. 02.17.23 val. tamsaus gymio asmuo nueina laiptais į apačią, į barą. Paskui tamsų asmenį į terasą ateina dar du žmonės. 02.17.46 val. tamsaus gymio asmuo įsideda cigaretę į burną ir staigiu judesiu kaire ranka vieną kartą smūgiuoja į veidą šalia stovėjusiam asmeniui šviesia ilga striuke (nukentėjusiajam M. J., kuris stovėjo ant pirmojo nuo viršaus laiptelio). Asmuo nukrenta aukštielninkas žemyn laiptais. Kaire ranka tamsaus gymio asmuo trenkia kitam priešais jį stovėjusiam asmeniui. Tarp kitų asmenų vyksta susistumdymas, grumtynės, asmenys smūgiuoja vienas kitam. Tamsaus gymio asmuo blaškosi, kiti asmenys jį bando sulaikyti. Sulaikius išveda iš terasos į lauką. 02.23.52 val. kiti asmenys atveda asmenį šviesia striuke ir pasodina ant suoliuko. 02.28.17 val. asmuo nuo suoliuko pakyla ir išeina į lauką, po to atvyksta greitosios medicinos pagalbos automobilis. Vaizdo įrašas baigiasi 03.00.00 val. (1 t., b. l. 133-135).

Iš 2023-12-27 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2949632-23 matyti kad, peržiūrėjus ikiteisminio tyrimo medžiagoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė R. A. (1 t., b. l. 149-150).

Iš 2024-03-08 - 2024-03-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2023-10-15 skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vyriškis sako, kad į barą „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, reikalinga greitoji pagalba, kadangi vyras, apie 30 m., nukrito nuo laiptų (1 t., b. l. 146-148).

Iš 2024-10-18 asmens apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad M. J. apžiūros metu užfiksuota pamėlusi ir ištinusi kairioji akis, paraudę rankų krumpliai (1 t., b. l. 49-51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1082/2023 (03) matyti, kad, remiantis M. J. apžiūros, tyrimui pateiktų medicininių dokumentų, gydytojo radiologo konsultacijos išvados Nr. RD-15/2024(01) ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, M. J. nustatyta: 1) Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kairėje skruostinėje srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, 1-2 savaičių laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2) Odos nubrozdinimas galvos kaktinės srities kairėje, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (2023­-10-15, 03.47 val.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) Kairės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio išnirimas padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2023-10-15, 03.47 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu; 4) Kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2023-10-15, 03.47 val.), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu. Neatmetama galimybė, kad M. J. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2 t., b. l. 59-61).

Iš 2024-06-06 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas R. D., kuris pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1082/2023 (03), atsakė į pateiktus papildomus klausimus:

1. Keliais smūgiais M. J. padaryti specialisto išvadoje nurodyti visi sužalojimai ir ar galėjo vieno smūgio (traumuojančio poveikio kontakto) pasekoje atsirasti net keturi skirtingo sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai skirtinguose vietose? M. J. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. M. J. nustatyti sužalojimai yra skirtingose anatominėse lokacijose, kadangi po smūgio į galvą M. J. krito nuo laiptų ir tikėtina traumavosi kritimo metu.

2. Koks yra kairės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio išnirimo mechanizmas ir ar jis susijęs su smūgio į galvą sudavimu? Kadangi po smūgio į galvą M. J. krito nuo laiptų, trečio piršto tolimojo pirštakaulio išnirimas galėjo būti padarytas krentant nuo laiptų ir kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais).

3. Ar galėjo po smūgio sudavimo į kairę galvos sritį atsirasti kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžis? Šie sužalojimai galėjo būti padaryti po smūgio į galvą ir kritimo nuo laiptų ir atsitrenkimo į kietus bukus daiktus metu.

4. Ar turėjo įtakos sužalojimų sunkumui nukentėjusiojo girtumas? Girtumas (toksinis etilo alkoholio poveikis) yra sužalojimas sukeltas cheminės medžiagos (etilo alkoholio). M. J. nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto išvados 1. punkte yra padaryti dėl mechaninio, o ne dėl cheminio poveikio.

5. Ar smūgio sudavimas buvo intensyvus ir ar sunkūs (išvados 1.4 punktas) sužalojimai atsirado nuo smūgio į galvą, ar nuo atsitrenkimo į grindinį po kritimo? Smūgio intensyvumas teismo medicininio tyrimo metu nenustatinėjamas. Specialisto išvados 1.4 punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nuo tiesioginio smūgio į galvą, tiek nuo atsitrenkimo į kietą buką daiktą (daiktus) nukritus nuo laiptų (2 t., b. l. 76-79).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2024-05-08 specialisto išvados Nr. 11-768(24), 11K-104 (24) matyti, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktoje skaitmeninėje vaizdo byloje (asmuo, kuris vilki tamsų prasegtą viršutinį drabužį, po juo pasivilkęs šviesų drabužį su gobtuvu, užsidėjęs šviesią kepuraitę) ir lyginamajam tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotas tas pats asmuo (2 t., b. l. 30-35).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021). Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kurie patvirtina, kad R. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad konkrečios konflikto priežasties, dėl kurios sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, neprisimena, tačiau iš vaizdo medžiagos matė, jog nukentėjusysis metė į jį nuorūką. Paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog, rankos kumščiu suduodamas smūgį į veidą nukentėjusiajam, jį tikrai sužalos, numatė įvairių padarinių galimybę ir šiuo atveju turi atsakyti už faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo M. J. sveikatos sutrikdymą. Konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (M. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis aplinkybių, kaip buvo sužalotas, neprisimena, nes bare vartojo alkoholį. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje, terasoje, nukentėjusysis M. J. ranka trinkteli kaltinamajam R. A., jie tarpusavyje kalbasi, po to kaltinamasis nueina laiptais į apačią, į barą. Po to grįžta į terasą kaltinamasis ir dar du žmonės, ir kaltinamasis staigiu judesiu kaire ranka vieną kartą smūgiuoja į veidą šalia stovėjusiam nukentėjusiajam M. J., kuris stovi ant pirmojo nuo viršaus laiptelio, ir nuo smūgio nukrenta aukštielninkas žemyn laiptais. Po to kaltinamasis trenkia kitam priešais jį stovėjusiam asmeniui, tarp kitų asmenų vyksta susistumdymas, grumtynės, asmenys smūgiuoja vienas kitam.

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. A. 2023-10-15, 02.17 val., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį M. J. į veido sritį, dėl ko šis nuo suduoto smūgio krito nuo laiptų ir atsitrenkė į grindinį, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. J. sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairėje skruostinėje srityje, odos nubrozdinimą galvos kaktinės srities kairėje, kairės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio išnirimą, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, kraujosruvą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžį, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog R. A. įvykio metu tyčia sudavė vieną smūgį M. J. į veidą ir padarė jam sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie jo neteisėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą R. A. padarė veikdamas netiesiogine tyčia: jį darydamas (suduodamas vieną smūgį M. J. į veidą) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įvairūs padariniai – ne tik sukeliantys fizinį skausmą, bet ir keliantys pavojų kito žmogaus sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja optimalaus kaltininko resocializacijai būtinos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, kad būtų paskirta proporcinga ir teisinga bausmė, o ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų. Svarstydamas bausmės kaltinamajam skyrimo klausimą, teismas įvertina tai, kad R. A. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nukentėjusiajam atlygino patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat proceso išlaidas (iš viso 1 500 Eur), nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi (t. 3, b. l. 48-49, 76-79, 131-132), kaltinamasis susitarė dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo atlyginimo (t. 3, b. l. 134-136). Svarbu pažymėti, kad paties nukentėjusiojo elgesys, trinktelėjimas kaltinamajam, nebuvo priimtinas. R. A. dirba, darbdaviai charakterizuoja jį teigiamai (t. 2, b. l. 132, 133), jis vykdo individualią veiklą, anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, visos baudos sumokėtos. Kaltinamasis turi šeimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, spontaniškas, jo nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų. R. A. kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį reaguodamas į susiklosčiusią konfliktinę situaciją, dėl to šis krito nuo laiptų ir atsitrenkė į grindinį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sužalojimus, sukėlusius jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimo padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) atžvilgiu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, daugiau jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu R. A. neatliko. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas būtų sukėlęs negrįžtamojo pobūdžio jo sveikatos pakenkimų, liekamųjų reiškinių jo sveikatai šiuo metu, nulėmusių pablogėjusią gyvenimo kokybę. Visos aptartos aplinkybės rodo mažesnį R. A. padaryto BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bei jo paties asmenybės pavojingumo laipsnį. R. A. paskyrus net ir BK numatyto minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų ne tik jo socialiniai ryšiai, tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį R. A. nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis prarastų galimybę dirbti, išlaikyti šeimą. Teismas mano, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant R. A. švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmės rūšį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 2 d., 3d., 4 d., 6 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant maksimalų jos dydį, visą bausmės laikotarpį paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. A. bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; jam uždraustina bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas). Šiuo konkrečiu atveju švelnesnė bausmės rūšis užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas mano, kad būtent ši bausmės rūšis padės pasiekti bausmės tikslus, kadangi R. A. bus kontroliuojamas probacijos tarnybos ir turės atsiskaityti už teismo skirtų įpareigojimų ir draudimo vykdymą. Nurodyti kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimas, teismo vertinimu, yra pakankami siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 858,18 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75-76). Dėl pareikšto Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, kuria kaltinamasis įsipareigoja žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 15 mėnesių, nuo 2024-07-22 kiekvieną mėnesį įmokant po 57 Eur. Pirmos įmokos suma 60,18 Eur, kurią skolininkas įsipareigoja sumokėti iki 2024-07-31 (3 t., b. l. 134-136). Kaltinamasis prašė susitarimą tvirtinti. Aplinkybių, dėl kurių susitarimas negali būti patvirtintas, nenustatyta, todėl 2024-07-22 susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas (BPK 113 str., CPK 42 str.).

Be to, nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 67-70), kuriuo prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2023-06-17 susitarime nurodyta, kad R. A. atsiprašė nukentėjusiojo M. J. ir pastarasis atsiprašymą priėmė ir sutiko, kad baudžiamojoje byloje bus atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė, neturtinė žala ir proceso išlaidos, kurias įvertino 1500 Eur, ir visa suma bus sumokėta iki 2024-07-31 į nukentėjusiajam priklausančią banko sąskaitą. Nukentėjusysis M. J. ir įtariamasis R. A. sutarė, kad tai bus laikoma visišku žalos atlyginimu ir nukentėjusysis ateityje pretenzijų nereikš ir proceso dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradės. Susitarimas patvirtintas R. A. ir M. J. parašais ( t. 3, b. l. 48-49). Nukentėjusysis M. J. elektroniniu paštu informavo teismą, jog civilinis ieškinys atlygintas (t. 3, b. l. 76-79). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys atlygintas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Dvi optinės laikmenos (Lietuvos teismo ekspertinės centro tyrimo objektai prie 2024-05-08 specialisto išvados Nr. 11-768 (24), 11K-104(24) (2 t., b. l. 30-35), esančios voke Nr. 1 prie baudžiamosios bylos;

2. Kompaktinis diskas, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas (priedas prie 2023-10-24 kitų objektų apžiūros protokolo) (1 t., b. l. 133-135), GMP garso įrašas (priedas prie 2024-03-08 - 2024-03-12 apžiūros protokolo) (1 t., b. l. 146-148), įvykio vietos apžiūros nuotraukos (priedas prie 2024-03-13 - 2024-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolo) (1 t., b. l. 30-41), parodymų patikrinimo įvykio vietoje nuotraukos (priedas prie 2024-03-26 - 2024-03-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolo) (1 t., b. l. 102-108), esantis voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos;

3. Kompaktinis diskas su AS „Citadele bankas“ pateiktais duomenimis (priedas prie 2024-04-16 rašto Nr. R3-4/634E) (2 t., b. l. 13-17), esantis voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos;

4. Vokas Nr. 3, kuriame yra 4 nuotraukos iš nukentėjusiojo M. J. apžiūros (priedas prie 2024-10-18 asmens apžiūros protokolo) (1 t., b. l. 49-51), esantis prie baudžiamosios bylos;

nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti jį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, visą bausmės laikotarpį paskiriant intensyvią priežiūrą, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. A. bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (sveikatos priežiūra), įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, visą bausmės laikotarpį paskiriant intensyvią priežiūrą, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. A. bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (sveikatos priežiūra), įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

R. A. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Patvirtinti 2024-07-22 kaltinamojo R. A. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuria kaltinamasis R. A. įsipareigoja žalą– 858,18 Eur, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlyginti per 15 mėnesių, nuo 2024-07-22 kiekvieną mėnesį įmokant po 57 Eur. Pirmos įmokos suma 60,18 Eur, kurią skolininkas įsipareigojo sumokėti iki 2024-07-31. Skolininkui nevykdant įsipareigojimo išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams.

Procesą dėl nukentėjusiojo M. J. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Dvi optines laikmenas (Lietuvos teismo ekspertinės centro tyrimo objektai prie 2024-05-08 specialisto išvados Nr. 11-768 (24), 11K-104(24)), esančias voke Nr. 1 prie baudžiamosios bylos;

2. Kompaktinį diską, kuriame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas (priedas prie 2023-10-24 kitų objektų apžiūros protokolo), GMP garso įrašą (priedas prie 2024-03-08 - 2024-03-12 apžiūros protokolo), įvykio vietos apžiūros nuotraukas (priedas prie 2024-03-13 - 2024-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolo), parodymų patikrinimo įvykio vietoje nuotraukas (priedas prie 2024-03-26 - 2024-03-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolo), esančius voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos;

3. Kompaktinį diską su AS „Citadele bankas“ pateiktais duomenimis (priedas prie 2024-04-16 rašto Nr. R3-4/634E), esantį voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos;

4. Voką Nr. 3, kuriame yra 4 nuotraukos iš nukentėjusiojo M. J. apžiūros (priedas prie 2024-10-18 asmens apžiūros protokolo), esantį prie baudžiamosios bylos;

nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė