Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir N. S., atstovaujamų atstovo pagal įstatymą S. S., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – T. S. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

7. Tarnyba atkreipė dėmesį į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos preambulės 28 ir 36 punktus, taip pat akcentavo, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš pažeidžiamiausių socialinių grupių, todėl tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus, o tai reiškia, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjos – nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena Lietuvoje, lanko ugdymo įstaigas, pramoko kalbą, susikūrė socialinių ryšių ratą, turi galimai pagrįstą baimę grįžus į (duomenys neskelbtini) būti sulaikytos dėl tėvų opozicinio požiūrio, kurį jos išreiškė aktyviais veiksmais, o išvykus į (duomenys neskelbtini) būti deportuotos į (duomenys neskelbtini), nes šios dvi valstybės itin glaudžiai bendradarbiauja įvairiais politiniais klausimais.

II.

9. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietybes, o jų prašymas suteikti prieglobstį paremtas baime patirti persekiojimą dėl jų tėvo opozicinės veiklos (duomenys neskelbtini), dėl kurios jam suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

11. Teismas akcentavo, kad vertinant prieglobsčio suteikimą nepilnamečiam asmeniui, esant valstybėje narėje nustatytiems palankesniems reikalavimams, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) kad tokiam vaikui netaikomas Direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje numatytas pabėgėlio statuso nesuteikimo pagrindas ir 2) jis dėl savo pilietybės ar kito jo asmeninį teisinį statusą apibūdinančio elemento toje valstybėje narėje neturi teisės į palankesnį vertinimą, palyginti su tuo, kuris jam būtų taikomas suteikus pabėgėlio statusą. Teismas nurodė, kad vertinant antrąją sąlygą, būtina nustatyti, jog vaiko turima pilietybė nesuteikia palankesnio vertinimo, palyginti su tuo, kuris jam būtų taikomas suteikus pabėgėlio statusą, o tokio vertinimo svarbą lemia ne turima dviguba pilietybė ar grėsmės nebuvimas kilmės šalyje, tačiau geriausių vaiko interesų vertinimas, t. y. vien ta aplinkybė, jog nepilnametis turi dvigubą pilietybę, nėra pagrindas atsisakyti suteikti prieglobstį.

14. Nors Migracijos departamentas Sprendime pareiškėjų (duomenys neskelbtini) mėnesio išvykimą į (duomenys neskelbtini), prieglobsčio suteikimą pareiškėjų tėvui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotus (duomenys neskelbtini) pasus pareiškėjoms vertino kaip aplinkybių visumą, patvirtinančią veiksmingą pareiškėjų naudojimąsi (duomenys neskelbtini) gynyba, teismas darė išvadą, jog toks atskirų, tarpusavyje nesusijusių epizodų vertinimas nepagrindžia Migracijos departamento padarytos išvados, nes pareiškėjos į (duomenys neskelbtini) išvyko tuo metu, kai jų tėvui dar nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, taigi, Migracijos departamentas neįvertino, ar Sprendimo priėmimo metu pareiškėjoms išvykus į (duomenys neskelbtini), esant duomenims apie pareiškėjų tėvui suteiktą prieglobstį dėl jo opozicinės veiklos, gali kilti pagrįsta grėsmė pareiškėjoms, o aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjoms išduoti (duomenys neskelbtini) pasai, neleidžia daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) mažametės gali naudotis minėtos šalies veiksminga gynyba, be to, byloje nėra nustatyta, kokiais atvejais (duomenys neskelbtini) neišduotų paso šios šalies piliečiams. Teismas akcentavo, kad Sprendime nėra išanalizuota, kokia kilmės valstybės apsauga būtų suteikta pareiškėjoms ir ar ji būtų veiksmingesnė nei ta, kurią pareiškėjos galėtų įgyti, jeigu joms būtų suteiktas prieglobsčio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamento Sprendimą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo įpareigoti Migracijos departamentą jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo ir ne vėliau kaip per 1 vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnio 1 dalies nuostatą ir tai, kad nuspręsta panaikinti atsakovo Sprendimą, įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

17. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas, pareiškėjų atstovui pagal įstatymą priteisė 1 621,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias laikė pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 25M38456, kuriuo nuspręsta pareiškėjoms nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjų, atstovaujamų atstovo pagal įstatymą, skundą tenkino: panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo jį pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisė pareiškėjų atstovui pagal įstatymą iš atsakovo 1 621,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimus, išvadų nepagrindė, o teismo sprendime motyvai išdėstyti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos pagal tėvą turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, o pagal motiną – (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėjos su atstovais pagal įstatymą (motina ir tėvu) (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjos yra mažametės, jų tėvui Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) suteikė pabėgėlio statusą, o jų motinai Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu tarp pareiškėjų tėvų vyksta skyrybų procesas. Bylos duomenimis, pareiškėjų tėvas pareiškėjų vardu (duomenys neskelbtini) pateikė prašymus suteikti pareiškėjoms prieglobstį Lietuvoje, kuriame nurodė, kad dėl jo persekiojimo iš (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų pusės bijo dėl grėsmės ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu, t. y. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjoms nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Nesutikdami su pastaruoju sprendimu, pareiškėjų tėvai jį apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris (duomenys neskelbtini) pareiškėjų atstovų (motinos ir tėvo) skundus tenkino: panaikino minėtą sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

25. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, nes išnagrinėjus pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus jų motyvus (galimas persekiojimas vienoje iš kilmės valstybių – (duomenys neskelbtini) – dėl biologiniam tėvui primetamų ar jo turimų politinių įsitikinimų), konstatuotina, jog rizika prieglobsčio prašytojoms nukentėti yra nepagrįsta dėl turimos daugybinės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pilietybės. Sprendime nurodyta, kad Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte yra teigiama, jeigu asmuo turi kelių valstybių pilietybę, „šalis, kurios pilietis jis yra“ reiškia bet kurią šalį, kurios pilietis asmuo yra, ir nelaikoma, jog ta valstybė jo negins, jei be svarbios priežasties, susijusios su visiškai pagrįsta baime, jis nepasinaudoja vienos iš šalių, kurios pilietis jis yra, gynyba. Sprendime pažymėta, jog tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų biologinė motina kreipėsi į atsakingas (duomenys neskelbtini) institucijas su tikslu gauti nepilnametėms dukroms kelionės dokumentus (pasus), kurie joms ir buvo išduoti bei su kuriais (duomenys neskelbtini) jos vyko į (duomenys neskelbtini) kartu su motina ir ten praleido 2–3 mėn. Taigi, Migracijos departamentas Sprendime vertino, kad pareiškėjos naudojosi ir ateityje gali naudotis šalies, kurios pilietės jos yra, veiksminga gynyba, kaip tai yra numatyta Konvencijoje. Todėl Migracijos departamentas Sprendime akcentavo, kad atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, nesuteikus prieglobsčio pareiškėjoms, grąžinimo ir / ar išsiuntimo klausimas nėra sprendžiamas, tėvams suteikiant galimybę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaip ir praeityje.

26. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams.

27. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

29. Akcentuotina, kad Įstatymo 2 straipsnio 22 dalis apibrėžia prieglobsčio prašytojo šeimos narius – tai sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus „Prieglobstis ir laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje“ antrojo skirsnio „Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas“ įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

30. Tvarkos aprašo 97 punktas, kuriame, be kita ko, aptartas prašymo suteikti prieglobstį tyrimo tikslas, nurodyta, kad šis tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, išvardinta, į ką Migracijos departamentas turi atsižvelgti, atlikdamas šį tyrimą; 99 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas turi nustatyti esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui dėl prieglobsčio suteikimo; ketvirto skirsnio „Sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) priėmimas“ 109 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad, priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį, jo šeimos nariams, kaip jie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, kurių prašymai suteikti prieglobstį taip pat nagrinėjami iš esmės, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojo šeimos nariui nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvoje pagal Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį; užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, prašymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko Tvarkos aprašo 97 punkte nurodyto tyrimo.

31. Direktyvos preambulės 18 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą, pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją; preambulės 28 punktas, kuriame nurodyta, jog būtina, kad, vertindamos nepilnamečių pateiktus tarptautinės apsaugos prašymus, valstybės narės atsižvelgtų į specifines vaikų persekiojimo formas; preambulės 36 punktas, kuriame nustatyta, kad šeimos nariams vien dėl jų giminystės su pabėgėliu ryšio paprastai gali grėsti tokie persekiojimo veiksmai, kurie gali būti pagrindu pabėgėlio statusui suteikti; 2 straipsnio j dalis, kurioje apibrėžta, kas yra šeimos nariai; 3 straipsnis, kuris nustato, kad valstybės narės gali nustatyti arba palikti galioti palankesnius reikalavimus, skirtus nustatyti, kuris asmuo gali būti priskiriamas prie pabėgėlio ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens, ir tarptautinės apsaugos pobūdį, jei tie reikalavimai yra suderinami su Direktyva; 20 straipsnio 3 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad, įgyvendindamos šios skyriaus („Tarptautinės apsaugos pobūdis“) nuostatas, valstybės narės atsižvelgia į specifinę pažeidžiamų asmenų, pvz., nepilnamečių padėtį; šio straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad įgyvendindamos šio skyriaus nuostatas dėl nepilnamečių, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į geriausius vaiko interesus.

32. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 51 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, kuriais įgyvendinamos Įstatymo nuostatos, kurios suderintos su Direktyvos nuostatomis, turi vadovautis ir Chartija, be kita ko, garantuoti jos 41 straipsnyje nustatytą asmenų teisę į gerą administravimą, kuri, be kita ko, apima pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021, kuri yra panaši tuo aspektu, kad joje prašymą suteikti prieglobstį taip pat pateikė nepilnametis vaikas, yra išaiškinęs, jog nagrinėjant vaiko pateiktą prašymą suteikti pabėgėlio statusą reikia nustatyti pagrįstą persekiojimo baimę; vertinant prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas; kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti. Šiais išaiškinimais remtasi vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3749-556/2021; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1303-602/2022; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3868-556/2022).

34. Aptarto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021, 68 punkte, be kita ko, paminėtas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro raginimas dėl objektyviai ribotų galimybių vaikams išreikšti politines pažiūras jų prašymus vertinti jų šeimos narių padėties kontekste; pristatyta, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Vadove dėl procedūrų ir kriterijų, nustatant pabėgėlio statusą ir Gairėse dėl tarptautinės apsaugos (1979 m., pakartotinis leidimas 2019 m., HCR/1P/4/ENG/REV. 4), nurodyta, jog ypač svarbu atsižvelgti į šeimos narių aplinkybes, kurios gali būti esminės sprendžiant vaiko prašymą; nors vaikas gali išgyventi asmeninę baimę ar patirti persekiojimą, dažnai jis gali bijoti arba gali būti paveiktas kitų persekiojimo priemonių, kurias patiria visa jo šeima (218 p.); vaikai dažniausiai kilmės valstybę palieka ne savo iniciatyva. Paprastai juos išsiunčia tėvai arba globėjai. Jeigu yra priežasčių manyti, kad tėvai siekia, jog jų vaikas būtų už kilmės valstybės ribų dėl savo pagrįstos baimės būti persekiojamiems, reikia preziumuoti, kad vaikas turi tokią pačią baimę (219 p.).

35. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendime visiškai nevertinta (duomenys neskelbtini) galimai suteikiama apsauga pareiškėjoms, lyginant su ta, kuri būtų taikoma Europos Sąjungoje, jeigu pareiškėjoms būtų suteiktas pabėgėlio statusas. Sprendime nesant tokio palyginimo, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar pareiškėjoms, kurios, be kita ko, yra mažametės ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) būtų užtikrinta pakankama apsauga nuo galimo persekiojimo, taip pat įvertinti, ar, nesuteikus tarptautinės apsaugos, bus deramai užtikrinti geriausi vaiko interesai, kaip to reikalauja Direktyvos tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas. Šiuo atveju toks palyginimas yra svarbus siekiant nustatyti tarptautinės apsaugos poreikį, taip pat įvertinti nagrinėjamomis aplinkybėmis reikšmingą (duomenys neskelbtini) suteikiamos apsaugos realumą, jos apimtį ir ribas bei praktinį veiksmingumą, atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę, kad pareiškėjų kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nelojalūs valdžiai ir vykdomai politikai asmenys yra persekiojami. Taip pat akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjų atžvilgiu gali būti vykdomi veiksmai (duomenys neskelbtini), kurie galėtų būti laikomi persekiojimu, o (duomenys neskelbtini) nenustatyta visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, savaime negalima pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) laikoma saugia valstybe pareiškėjoms, jog persekiojimas pareiškėjoms (duomenys neskelbtini) negresia, todėl apsaugą nuo (duomenys neskelbtini) persekiojimo gali suteikti pareiškėjų kilmės valstybė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

36. Pažymėtina, kad Sprendime pasisakant dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo nustatyta, jog įvertinus nuo (duomenys neskelbtini), neatmestina, jog pareiškėjų tėvas galėtų būti traukiamas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, o tokia rizika yra pakankamai reali vien dėl to, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis dalyvavo režimo netoleruojamoje veikloje, taip pat tęsia tokią veiklą po išvykimo iš kilmės valstybės. Sprendime nurodyta, kad tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų vertinimu, pareiškėjų tėvas yra laikomas potencialios grėsmės režimui sudedamąja dalimi, taip pat labai tikėtina, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijos yra identifikavusios užsienietį kaip asmenį, dalyvaujantį netoleruojamoje veikloje. Pasisakydamas dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nebuvimo, Migracijos departamentas Sprendime apsiribojo (duomenys neskelbtini) opozicionierių naujienų portalo „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtoje (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje esančių duomenų patikrinimu, atliktu pagal pareiškėjų tėvo ir motinos vardus, pavardes bei šių asmenvardžių derinius skirtinga seka, ir nenustatė duomenų, kad būtų paskelbta pareiškėjų tėvo ar motinos paieška (duomenys neskelbtini), taip pat Migracijos departamentas akcentavo pareiškėjų su motina (duomenys neskelbtini) išvykimą į (duomenys neskelbtini), prieglobsčio suteikimą pareiškėjų tėvui (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjų motinos kreipimąsi į kilmės valstybės atsakingas institucijas su tikslu sau ir pareiškėjoms gauti kelionės dokumentus (pasus), kurie joms ir buvo išduoti.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nėra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) gali sužinoti apie (duomenys neskelbtini) piliečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kažkaip kitaip nei iš pačių asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjų tėvui yra suteiktas pabėgėlio statusas, tyrimo metu nustatyta visiškai pagrįsta pareiškėjų baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini), įvertinusi, jog auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką ((duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) kontekste ((duomenys neskelbtini)) pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima neabejotinai spręsti, kad informaciją apie pareiškėjų tėvui suteiktą prieglobstį Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) gali sužinoti tik iš pareiškėjų tėvo ar su juo susijusių asmenų, nes tokio pobūdžio informacija (duomenys neskelbtini) iš esmės gali pasiekti ir per kitas visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjų visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) buvimą, neanalizavo pareiškėjų galimo patirti persekiojimo (duomenys neskelbtini) grėsmės, atsižvelgiant į tai, jog jų tėvui yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje dėl jo opozicinės veiklos (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjų situacija buvo vertintina atsietai nuo aplinkybių viseto, dėl kurių jos galimai būtų persekiojamos dėl jų giminystės ryšio su tėvu, taip pat atsakovas visiškai nevertino tų aplinkybių, ar (duomenys neskelbtini) tapus žinoma apie pareiškėjų tėvui suteiktą prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl opozicinės veiklos (duomenys neskelbtini), jam nebūtų daroma įtaka pasitelkiant pareiškėjas, ar pareiškėjoms turint dvigubą pilietybę ir vertinant šią aplinkybę kartu su jų tėvo opozicine veikla, (duomenys neskelbtini) neperduotų mažamečių asmenų (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, kad Sprendimas šiuo aspektu nebuvo pakankamai pagrįstas.

39. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai pareiškėjų tėvui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, (duomenys neskelbtini) pareiškėjų motina kreipėsi į kilmės valstybės konsulinę įstaigą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasų išdavimo ((duomenys neskelbtini) – dėl nepilnamečių vaikų, (duomenys neskelbtini) – dėl savęs), kurie joms buvo išduoti, taip pat pareiškėjos su motina (duomenys neskelbtini) lankėsi (duomenys neskelbtini), kur praleido 2–3 mėn. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino nurodytų aplinkybių kaip patvirtinančių, kad pareiškėjos gali naudotis (duomenys neskelbtini) veiksminga teisine apsauga. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskirų, tarpusavyje nesusijusių epizodų vertinimas nepagrindžia Migracijos departamento padarytos išvados dėl to, jog pareiškėjos naudojosi ir ateityje gali naudotis šalies, kurios pilietės jos yra, veiksminga apsauga. Pažymėtina, kad tik vertinant minėtas aplinkybes visumoje kartu su kitomis susijusiomis aplinkybėmis ir įrodymais galima būtų pagrįstai spręsti apie realią galimybę pareiškėjoms kilmės valstybėje (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) naudotis veiksminga gynyba, nes išsamus ir visapusiškas situacijos vertinimas sudaro pagrindą objektyviai patikrinti ir įvertinti pareiškėjų galimybes kreiptis pagalbos į kilmės valstybės valdžios institucijas bei patikimai nustatyti, ar pareiškėjos ateityje galės pasinaudoti kilmės valstybės apsauga. Šiuo atveju pavienių ir fragmentiškų aplinkybių vertinimas nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjoms kilmės valstybėje galėtų būti užtikrinta reali veiksminga gynyba, ypač atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) politinio režimo, kurį palaiko ir (duomenys neskelbtini) valdžia, priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei. Taigi, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog Migracijos departamentas neįvertino, ar Sprendimo priėmimo metu pareiškėjoms išvykus į (duomenys neskelbtini), esant duomenims apie jų tėvui suteiktą prieglobstį dėl jo opozicinės veiklos, gali kilti pagrįsta grėsmė pareiškėjoms, o vien aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjoms išduoti (duomenys neskelbtini) pasai, neleidžia daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) mažametės gali naudotis minėtos šalies veiksminga gynyba, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad byloje nėra nustatyta, kokiais atvejais (duomenys neskelbtini) neišduotų paso šios šalies piliečiams, neišanalizuota, kokia kilmės valstybės apsauga būtų suteikta pareiškėjoms ir ar ji būtų veiksmingesnė nei ta, kurią pareiškėjos galėtų įgyti, jeigu joms būtų suteiktas prieglobsčio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, su tuo susiję atsakovo apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

42. Dėl kitų atsakovo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

43. Pareiškėjų atstovas pagal įstatymą taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas atsakovo apeliacinis skundas, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjų atstovui išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.

44. Pareiškėjų atstovas prašo priteisti 1 331 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos pagrįstos 2025 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RS 2025-12/8 ir 2025 m. gruodžio 29 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1146760.

45. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas taikant 1,3 koeficientą ir dauginant jį iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už tokias teisines paslaugas, ji pareiškėjų atstovui priteistina.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjų atstovui pagal įstatymą iš atsakovo Migracijos departamento priteisiama 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjų M. S. ir N. S. atstovui pagal įstatymą S. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.