Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. K. atstovės advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. I. paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat A. I. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. I. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. I. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 17 d., 00.02 val., iki 2016 m. spalio 18 d., 12.05 val. (dvi dienos). Taip pat į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 8, 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, skiriant šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę: per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar mokytis; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajam M. K. priteistą neturtinę žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. I. priteista M. K. 200 eurų neturtinė žala.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., laikotarpyje nuo 16.37 val. iki 21.34 val., būdamas Vilniuje, tiksliau nenustatytose vietose, SMS žinutėmis bei telefonu grasindamas nukentėjusiajam M. K. negrąžinti iš pastarojo prieš jo valią paimtų banko sąskaitų išrašų: AB ,,DnB bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB ,,DnB bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos, kaip kompromituojančią informaciją, nunešti į policijos komisariatą ir melagingai policijai pranešti, kad M. K. A. I. kaip neva nepilnamečio atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Tokiu būdu, panaudodamas M. K. atžvilgiu psichinę prievartą, vertė perduoti jam (A. I.) 100 eurų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. I. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio 16 d., apie 18.30 val., prekybos centro ,,C.“, esančio (duomenys neskelbtini), tualete prieš M. K. valią iš pastarojo paėmė ir taip neteisėtai įgijo atspausdintus popieriuje neviešus elektroninius duomenis – detalius M. K. banko sąskaitų išrašus: AB ,,DnB bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB ,,DnB bankas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė juos su savimi bei J. M. (J. M.) kuprinėje iki 2016 m. spalio 17 d., 00.02 val., kai jis ir J. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tik dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kitų klausimų nevertina.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taip pat atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015, 2K-89-139/2016).

Nukentėjusysis M. K. civiliniu ieškiniu prašė iš nuteistojo A. I. priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad jis po įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, miego sutrikimus, pradėjo bijoti žmonių, teko gulėti psichiatrijos ligoninėje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nusikalstamų veikų darymo metu ir po jų nukentėjusysis neišvengiamai patyrė dvasinius išgyvenimus, natūralu, kad po tokių įvykių asmuo kurį laiką jautė nerimą ir baimę, tačiau nukentėjusysis neturtinės žalos pasekmes nepagrįstai įvertina 2 000 Eur. Nagrinėjamu atveju, toks neturtinės žalos dydžio priteisimas neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimų. Laikytina, kad nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai buvo trumpalaikiai, jie neturės reikšmingos įtakos jo tolimesniam gyvenimui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis yra ne kartą teistas – už plėšimą, sukčiavimą, melagingų parodymų davimą, kas reiškia, kad jam nėra būdinga tvirta vertybių hierarchija, o tuo pačiu ir patiriamų dvasinių išgyvenimų gilumas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, paties M. K. elgesys nėra itin atsakingas, jis susitinka su jam nepažįstamais žmonėmis, kaip pats nurodė, sutinka su jais atsiskaityti už lytinio pobūdžio paslaugas, teikiamas viešoje vietoje (prekybos centro tualete), neįvertindamas dėl tokio elgesio jam pačiam galinčio kilti pavojaus. Svarbu įvertinti ir tai, kad nagrinėjamu atveju M. K. turtinė žala padaryta nebuvo, taip pat jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad po įvykio M. K. teko gydytis psichiatrijos ligoninėje. Pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis jau nuo 2011 m. serga šizotipiniu sutrikimu, nagrinėjant baudžiamąsias bylas jam buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nuo 2017 m. gegužės 11 d. jis yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų intensyvumo suvokimui įtakos taip pat gali turėti jam diagnozuoti psichikos sutrikimai. Nukentėjusiojo atstovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. K. buvo hospitalizuotas iš karto po nusikalstamų veikų padarymo dėl psichinės sveikatos būklės pablogėjimo.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat vertintina ir nuteistojo asmenybė. A. I. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, teigė, kad jo nusikalstamas elgesys buvo įtakotas alkoholio, būdamas blaivus taip nepasielgtų. Jis yra jauno amžiaus, jokio turto neturi, oficialiai nedirba, jo pajamos per savaitę sudaro 75 Eur, turi skolų. Pažymėtina, kad nepaisant asmens padaryto nusikaltimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą per protingą terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nukentėjusiojo asmenybę ir jo sveikatos būklę bei nusikalstamais veiksmais sukeltus dvasinius išgyvenimus, nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis (200 Eur) laikomas pagrįstu, jo didinti nėra jokio teisinio pagrindo. Tokiu būdu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo M. K. atstovės advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.