Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ugniaus Trumpulio,

asmens, kuriam yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. M. gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria V. M., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 262 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Molėtuose, neteisėtai iš kito asmens įgijo psilocybe genties grybo sporų, kurias 2015 metais tiksliai nenustatytu metu atsinešė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jas pasodino bei, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius, turinčius psilocino, kurių masė yra 6,434 g, iki tol, kol 2016 m. vasario 12 d., apie 14.50 val., buto apžiūros metu minėtas psichotropines medžiagas paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.Taip pat jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno, neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį ME Compact-G Nr. 008964, kuris priskiriamas prie C kategorijos ginklų, bei 4 vnt. pramoninių būdu pagamintų 9 mm kalibro šovinių, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki tol, kol 2016 m. vasario 12 d., apie 14.50 val., buto apžiūros metu juos paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.Taip pat jis, turėdamas tikslą gaminti psichotropines medžiagas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko, laikė įrangą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai (psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių auginimui ir tikimiausiai narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) auginimui) bei laikė bute iki 2016 m. vasario 12 d., 14.50 val., kuomet įvykio vietos apžiūros metu ją paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 262 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę; įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti gynėją; informuoti, kodėl apeliantas nedalyvauja teismo posėdžiuose.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nežinojo, kad jam yra atliekama psichiatrinė ekspertizė, jis manė, kad pas jį atėjusios moterys yra ikiteisminio tyrimo pareigūnės. V. M. iki sulaikymo buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, tačiau po išėjimo iš jos jaučiasi gerai, yra sveikas, jokių vaistų nevartoja, aplinkiniai taip pat nepastebi jokių psichinės ligos požymių. Apeliantas kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologą, kuris taip pat nurodė, kad V. M. sveikatos būklė gera. Per keturis mėnesius, kol jis yra Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, nėra buvę jokių incidentų. Ekspertė melagingai nurodo, kad apeliantas negali suvokti savo veiksmų esmės ir dalyvauti teismo posėdžiuose, kad jis yra pavojingas aplinkiniams. V. M. paskirtas gynėjas atsisakė su juo bendrauti ir skųsti teismo nutartį, o kadangi apeliantas pats nedalyvauja teismo posėdžiuose, jo interesai nėra ginami.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, asmens, kuriam yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, apeliantas savo kaltės neginčija, apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta priverčiamąja medicinos priemone.Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. – 2018 m. kovo 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-62/2018 nurodyta, kad dėl dabartinės psichikos būsenos su V. M. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, nerekomenduojama jo šaukti į teismą. Dėl šios priežasties jis nebuvo šaukiamas į 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusį teisiamąjį posėdį, tačiau siekiant efektyvios teisių ir teisėtų interesų gynybos - buvo užtikrintas gynėjas. Dėl tos pačios priežasties V. M. nebuvo pristatomas ir į apeliacinės instancijos teisme vykusį teismo posėdį, taip pat užtikrinant asmens teisių gynybą per valstybės paskirtą gynėją. Nors apeliaciniu skundu V. M. prašo jam paskirti kitą gynėją, tačiau nenurodo jokių pagrindų, dėl kurių advokatas Gytis Jonas Gutauskas negalėtų ginti jo interesų. Apeliantas teigia, kad šis advokatas atsisako su juo bendrauti, tačiau nepateikia tai patvirtinančių objektyvių duomenų.Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, V. M. nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. sausio 17 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M., atsižvelgiant į jam diagnozuotą lėtinį psichikos sutrikimą ir siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Priminė ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė V. M. buvo atlikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo patalpose. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. – 2018 m. kovo 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-62/2018 nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu V. M. būtų sirgęs lėtiniu, progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl konstatuojama, jog jis byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo psichiškai sveikas, dėl tuometinės savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu V. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, todėl jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).Nors V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesuprato, jog jam buvo atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė, atėjusios moterys jam neprisistatė, apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė A. S. nurodė, kad apeliantui ekspertizė buvo atlikta Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, joje dalyvavo tiek ji, tiek teismo psichologė ekspertė. Paprastai ekspertizė pradedama nuo to, kad yra prisistatoma, paaiškinamas tikslas, paklausiama, ar pats asmuo supranta ekspertizės atlikimo tikslą. Ekspertės teigimu, šiuo atveju, net ir paaiškinus tikslą, V. M. dėl tuometinės jo psichikos būklės nesuprato situacijos esmės, galėjo būti, kad jis nesuprato, jog jam yra atliekama ekspertizė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atliekama laikantis jos atlikimo tvarkos, o su juo atliekamų veiksmų esmės V. M. nesuprato dėl savo sveikatos būklės. Nėra pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos ekspertizės objektyvumu. Ekspertė A. S. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu paaiškino, kad ekspertizės atlikimo metu V. M. buvo apklaustas ir ekspertizės išvada buvo surašyta remiantis tiek jo paaiškinimais, tiek atliktu psichologiniu tyrimu, tiek medicininiais dokumentais ir visa baudžiamosios bylos medžiaga. Esant tokioms aplinkybės, skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus dėl V. M. sveikatos būklės. Apeliantas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologo išvadas apie jo pagerėjusią sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė A. S. nurodė, kad V. M. yra psichozės būsenoje, todėl jo elgesys yra neprognozuojamas, jam reikalingas stacionarus gydymas, nes be tokio gydymo mažai tikėtina, kad jo būsena pagerėtų, ji gali tik pablogėti. Apeliacinės instancijos teisme ekspertė patvirtino, kad apeliantas yra nekritiškas savo sveikatos būklei, stengėsi nuslėpti esamą epizodinę psichozinę simptomatiką, todėl mažai tikėtina, kad jis savo noru galėtų vartoti medikamentus, o nutraukus medikamentų vartojimą, tikėtina, kad psichikos būsena gali dar labiau blogėti ir gali didėti pavojingumas visuomenei ir sau pačiam. Būtent dėl to, kad asmuo nepripažįsta turintis psichikos sutrikimų, ekspertės teigimu, jo gydymas namuose nėra įmanomas.BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertai nustatė, jog šiuo metu V. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir jį reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė priverčiamąją medicinos priemonę, o būtent stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Pažymėtina, kad BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Šios straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina, taip pat jeigu teismas panaikina šių priemonių taikymą, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas. Šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ar skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.