- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- T-927-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50173-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- S. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudžiamosios bylos peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2921-1033/2019 pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į laisvės atėmimo bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį atliktos ir įskaitytos bausmės dalis bei įskaityti laikotarpiai. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 10 d. ir perduotas vykdyti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas S. S. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojo BK pakeitimai, minimalusis gyvenimo lygis (MGL) buvo pakeltas iki 500 Eur, o nusikaltimo padarymo metu jis viršijo 250 Eur. Prašo taikyti jam BK pakeitimus ir sumažinti bausmės laiką, nurodo, kad turi sūnų, šeimą.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-168-307/2020)
Nuteistasis S. S. prašo taikyti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d., taip pat BK pakeitimus, susijusius su MGL dydžio pasikeitimu, tačiau MGL dydis, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707, redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d., iki šiol nesikeitė, t. y. vienas MGL lygus 50 eurų. Taip pat nėra pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyti turto vertės dydžiai ir šio straipsnio redakcija galioja nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl jokių pakeitimų, susijusių su MGL ar turto vertės dydžiais nėra priimta ir nėra pagrindo mažinti bausmę. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinti BK 48, 50 ,51, 75 ir 92 straipsnių pakeitimai, iš kurių S. S. gali būti aktualus BK 75 straipsnis, reglamentuojantis paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, todėl teismas patikrina pakeisto BK 75 straipsnio nuostatų taikymą nuteistajam.
BK 75 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcija, galiojusi S. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus BK 75 straipsnio redakcijai, buvo pakeistas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas. Šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystę). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į tai, kad S. S. anksčiau 19 kartų teistas, daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas nuosavybei ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 12 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitus nusižengimus, baudų nemoka, todėl paskyrė jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo pakartotinumą, laikė, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas subendrino su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri buvo realiai vykdoma.
Įvertinus S. S. asmenybę, jo buvusius teistumus, matyti, kad jis turi polinkį nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus, nekeičia savo elgesio, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, o tai suponuoja išvadą, kad paskirtos bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu jis realiai atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl to teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės, todėl nuteistojo prašymą dėl bausmės švelninimo atmeta.
Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo S. S. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.