- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1-2921-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50173-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje, teistas 19 kartų, paskutinius 3 kartus:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiais bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, nustatant galutinę subendrintą – 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 30 parų arešto bausmę bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 2 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, nuosprendis įsiteisėjęs, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. 2018 m. spalio 14 d., apie 10.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš statybos objekto neužrakintų patalpų, pagrobė akumuliatorinį suktuką „Makita“ 130 Eur vertės, elektrinį perforatorių 150 Eur vertės, elektrinį siaurapjūklį „Makita“ 100 Eur vertės, tiesinį pjūklą „Grafit“ 100 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) autoservisas priklausantį 480 Eur vertės turtą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. S. teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad eidamas pro šalį pamatė atidarytas garažo duris, užėjęs į vidų pastebėjo įrankius, susidėjo juos į baltą maišą ir išsinešė. Po to įrankius pardavė stoties rajone už 50 eurų. Nusikalstamą veiką padarė, nes tada vartojo narkotines medžiagas. Pareikštą 480 Eur civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes įrankiai įvertinti, kaip nauji, o buvo daug naudoti ir apgadinti. Dėl padaryto gailisi. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę bausmę.
Civilinio ieškovo atstovas A. Č. teisme civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nauji įrankiai gali kainuoti mažai, tačiau nereikia lyginti su pigiausiais įrankiais parduotuvėje. Kainos priklauso nuo įrankio gamintojo, galingumo. Įmonės buhalterija nerado įrankių pirkimo dokumentų, todėl vertę nustatė iš atminties, kiek mokėjo pagal įrankių galingumą. Įrankiai po vagystės neatsirado, kainą ieškinyje nurodė dėvėtų, nauji kainuotų 30-40 proc. brangiau. Įrankiai buvo naudojami skirtingą laiką – metalinis suktukas apie 2 mėnesius, perforatorius seniausiai – 2,5 metus, kiti apie vienerius metus laiko. Įrankiai nebuvo sugadinti, buvo veikiantys. Negali pasakyti ar įrankiai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, kai reikėjo pateikti dokumentus tyrimui, jų nerado, čekių neišsaugojo. Tiksliai negali atsakyti ar įrankiai įmonės, ar jo paties, tačiau žalą patyrė įmonė (jis yra įmonės direktorius).
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. savo kaltę visiškai pripažino, davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisme (b. l. 84-85, 88). Savo parodymus S. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 89-91).
Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 15-16 dieną pasigedo įmonei priklausančių įrankių, kurie dingo iš patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 16 d. ryte pasigedo elektrinio vandens čiaupo karštam vandeniui, kuris dingo iš sanitarinio mazgo. Tą rytą patalpose sukiojosi trys UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai – A. P., T. M. ir T. V., kurie nevykdė jokių darbų pirmame aukšte, toje zonoje, kur buvo čiaupas. Jam kilo įtarimas, kad čiaupą galėjo paimti būtent šie darbuotojai. Pasikalbėjęs su A. P. (atrodė įtartiniausias), paaiškino, kad jeigu nenori, jog kviestų policiją, grąžintų įrankius ir čiaupą. A. P. prie jo akių pasikvietė T. V., pasikalbėjo ir T. V. nuėjo į kambariuką, kur buvo palėptas čiaupas, jis taip pat nuėjo iš paskos. T. V. pasakė, kad jis gali pasiimti čiaupą, o jis atsakė, kad čiaupo neims, kol negrąžins įrankių. Tuo metu priėjęs A. P. pradėjo nervintis, sakydamas, kad jie yra laikomi vagimis. Jis A. P. pasakė, kad turi vaizdo medžiagą ir dar kartą pakartojo grąžinti įrankius. A. P. buvo agresyvus, reikalavo parodyti vaizdo medžiagą ir nevadinti jų vagimis. Tuo viskas ir pasibaigė, jis čiaupo nepaėmė ir išėjo. 2018 m. spalio 16 d. vakare čiaupą rado toje pačioje vietoje, iš kurios buvo išmontuotas. 2018 m. spalio 17 d. darbe jau nematė nei A. P., nei T. M., nei T. V.. Tą pačią dieną paėmė iš degalinės vaizdo medžiagą, kadangi patalpose kamerų nebuvo. Įtarė, kad visus įrankius galėjo pagrobti A. P.. Piliečio, kuris užfiksuotas vaizdo įrašuose (pateiktuose policijai), nepažįsta. Pagrobtų įrankių įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes nerado įmonės dokumentacijoje. Įrankiai buvo įsigyti maždaug prieš porą metų iki vagystės ir naudojami tą laiką. Įrankių kainą nurodė su nusidėvėjimu, tiek juos įvertino pats. Įrankių likutinės vertės nurodyti negali, nes neturi įsigijimo dokumentų. Įrankių kainą nurodė su nusidėvėjimu, tiek pats įrankius įvertino. Įvykio metu patalpos nebuvo rakinamos, patekimas į statybos objekto teritoriją buvo laisvas, teritorija nesaugoma, įrankiai gulėjo ant grindų. (b. l. 20-21, 24).
Liudytojai T. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad buvo paėmę čiaupą, norėjo jį įrengti arčiau savo darbo vietos, nes neturėjo šilto vandens. Kai atėjo viršininkas ir pareikalavo atiduoti čiaupą iš karto atidavė. Jokių įrankių iš teritorijos ar patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevogė, nežino kas pavogė. Dėl didelio darbo krūvio išėjo iš darbo. Apie tai, kad ieškosi naujo darbo sakė direktoriui. Prašymo išeiti iš darbo nerašė, tiesiog 2018 m. spalio mėnesį neatėjo į darbą. Girdėjo, kad ir jo bendradarbiai taip pat norėjo išeiti iš darbo (b. l. 44).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie 5 mėnesius, kartu su juo dirbo T. V. ir T. M.. Kadangi šiame darbe blogai mokėjo, kartu su bendradarbiais gavę paskutinį atlyginimą 2018 m. spalio mėnesį, pasikalbėjo ir nusprendė nebedirbti šioje firmoje. Prašymo atleisti iš darbo nerašė, tiesiog 2018 m. spalio mėnesį neatėjo į darbą. Jokių įrankių iš patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevogė, nežino kas pavogė. Prieš tai T. V. buvo paėmęs šildantį čiaupą, nes T. V. jis buvo reikalingas. Kai atėjo serviso viršininkas ir paklausė, kas paėmė čiaupą ir liepė atiduoti, T. V. atidavė tą čiaupą. Mano, kad dėl to juos įtaria, kad pavogė įrankius. S. S. pažįsta, nes prieš 10 metų kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Galimai jis buvo darbo teritorijoje 2018 m. spalio 14 d. (savaitgalį), buvo sutikęs S. S., pasisveikino, pasikalbėjo ir parūkė. Pas S. S. maišo nematė, kur jis ėjo, nežino (b. l. 55).
Iš 2018 m. lapkričio 15 d. A. Č. pareiškimo matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) autoservise pastebėjo, kad iš nuomojamų patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dingo įmonei priklausantys įrankiai, kurių bendra vertė – 480 eurų. 2018 m. spalio 17 d. pranešė policijos pareigūnams ir pateikė surinktą medžiagą apie vagystę (vaizdo įrašus ir nuotraukas) (b. l. 5).
Iš 2018 m. spalio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš A. Č. buvo priimtas pareiškimas, jis buvo apklaustas, paimtos dvi įtariamojo nuotraukos ir trys vaizdo įrašai (b. l. 6-8).
Įvykio kortelės registracijos duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 18 d. 10.23 val. A. Č. pranešė, kad iš autoserviso Vilniuje(duomenys neskelbtini), savaitgalį pavogti įrankiai (b. l. 11).
Apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 12-16).
Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti trys vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas asmuo, įtariamas įrankių vagyste (b. l. 29-41).
Fotonuotrauka ir tarnybinis pranešimas dėl asmens nustatymo patvirtina, kad vyriausioji tyrėja L. M. informavo, jog pateiktoje nuotraukoje galimai užfiksuotas S. S. (b. l. 46-47, 49).
2019 m. rugsėjo 9 d. prokuroro G. Vaivados nutarimu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50173-18 A. P. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (b. l. 74-75).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis S. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. spalio 14 d., apie 10.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš statybos objekto neužrakintų patalpų, pavogė UAB (duomenys neskelbtini) autoservisui priklausančius įrankius: akumuliatorinį suktuką „Makita“, elektrinį perforatorių, elektrinį siaurapjūklį „Makita“, tiesinį pjūklą „Grafit“, bendros – 480 eurų vertės. Kaltinamojo S. S. kaltę patvirtina liudytojo A. Č. parodymai ir pareiškimas, apžiūros protokolai, vaizdo medžiaga, tarnybiniai pranešimai, taip pat paties S. S. duoti parodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pavogė svetimą turtą.
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę S. S. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo aplinkybes, pobūdį pavojingumą ir pasekmes (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta), į kaltinamojo asmenybę (nuo 2017 m. birželio mėnesio nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas 19 kartų daugumoje atvejų už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 12 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, kitus nusižengimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaip pats teigia, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių, todėl teismas mano, kad S. S. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis). Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis tinkamų išvadų nedaro, pakartotinai daro panašaus pobūdžio naujus nusikaltimus, šiuo metu atlieka įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje S. S. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad jam paskirtos bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį negali būti atidėtas.
S. S. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirtos – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, už kurią S. S. yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, buvo padaryta iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ne mažiau, kaip pusę šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes S. S. pridėjus pernelyg mažą paskirtos bausmės dalį, toks bausmių bendrinimas kaltinamajam būtų itin palankus ir neatgrasytų nuo naujų nusikaltimų darymo, neskatintų keisti savo elgesio. Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį atliktos ir įskaitytos bausmės dalis bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
S. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nėra tikslinga iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirti kardomąją priemonę.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) autoservisas pareiškė civilinį ieškinį dėl 480 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27). Teisme civilinio ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, nurodė, kad įrankiai buvo naudojami įmonės veikloje, tačiau negali tiksliai pasakyti ar buvo pirkti įmonės vardu, ar jo paties. Įmonėje dokumentų nerado, o jis čekių neišsaugojo. Visų pavogtų įrankių vertę paskaičiavo su 30-40 procentų nuvertėjimu, nes jie buvo panaudoti. Kaltinamasis S. S. ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad pavogtus įrankius pardavė už 50 eurų, o civiliniame ieškinyje įrankiai įvertinti, kaip nauji.
Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad įrankiai buvo pirkti skirtingu laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2018 metų. Įmonės savininkas patvirtino, kad pavogti įrankiai galėjo būti pirkti jo paties asmeniškai ar įmonės vardu (jis yra direktorius), tačiau naudojami buvo įmonėje, buvo veikiantys, todėl juos laikė įmonės turtu. Vien ta aplinkybė, kad civilinio ieškovo atstovas neišsaugojo įrankių įsigijimo dokumentų, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, negali būti pagrindu civilinį ieškinį atmesti ar mažinti civilinio ieškinio reikalavimą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad įrankių savininkas juos pirko ir žinojo kokio galingumo ir gamintojo buvo įrankiai, mokėjo tokią kainą, kokia buvo jų įsigijimo metu, o vagystės dienai vertę paskaičiavo su nusidėvėjimu, todėl vien kaltinamojo teiginiai, kad jis pardavė įrankius taksistui už 50 eurų, o už civilinio ieškovo nurodytą kainą galima įsigyti naujus įrankius teismas laiko nepagrįstais, kaip siekį mažinti padarytą turtinę žalą. Kaltinamasis konkrečiai nenurodė kokio galingumo ir gamintojo įrankius galima įsigyti už ženkliai mažesnę kainą, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrankių specialistas, dirbtų statybinius darbus su įrankiais ir pan. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškovas įrankius prarado ne savo noru, be įrankių negalėjo vykdyti darbų, turėjo įsigyti kitus, patyrė papildomų rūpesčių, laiko ir piniginių sąnaudų, todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas laiko pateiktą civilinį ieškinį pagrįstu. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo S. S. neteisėtų veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis paties fakto, kad padarė turtinę žalą neginčijo (nesutiko tik su žalos dydžiu), todėl teismas civilinį ieškinį tenkina visiškai ir priteisia iš kaltinamojo S. S. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) autoservisui 480 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 115, 273, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimą.
Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį atliktos ir įskaitytos bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2019 m. gruodžio 12 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S. kardomosios priemonės neskirti.
Civilinio ieškovo civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš S. S. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) autoservisui 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.