- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-822-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02862-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- D. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-120-540/2010 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui S. A., trečiajam asmeniui D. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b.l. 1-5, t. I) prašė: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę vaiko atstovę – ieškovę L. A.; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminį vaiko atstovą – ieškovę L. A.; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1800 Lt sumai; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1800 Lt sumai; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. visiškai neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo ir taip pažeidžia savo, kaip tėvo, CK 3.155 str., 3.156 str. ir 3.192 str. nurodytas pareigas. Ieškovės paskaičiavimais, sūnaus poreikiams kas mėnesį reikia 793 Lt, o dukters – 863 Lt. Ieškovė savo prašymą priteisti iš atsakovo po 600 Lt per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui motyvavo tuo, jog jos pajamos per mėnesį nesiekia net 400 Lt, tuo tarpu atsakovo pajamos per dieną vidutiniškai sudaro 600 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 24-26, t. I), kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams jis teikia, jo pajamos nėra stabilios, nekilnojamojo turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b.l. 32-37, t. II) ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo S. A. nepilnamečiui sūnui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2009-12-08, iki jo pilnametystės; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę vaiko atstovę L. A.; 2) priteisė iš atsakovo S. A. nepilnametei dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2009-12-08, iki jos pilnametystės; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę vaiko atstovę L. A.; 3) priteisė iš atsakovo S. A. nepilnamečiui sūnui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2009-12-08, t. y. priteisė 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisė iš atsakovo S. A. nepilnametei dukrai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2009-12-08, t. y. priteisė 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą; 5) likusioje dalyje ieškinį atmetė; 6) į išlaikymo išieškojimą įskaitė priteistą ir išieškotą laikiną išlaikymą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2009-12-08 ir 2010-03-31 nutartis; 7) priteisė ieškovei iš atsakovo 1500 Lt ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 300 Lt ieškovės turėtų išlaidų antstolio darbui apmokėti; 8) priteisė iš atsakovo valstybei 336 Lt žyminio mokesčio ir 45,92 Lt pašto išlaidų.
Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sveikatos stovį (šalių sūnus serga bronchine astma ir alergine sloga (b.l. 10, t. I), šalių dukra serga bronchine astma, alergine sloga ir trumparegyste (b.l. 11, t.I)) bei jų poreikius ir esamą bendrą pragyvenimo lygį šalyje, pripažino, jog ieškovės nurodytos apie 800 Lt kas mėnesį būtinos išlaidos šalių sūnaus ir apie 860 Lt šalių dukters išlaikymui yra realios. Teismas nustatė, jog ieškovė yra sveika, darbinga, tačiau dirba tik 0,5 etatu, jos pajamos yra apie 400 Lt darbo užmokestis (b.l. 9, t. I), kitų pajamų neturi, atsakovas iki 2010-12-21 dirbo pagal verslo liudijimą, jo darbas buvo sezoninis, priklausė nuo oro sąlygų, gaunamos pajamos nebuvo pastovios, sezono metu svyravo nuo 400 Lt iki 4000 Lt. Nuo 2010-12-21 atsakovas įsidarbino UAB „Statvilsta” 0,5 etato pagalbiniu darbininku, jam mokamas 0,5 MMA dydžio atlyginimas (b.l. 24-25, t. I). Teismas nustatė, jog kol dirbo pagal verslo liudijimą, atsakovo darbo intensyvumas buvo sumažėjęs dėl sveikatos problemų. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog jokių duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumo lygį nėra, teismas padarė išvadą, jog atsakovas yra pakankamai darbingas, kad galėtų susirasti jo sveikatos stovį atitinkantį ir geriau apmokamą darbą ir gauti pakankamas pajamas savo vaikų išlaikymui. Nustatęs, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (abiejų sunki), ieškovė gali dirbti visą darbo dieną, o atsakovas – susirasti geriau apmokamą darbą, teismas pripažino, jog nėra pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę dalį išlaikymo, todėl priteisė iš atsakovo po 400 Lt išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovės reikalavimą priteisti po 1800 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos teismas patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėnesio iki ieškinio priėmimo dienos, kadangi iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų teismas nustatė, jog atsakovas 2009 m. rugsėjo mėnesį nupirkdavo maisto, duodavo vaikams po 5 Lt mikroautobusui, su kuriuo vaikai vyko į mokyklą, dukrai pirmam pusmečiui nupirko mokyklines pratybas, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl teismas pripažino, jog nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakovas visiškai neteikė išlaikymo savo vaikams. Nustatęs, kad atsakovas pradėjo visiškai nebeteikti išlaikymo vaikams nuo 2009 m. spalio mėnesio, teismas priteisė įsiskolinimą abiems vaikams nuo 2009 m. spalio mėnesio iki ieškinio priėmimo dienos (2010-12-08), t. y. po 800 Lt kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Patikslintu apeliaciniu skundu (b.l. 76-85, t. II) atsakovas S. A. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą ir: 1) priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki R. A. pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki jo pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki D. A. pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki jos pilnametystės; 3) nustatyti, jog išlaikymą uzufrukto teise tvarkys įstatyminė nepilnamečių R. A. ir D. A. atstovė L. A.; 4) atmesti visą ieškovės L. A. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams R. A. ir D. A. įsiskolinimo priteisimo (už 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius). Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 str. 1 d., 3.192 str. 3 d., 3.198 str. 1 d., taip pat nesivadovavo CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visiškai neatsižvelgė į interesų pusiausvyros ir rašytinių įrodymų vertinimo principus, akivaizdžiai nukrypo nuo LAT suformuotos teisminės praktikos. Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo pajamos yra tik darbo užmokestis už 0,5 etato, kuris yra apie 400 Lt per mėnesį (b.l. 26, t. II), kad kitų pajamų, santaupų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (išskyrus 1990 m. laidos transporto priemonę VW LT 55, b.l. 12, t. I) atsakovas neturi. Pats teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali skirti vaikų išlaikymui daugiau nei po 130 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Todėl teismas priteisė iš atsakovo akivaizdžiai per didelę sumą vaikų išlaikymui, kurios atsakovas, būdamas tokios sveikatos būklės ir finansinės padėties, tikrai neišgalės mokėti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir interpretavo įrodymus apie jo sveikatos būklę, ko pasėkoje padarė neteisingas išvadas apie sveikatos būklės įtaką atsakovo darbingumui, o taip pat neteisingai interpretavo atsakovo sunkią materialinę padėtį lėmusias priežastis. Teismas nenustatė, kad atsakovo sveikatos būklė pablogėjo dėl jo paties kaltės ar kad atsakovas nesiėmė priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, byloje taip pat nėra jokių duomenų, įrodančių atsakovo vengimą gerinti savo turtinę padėtį. Teismas neatsižvelgė į tai, jog siekdamas uždirbti, bet negalėdamas rasti kito darbo, atsakovas ir toliau dirbo jam kenksmingu (vibruojančiu) krautuvu, vėliau dėl ekonominės padėties sumažėjus užsakymų ir kritus aplinkos tvarkymo paslaugų kainoms, atsakovas įvairiomis priemonėmis ir būdais ieškojo kito darbo, registravosi darbo biržoje (b.l. 56, t. I), kol atsakovui pagaliau pavyko įsidarbinti UAB „Statvilsta“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 53-55, 142-143, t.I) bei liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovo sveikatos būklė yra prasta. Tai, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, konstatavo ir teismas. Taigi, atsakovo galimybė dirbti ir gauti pajamas sumažėjo išimtinai tik dėl objektyvių veiksnių, kurių atsakovas negalėjo valdyti ir negali būti laikomas už juos atsakingu. Todėl teismo išvada, jog atsakovas yra pakankamai darbingas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą, prieštarauja bylos medžiagai. Nors teismas sprendime nurodė, jog šalių vaikai yra 10 ir 14 m. amžiaus, todėl tokio amžiaus vaikų ligos neturėtų būti pagrindinė priežastis, dėl ko ieškovė negalėtų dirbti visą darbo dieną, tačiau priimdamas sprendimą padalinti tarp tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus lygiomis dalimis, teismas į aplinkybę, jog ieškovė neišnaudoja galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, neatsižvelgė. Kadangi ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, iš ieškovės priteistina didesnė išlaikymo dalis. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ieškovė tik deklaratyviai išvardino vaikų poreikius, tačiau nepateikė teismui jokių vaikų poreikius patvirtinančių dokumentų. Teismas ieškovės reikalaujamų sumų vaikams išlaikyti pagrįstumo ir racionalumo netyrė ir nevertino, tikrųjų vaikų poreikių nesiaiškino. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 376 str. nuostatas. Teismas taip pat visiškai netyrė byloje esančių įrodymų apie kitas ieškovės gaunamas pajamas. Nors ieškovė teigė, kad jai nebuvo pervedami vaiko pinigai, išskyrus vienkartinę 312 Lt paramą (b.l. 4, antra lapo pusė, t. II), tačiau byloje esantis ieškovės sąskaitos išrašas įrodo, kad ieškovė tiek iki ieškinio, tiek ir po jo pateikimo gaudavo išmokas vaikams iš Kauno rajono savivaldybės administracijos (po 104 Lt ieškovei pervesta 2009-03-10, 2009-05-11, 2009-06-11, 2009-07-10, 2009-08-07, 2009-09-09, 2009-12-11 ir pan. (b.l. 197-198, t.I)). Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ir interpretavo įrodymus apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikams 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Teismas pripažino, jog atsakovas mokėjo už būstą, kuriame gyvena vaikai (teismo sprendimo ketvirtas lapas), ieškovė pripažino, kad už būstą bei komunalines paslaugas ji nemokėdavo (b.l. 9, t. II), atsakovas ir tretysis asmuo patvirtino, jog atsakovas apmokėdavo vaikų išlaidas pramogoms, pirkdavo maistą, skirtą vaikams (jogurtus, šokoladus), duodavo dienpinigių, davė pratyboms visam pirmam pusmečiui, iki 2009 m. Kalėdų mokėjo už interneto paslaugas (b.l. 11, t. II). Apeliantas mano, jog teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Lt išlaidų antstolio darbui apmokėti. Antstolės S. V. 2009-12-14 kvitas išrašytas „už bylos būtinas vykdymo išlaidas dėl išlaikymo priteisimo iš S. A.“ (b.l. 18, t. II). Tačiau atsakovas teismo įpareigojimą mokėti laikiną išlaikymą vaikams vykdė tinkamai ir laiku, nėra praleidęs ar pavėlavęs sumokėti nė vienos įmokos, ką patvirtina ieškovės sąskaitos išrašas (b.l. 197- 198, t. I), todėl antstolė S. V. pinigų iš atsakovo iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo priverstinai nėra išieškojusi. Antstolio M. P. 2010-04-27 kvitas išrašytas už faktinių aplinkybių konstatavimą, jog atsakovas dirba krautuvu (b.l. 87-90, t. I). Šiomis aplinkybėmis ieškovė grindė savo atskirajame skunde nurodytą teiginį, kad „atsakovas niekada nedirbo legaliai“ (ieškovės 2010-04-14 atskirojo skundo antra lapas, b.l. 76, t. I ). Tačiau iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, jog atsakovas visada dirbo tik legaliai (b.l. 27-32, 34, 96, 97, 99-102, t. I). Verslo liudijimus bei mokesčio deklaracijas atsakovas pateikė iki ieškovės atskirojo skundo pateikimo, be to, spręsdami atskirojo skundo reikalavimus, teismai šiuo įrodymu nesivadovavo. Todėl teismas nepagrįstai išlaidas už faktinių aplinkybių, kurių atsakovas neginčijo, konstatavimą pripažino kaip būtinąsias išlaidas ir priteisė iš atsakovo. Apelianto nuomone, teismas taip pat pažeidė CPK 93 str. 2 d., reglamentuojančią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, kadangi patenkinęs ieškovės ieškinį tik iš dalies (66,66 proc.), teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir priteisė ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 92-94, t. II) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečių vaikų poreikių turinį, atsižvelgė į vaikų specialiuosius poreikius. Byloje ieškovė pateikė abiejų vaikų išlaidų paskaičiavimus, kurie patvirtina, jog būtinų išlaidų vidurkis vieno mėnesio išlaikymui siekia apie 800 Lt vienam vaikui. Atsakovas išlaidų paskaičiavimo iš viso nepateikė, nors teigė, kad vienam vaikui išlaikyti užtenka 130 Lt per mėnesį. Šalių nepilnamečiai vaikai turi ir specialių poreikių, serga įvairiomis ligomis (b.l. 10-11, t. I), kas sąlygoja didesnes išlaidas jų išlaikymui. Teismo priteista išlaikymo suma ne tik atitinka tikruosius nepilnamečių vaikų poreikius, bet ir teismų praktikoje pripažįstamą orientacinę vieno mėnesio išlaikymo vertę. Atsakovas yra visiškai darbingas, rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovui yra apribotas darbingumas dėl sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Atsakovo pateiktos pažymos iš medicinos įstaigų apie nustatytas atsakovo ligas neturi jokios įtakos atsakovo darbingumo ribojimui, nes nepatvirtina, jog dėl sergamų ligų atsakovui yra apribotos galimybės dirbti konkretų darbą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nustatyta, kad atsakovas prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams po 130 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovas taip pat prašo atmesti visą ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo (už 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius).
Dėl išlaikymo dydžio
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, nuo 2010-12-21 dirba UAB „Statvilsta” pagalbiniu darbininku. Įmonėje atsakovas dirba tik 0,5 etato, jam mokamas vos 0,5 MMA dydžio atlyginimas. Aplinkybės, jog atsakovas nedaug uždirba, turi sveikatos problemų, jam įtariama vibracinė liga, teisėjų kolegijos vertinimu, negali sąlygoti prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo nuo teismo priteisto 400 Lt iki vos 130 Lt per mėnesį. Duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumo lygį byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos išvada, jog atsakovas yra pakankamai darbingas, kad galėtų susirasti jo sveikatos stovį atitinkantį ir geriau apmokamą darbą ir gauti pakankamas pajamas savo vaikų išlaikymui, yra visiškai pagrįsta. Kadangi atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių, išskyrus du savo nepilnamečius vaikus, neturi, teismas sprendžia, jog atsakovas turi objektyvias galimybes teikti dviem savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokio pat dydžio pinigų sumą nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų skirti ir ieškovė. Skundo argumentai, jog ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, todėl iš ieškovės priteistina didesnė išlaikymo dalis, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, tačiau dirba tik 0,5 etatu, jos pajamos yra apie 400 Lt darbo užmokestis, kitų pajamų neturi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė gali dirbti visą darbo dieną ir gauti didesnes pajamas, todėl jos prašytą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams dydį sumažino nuo 600 Lt iki 400 Lt. Kadangi ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra labai panaši, teisėjų kolegija sprendžia, jog abi šalys turi prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo vienodai. Aplinkybė, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio gaudavo išmokas vaikams iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį. Iš byloje pateikto ieškovės sąskaitos išrašo (b.l. 197-198, t. I) matyti, jog paskutinę 104 Lt dydžio išmoką ieškovė gavo 2010-01-12 (išmoka vaikui už 2008 m. gruodžio mėn.). Nuo 2010 m. sausio mėnesio ieškovė išmokų iš savivaldybės nebegauna. Apelianto argumentai, jog teismas ieškovės reikalaujamų sumų vaikams išlaikyti pagrįstumo ir racionalumo netyrė ir nevertino, tikrųjų vaikų poreikių nesiaiškino ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 376 str. nuostatas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės ieškinyje nurodytais šalių vaikų poreikiais, taip pat nustatė, jog šalių sūnus serga bronchine astma ir alergine sloga (b.l. 10, t. I), šalių dukra serga bronchine astma, alergine sloga ir trumparegyste (b.l. 11, t. I)), todėl, atsižvelgdamas į vaikų amžių (10 m. ir 14 m.), jų poreikius, bendrą pragyvenimo lygį šalyje, pagrįstai konstatavo, jog apie 800 Lt išlaidos kiekvienam vaikiu mėnesiui yra realios. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniu skundu prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymo vaikams dydį nuo 400 Lt iki 130 Lt per mėnesį, atsakovas savo prašomo priteisti 130 Lt išlaikymo dydžio jokiais paskaičiavimais nepagrindė ir neįrodė, jog toks jo indėlis vaikams išlaikyti yra pakankamas, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 str. 1 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 3.201 str. 1 d. reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio sumažinimą ar padidinimą, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, todėl nagrinėjamoje byloje CK 3.201 str. 1 d. netaikytina. Atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 400 Lt išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, tinkamai taikė CK 3.192 str. 3 d., 3.198 str. 1 d., taip pat vadovavo CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į interesų pusiausvyros ir rašytinių įrodymų vertinimo principus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ir interpretavo įrodymus apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikams 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo kreipėsi 2009-12-07 (b.l. 1, t. I). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, viso po 1800 Lt sumą kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakovas visiškai neteikė išlaikymo savo vaikams, byloje nėra, ieškovės prašyto išlaikymo už 2009 m. rugsėjį nepriteisė. Tačiau nustatęs, kad atsakovas pradėjo visiškai nebeteikti vaikams išlaikymo nuo 2009 m. spalio mėnesio, teismas priteisė įsiskolinimą abiems vaikams nuo 2009 m. spalio mėnesio iki ieškinio priėmimo dienos (2010-12-08), sumažindamas jį iki 800 Lt kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, jog atsakovas apmokėdavo vaikų išlaidas pramogoms, pirkdavo maistą, skirtą vaikams (jogurtus, šokoladus), duodavo dienpinigių, davė pratyboms visam pirmam pusmečiui, iki 2009 m. Kalėdų mokėjo už interneto paslaugas, todėl išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti iš jo priteistas, atmestini kaip nepagrįsti. Tretysis asmuo (atsakovo dukra) D. A. paaiškino (b.l.11, t. II), jog ji nuo 2009 m. jokio išlaikymo negaudavo, buvo kelios pramogos – kelis kartus su tėčiu ir broliu buvo nuvykusi į baseiną, mokėjo tėtis, tačiau pinigų drabužiams ir pramogoms tėtis neduodavo, apmokėdavo tik kai pats nuveždavo, jogurtų, šokoladų ji pasiimdavo labai retai, šokoladus valgo tėtis, nes mėgsta, 2009 m. tėčio pratyboms duotų pinigų užteko tik pirmam pusmečiui, antrą pusmetį turėjo nusipirkti pati, pinigų autobusui tėtis davė tik labai trumpą laiką (pusę mėnesio), gruodžio mėnesį įvestas internetas buvo tėčio dovana Kalėdoms. Atsižvelgdama į šiuos trečiojo asmens paaiškinimus, kitų įrodymų, išskyrus paties atsakovo duotus paaiškinimus, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes apie teiktą išlaikymą vaikams 2009 m. spalio-lapkričio mėnesiais byloje nesant, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui.
Dėl vykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 300 Lt išlaidų antstolio darbui apmokėti, t. y. 150 Lt už antstolės S. V. 2009-12-14 išrašytą kvitą „už bylos būtinas vykdymo išlaidas dėl išlaikymo priteisimo iš S. A.“ bei 150 Lt už antstolio M. P. 2010-04-27 išrašytas kvitą už faktinių aplinkybių konstatavimą. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2009-12-14 ieškovė pateikė antstolei vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 18, t. I), kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. Priėmusi nutartį vykdyti ir užvedusi vykdomąją bylą Nr. 0114/09, antstolė (antstolės padėjėja) išrašė ieškovei 2009-12-14 antstolio kvitą Serija GRN Nr. 0065981 150 Lt sumai (b.l. 18, t. II). Iš byloje esančiu ieškovės ir atsakovo bankų sąskaitų išrašų (b.l.153, 197-198, t. I) matyti, jog vykdydamas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-12-08 nutartį, atsakovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas pervesdavo į antstolės S. V. sąskaitą, o antstolė iš atsakovo gautas lėšas pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo motyvai apie tai, jog antstolei išieškojimo priverstinai nevykdžius, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo šių išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priverstinio išieškojimo atveju vykdymo išlaidos būtų kur kas didesnės. Atsakovo argumentas, jog 2010-04-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovė grindė savo atskirajame skunde (b.l.75-76, t. I) nurodytą teiginį, kad „atsakovas niekada nedirbo legaliai“, tačiau spręsdami atskirojo skundo reikalavimus, teismai šiuo įrodymu nesivadovavo, todėl 150 Lt išlaidos, patirtos už šį protokolą, ieškovei neturėtų būti atlyginamos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė byloje įrodinėjo ne atsakovo nelegalų darbą, bet aplinkybę, jog atsakovas dirba, gauna pajamas ir gali teikti vaikams jos prašytą priteisti išlaikymo dydį. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo ne tik atskirajame skunde, bet ir viso bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l. 9, antra pusė, t. II). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą pripažino pagrįstomis ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
CPK 93 str. 2 d. numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d., reglamentuojančią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, kadangi patenkinęs ieškovės ieškinį tik iš dalies (66,66 proc.), teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir priteisė ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, nepagrįstai vadovavosi CPK 93 str. 1 d., kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik visiško ieškinio patenkinimo ar atmetimo atvejais. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 66,67 proc. dalimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas. Nustačius, kad ieškovė byloje patyrė 1500 Lt išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalba pirmosios instancijos teisme (b.l. 4-5, t. II), iš atsakovo ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1000 Lt, o iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos antstolio darbui apmokėti mažintinos nuo 300 Lt iki 200 Lt. Tokiu būdu bendra ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma sudaro 1 200 Lt. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje nėra, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas atsakovo atžvilgiu nespręstinas. Spręsdama pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagal neteisingai ieškovės ieškinyje nurodytą ieškinio sumą (nurodyta 14 400 Lt, kai turėtų būti 18 000 Lt, kadangi už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškinio suma sudaro 14 400 Lt (600 Lt x 2 (nes du vaikai) x 12 mėnesių = 14 400 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p.)), o už reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškinio suma sudaro 3 600 Lt (1 800 Lt x 2 (nes du vaikai) = 3 600 Lt)), tokiu būdu bendra ieškinio suma sudarė 18 000 Lt (14 400 + 3 600 Lt = 18 000 Lt) neteisingai paskaičiavo ir valstybei iš atsakovo priteisiną žyminį mokestį už patenkintą ieškinio dalį. Šioje byloje esant 18 000 Lt ieškinio sumai, už tokį ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 540 Lt. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (66,67 proc. dalimi), valstybei iš atsakovo už ieškinį priteisina 360 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teisme iš atsakovo valstybei priteistų pašto išlaidų suma taip pat mažintina nuo 45,92 Lt iki 30,61 Lt. Tokiu būdu iš atsakovo valstybei priteistina iš viso 390,61 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog apeliaciniame skunde neteisingai nurodžius ginčijamą sumą (ginčijama suma nurodyta 6480 Lt, teismo patikslinta ginčijama suma – 7 280 Lt, nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčijama suma sudaro 8 080 Lt (270 Lt (ginčijama priteisto išlaikymo dalis) x 2 (nes du vaikai) x 12 mėn. + 800 Lt (ginčijama priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma) x 2 (nes du vaikai) = 8080 Lt), buvo neteisingai paskaičiuota už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma ir išspręsti su žyminio mokesčio atidėjimu susiję klausimai. Už apeliacinį skundą, kurio ginčijama suma yra 8 080 Lt, mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 242,40 Lt. Iš bylos duomenų matyti, jog už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 60 Lt žyminio mokesčio dalį (b.l. 50, t. II), Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nutartimi (b.l. 57, t. II) 134 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimas atsakovui buvo atidėtas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011-05-10 nutartimi (b.l. 87, t. II) atsakovui dar buvo atidėtas 24,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas, taigi, viso atsakovui buvo atidėtas 158,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus tik bylinėjimosi išlaidų dalyje (t. y. toje dalyje, už kurią žyminis mokestis nėra mokamas), teismas sprendžia, jog iš atsakovo valstybei priteistina 182,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (242,40 Lt (už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis) – 60 Lt (atsakovo už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis) = 182,40 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir valstybei , šią sprendimo dalį išdėstant taip:
„Priteisti iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai bei antstolio darbui apmokėti.
Priteisti iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 390,61 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų ir 61 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Kauno rajono apylinkės teismui.“
Likusią Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 182,40 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus ir 40 centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. (Ši suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Kauno rajono apylinkės teismui).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.