- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- A15.-544-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00186-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Z. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. K. 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesugebėjo suvaldyti ir sustabdyti automobilio, ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, tvora ir vartai. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir apie įvykį nukentėjusiajam ar policijai nepranešė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais Z. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Z. K. parodė, jog kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, tačiau dėl sąmoningo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nesutinka, kadangi jis pavažiavo keliasdešimt metrų ir sėdėjo automobilyje, kol atvažiuos policija. Niekur nebėgo, nesislėpė. Iš įvykio vietos išvažiavo, kadangi jo automobilis blokavo kelią, todėl transporto priemonę jis patraukė į savo kiemą. Girdėjo, kad atsitrenkė į tvorą, išlipo, pasižiūrėjo, sėdo į automobilį ir jį pervarė į savo kiemą, kol policija atvyks. Automobilį pervarė, kadangi kitur nelabai buvo kur priparkuoti. Įvykio metu buvo neblaivus. Nežinojo, kad tvora buvo ambasados, matė tą žmogų, kuris iškvietė policiją, bet nežino kas. Dėl poelgio labai gailisi, prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir skirti mažesnę baudą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas – advokatas D. Žebelys, parodė, jog jo atstovaujamasis pripažįsta, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau neigia tai padaręs tyčia. Laukė kol bus užfiksuotas eismo įvykis ir tik po to patraukė mašiną, kadangi ji trukdė eismo saugumui. Atvykus policijos pareigūnams nesipriešino, prisipažino. Prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti. Prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi Z. K. yra drausmingas vairuotojas, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, įvykis atsitiktinis, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio. Skiriant administracinę nuobaudą prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje, jos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Rašytiniame prašyme Z. K. prašė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimų požymių, taip pat prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei paskirtą baudą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne sąmoningai norėdamas išvengti galimos teisinės atsakomybės – išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Automobilyje išgėręs apie 0,5 l. viskio norėjo palikti automobilį ir eiti namo pėsčiomis, tik išlipęs iš automobilio pastebėjo, jog yra užstatęs kaimyno vartus, todėl nusprendė patraukti automobilį, tačiau mėgindamas apsisukti atbuline eiga per staigiai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo tvorą. Po patirto smūgio jis eismo įvykio vietoje pasiliko galvodamas kokių priemonių imtis, kad būtų užfiksuotas eismo įvykis ir savininkai sužinotų, kad jiems žalą padarė būtent jis. Tačiau tuo metu iš (duomenys neskelbtini) išėjo gyventojas, kuris pradėjo fotografuoti įvykio vietą, jį, automobilį, suprato, jog pats eismo įvykio faktas jau užfiksuotas, o dėl žalos atlyginimo suderins su namo savininkais, kuriuos iš matymo labai gerai pažinojo. Žinodamas, kad žalą jam bet kokiu atveju reikės atlyginti, automobilį pervarė iki saugios vietos, savo kiemo, esančio maždaug už 50 m. nuo eismo įvykio vietos. Kadangi automobilis buvo ženkliai apgadintas, pagalvojo, jog saugiausia jį būtų patraukti nuvarant į savo namų kiemą. Po smūgio į tvorą nesiekė staigiai išvykti iš eismo įvykio vietos – išvažiavo ramiai, neskubėdamas, išvažiavo tik tada, kai suprato, jog yra užfiksuotas (nufotografuotas). Neturėjo ketinimo nuslėpti ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus – jei būtų supratęs, kad jam bet kokiu atveju privaloma pasilikti eismo įvykio vietoje, tai būtų padaręs. Prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi per 30 metų vairavimo laikotarpį nebuvo baustas už šiukščius KET pažeidimus, neturi jokių nuobaudų susijusių su alkoholio vartojimu, yra charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti reikalinga rūpinantis senyvo amžiaus motina, vykdyti darbo funkcijas taip pat dėl turimų sveikatos problemų (b.l. 41-46).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio Z. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 10 d., apie 18 val., Vilniuje, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į to namo tvorą. Iš įvykio vietos pasišalino. Kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Eismo įvykio metu buvo sugadintas tik jo automobilis, namo tvora ir vartai. Žmonės nenukentėjo. Skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus, gailisi ir skirti piniginę baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi automobilis yra reikalingas nuvažiuoti į darbą (b.l. 23).
Iš administracinio nusižengimo protokole esančio Z. K. paaiškinimo matyti, jog jis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sutiko ir gailėjosi (b.l. 1, 2).
Iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.40 val., iš VPK OVS, dirbant kartu su vyr. patruliu P. V., gavo pranešimą (pranešė (duomenys neskelbtini) konsulas), kad (duomenys neskelbtini), į rezidencijos vartus įvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus, automobilis įstrigo vartuose. Atvykus į (duomenys neskelbtini) juos pasitiko patrulis V1564, kurie paaiškino, kad sulaikė (duomenys neskelbtini) automobilio SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją Z. K., kuriam buvo nustatytas 2,53 prom. girtumas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pas užsienio pilietį (duomenys neskelbtini) ambasadorių T. M. jis paaiškino, kad buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai pamatė, jog į jo vartus įvažiavo automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išėjęs pabendrauti su piliečiu pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus ir sunkiai orientuojasi aplinkoje. Ambasadorius nufotografavo automobilį, jo valst. Nr., ir staiga vairuotojas pradėjo šalintis iš eismo įvykio vietos (b.l. 5).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 10 d., 17.43 val., į BPC kreipėsi M. B., kuris nurodė, jog (duomenys neskelbtini) konsulas pranešė, kad į rezidencijos vartus įvažiavo automobilis, kurio vairuotojas neblaivus, automobilis įstrigo vartuose (b.l. 6-8).
Iš eismo įvykio vietos schemų matyti užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b.l. 9, 10).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas keleivinio automobilio SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, taip pat adresu (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta tvora ir vartai (b.l. 11).
Iš R. Č. rašytinio paaiškinimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.30 val., girtas vairuotojas SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jai priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), mūrinę tvorą, ko pasėkoje padaryta žala: nugriauta dalis tvoros, sulankstytos automatinės metalinių vartų konstrukcijos (b.l. 13).
Iš T. M. rašytinio paaiškinimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.30 val., nežinomas automobilis trenkėsi į jo rezidencijos vartus, kai jie buvo namuose. Jis išėjo ir pamatė, kad visiškai girtas vyras atsitrenkė į jo rezidencijos vartus, stipriai apgadindamas vartus, taip pat elektronines duris/vartus. Jis pažiūrėjo į tą vyrą, jis vos galėjo kalbėti. Vairuotojas bandė pasišalinti iš vietos, bet jam pavyko nufotografuoti automobilį, po to kai automobilis atsitrenkė į vartus, taip pat ir automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių bandymų jis išvažiavo, bet jo vairavimas buvo nestabilus (b.l. 15-17).
Iš suvestinės sąmatos bei lokalinių sąmatų kopijų, patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, matyti, jog sudaužytų vartų ir tvoros demontavimo darbų kaina 326,70 Eur, stumdomų vartų remonto kaina viso 3639,74 Eur, medinės tvoros įrengimo kaina 1870,02 Eur, viso darbų kaina – 5836,46 Eur, iš kurių 3542,18 Eur medžiagos, o 2294,28 Eur darbas (b.l. 18-21).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Z. K. (b.l. 24).
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti eismo įvykį sukėlęs automobilis bei eismo įvykio metu tiek automobiliui, tiek tvorai bei vartams padaryti apgadinimai (b.l. 34-39).
ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Kaip matyti tiek iš Z. K. rašytinio paaiškinimo, tiek iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis kaltės dėl to, jog 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į tvorą, neginčijo. Šias aplinkybes patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės tarnybinis pranešimas (b.l. 5), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b.l. 6-8), eismo įvykio vietos schemos (b.l. 9, 10), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 11), R. Č. ir T. M. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 13, 15-17), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtintos suvestinė ir lokalinės sąmatos (b.l. 18-21) ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad Z. K. 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesugebėjo suvaldyti ir sustabdyti automobilio, ir atsitrenkė į tvorą apgadindamas automobilį, tvorą ir vartus, todėl Z. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pagal formuojamą teismų praktiką, šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išaiškinta, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo konkrečiu atveju Z. K. veiksmai atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.
Tiek byloje esančiame rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. K. neigė turėjęs tyčią pasišalinti iš sukelto eismo įvykio vietos, nurodė, jog supratęs, kad eismo įvykis užfiksuotas (kaimynui jį nufotografavus) ir žinodamas, kad žalą jam bet kokiu atveju reikės atlyginti, pervarė automobilį į netoliese esantį savo namo kiemą. Akivaizdu, jog Z. K. suprato, kad padarė eismo įvykį, todėl jam, kaip ir kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra taikomi didesni atsargumo ir atidumo standartai, t. y. dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo suprasti, kad, sukėlęs eismo įvykį, negali pasitraukti iš eismo įvykio vietos, o privalo apie jį pranešti nukentėjusiajam arba policijai. Tai, kad Z. K. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, patvirtina ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, jog norėdamas atlaisvinti pravažiavimą per kaimynų vartus, Z. K. per greitai atliko manevrą, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į kaimyno vartus ir po incidento pervarė vairuojamą automobilį į už keliasdešimties metrų atstumu esantį savo kiemą, motyvuodamas tuo, jog tariamai perstato jį į saugesnę vietą. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai tik įrodo, kad vos jo transporto priemonei atsitrenkus į kaimyno namo tvorą, jis pajuto ir suprato sukėlęs eismo įvykį (tai akivaizdu ir iš sukeltų padarinių masto, buvus stipriam smūgiui), tačiau užuot likęs eismo įvykio vietoje, įvertinęs padarytą žalą, pranešęs apie tai nukentėjusiajam ir policijai, tariamai motyvuodamas tuo, jog kaimynas viską užfiksavo jį nufotografuodamas, nutarė iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Pažymėtina, jog su eismo įvykiu susijusių asmenų veiksmai, siekiant užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, šiuo atveju - nufotografuoti eismo įvykio kaltininką ir jo transporto priemonę, nepaneigia eismo įvykį sukėlusio asmens pareigos arba iškviesti policiją, arba kartu su nukentėjusiuoju užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog Z. K. teiginiai, neva jis iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo nufotografuotas kito asmens, laikytini deklaratyviais ir nepateisinančiais jo tinkamo pareigos nevykdymo. Kaip pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, po eismo įvykio automobilis buvo ženkliai apgadintas, dėl to Z. K. nusprendė jį pervaryti į savo namo kiemą, tačiau akivaizdu, jog rūpestingas ir atidus vairuotojas tokių neapdairių veiksmų imtis neturėtų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad Z. K. išvažiavo tik po kelių nesėkmingų bandymų, kas patvirtina aplinkybę, jog jis visomis įmanomomis priemonėmis siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos.
Aplinkybė, kad Z. K. eismo įvykio vietoje net nebandė išlipęs iš automobilio pasikalbėti bei susitarti dėl žalos atlyginimo su į kiemą išėjusiu kaimynu, kurio gyvenamojo namo tvorą apgadino, tik parodo jo neatidumą, nerūpestingumą, teisei priešingų veiksmų pavojingumą bei abejingumą kilusioms pasekmėms ir žalai. Nors Z. K. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiuoti neskubėjo, po eismo įvykio laukė, kol išeis kaimynas ir jį nufotografuos, tačiau tokius jo teiginius paneigia T. M. parodymai, kuriuose išdėstyta, kad vis dėlto Z. K. iš įvykio vietos bandė kuo greičiau pasišalinti, išvažiavo tik po kelių bandymų, duomenų, kad būtų bendravęs su kaimynu nepateikta, kas rodo, jog Z. K. buvo abejingas padariniams, nepaisant jo išsakytų išvažiavimo iš įvykio vietos motyvų, akivaizdu, jog siekė kuo greičiau pasitraukti iš įvykio vietos. Net jei laikytume, jog Z. K. iš įvykio vietos išvažiavo tik norėdamas pastatyti apgadintą automobilį į saugią vietą (savo namo kiemą), duomenų, jog perstatęs automobilį būtų paskambinęs policijos pareigūnams ir pranešęs apie sukeltą eismo įvykį, arba grįžęs prie į lauką išėjusio kaimyno ir su juo bendravęs, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Z. K. rašytiniuose paaiškinimuos nurodė, kad kaimyną, kuriam padarė žalos, gerai pažinojo, todėl teigė, kad dėl žalos atlyginimo nebūtų kilę problemų, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu pabrėžė, jog asmenį iškvietusį policiją matė, tačiau jo nepažino.
Visi aptarti duomenys sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti, jog Z. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes siekė išvengti gresiančios atsakomybės, kadangi tikrai žinojo, jog sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą.
Z. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo atžvilgiu laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų atžvilgiu laikytina tai, kad administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atžvilgiu ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – vidutinio amžiaus, dirbantis, kelis kartus baustas administracine tvarka, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus Z. K. ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose apibrėžtas baudas.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, išimtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatė.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Z. K. nors ir yra dirbantis, tačiau turi įsiskolinimų, finansiškai remia vaikus, į jo paties bei įgalioto atstovo išreikštą prašymą, taip pat į paskirtos baudos dydį, nutaria, kad nagrinėjamu atveju galimas nesumokėtos baudos mokėjimo išdėstymas 11 mėnesių laikotarpiui.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, suteikiantį teismui teisę, bet ne pareigą skirti administracinio poveikio priemonę, taip pat į aplinkybes, išdėstytas pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, proporcingumo ir teisingumo principus, į tai, jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą Z. K. padarė pirmą kartą, teismas nutaria neskirti Z. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu šiuo atveju, nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Z. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir Z. K. paskirti galutinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudos sumokėjimą išdėstyti per 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Išaiškinti, kad pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20126847589.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.