Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Latvijos įmonės SIA „Radio Telecommunication Network“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-666-42/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NT Service“ ieškinį atsakovui Latvijos įmonei SIA „Radio Telecommunication Network“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo Latvijos įmonės SIA „Radio Telecommunication Network“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NT Service“ dėl licencijų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje jau yra galutinai išspręsti ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo (jie atmesti nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties dalimi), todėl pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalių, kuriomis visiškai patenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, taip pat atmesti priešieškinio reikalavimai bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Išnagrinėjusi bylą šiose apeliacijos ribose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Dėl ginčo šalių sutartinių santykių pobūdžio, dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tokių pačių ieškovo piniginių reikalavimų tam pačiam atsakovui, pareikštų tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, tačiau už kitą prievolių vykdymo laikotarpį, jau yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai kitoje pridėtoje byloje. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ši teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, o vienas iš svarbiausių tokio sprendimo požymių yra jo prejudicialumas, reiškiantis, kad šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Ankstesnėje byloje ir šioje byloje šalys ir jų procesinė padėtis sutampa. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl skolos bei faktinės aplinkybės, kuriomis jis yra grindžiamas, taip pat sutampa. Taigi ankstesnėje byloje priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais nustatytos aplinkybės dėl šalių prievolių pagal sutartį vykdymo sąlygų bei šalių skolinių pareigų atsiradimo pagrindų, ieškovui ir atsakovui turi ir prejudicinę, ir res judicata galią (jiems yra privalomi ankstesnėje byloje nustatyti faktai ir teisiniai santykiai). Šioje byloje abi šalys nurodė iš dalies skirtingus argumentus dėl prejudicinių faktų, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje pridėtoje byloje. Kasacinis teismas nurodė aiškintis prejudicijos taikymui reikšmingas aplinkybes ir įvertinti abiejų šalių išsakytus argumentus. Tarp abiejų šalių nėra ginčo dėl šių teismo nustatytų ir prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių: 1. šalių sudaryta sutartis yra galutinė licencijų pirkimo-pardavimo sutartis; 2. ieškovas turi teisę perduoti atsakovui sutarties dalyku nurodytas licencijas; 3. ieškovo pateiktos atsakovui sąskaitos nelaikytinos ofertomis. Ieškovas nurodo, kad kitoje pridėtoje byloje taip pat buvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovas už licencijas turi sumokėti ieškovo sąskaitose nurodytas pinigų sumas per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos, jog atsakovui buvo perduotos licencijos pagal numatytą pirkimo grafiką ir jis liko už jas skolingas ieškovui, jog ieškovas turi teisę į palūkanas už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą. Su šiais ieškovo argumentais sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, kiek tai siejasi su licencijų kaina pagal jų pirkimo grafike nurodytus pirkimus, taip pat su licencijų perdavimo pirkėjui (atsakovui) fakto nustatymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo teisinė pozicija dėl šių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių kvalifikavimo yra pagrįsta.

2004 m. liepos 26 d. sutarties Nr. R-NT-1 2.2.2 punkte nustatyta, kad licencijų pirkimo kainos ir mokėjimo sąlygos yra nurodytos sutarties priede Nr.2 (pridėtos bylos t. 1, lapai 13-23). Šiame priede esantis licencijų pirkimo grafikas fiksuoja šalių prievolę atlikti šešiolika kasmėnesinių pirkimo-pardavimo sandorių (pradedant 2004 m. rugpjūčio 5 d. ir baigiant iki 2005 m. lapkričio 5 d.), kurių kiekvieno metu perkamos dviejų tipų licencijos 32 sektoriams. Pirkimų grafiko trečioje eilutėje nurodyta perkamų abiejų tipų licencijų vieneto kaina (atitinkamai 1575 ir 900 JAV dolerių). Ieškovas visada laikėsi ir dabar laikosi pozicijos, kad pagal šalių suderintą licencijų pirkimo grafiką kiekvieno licencijų pirkimo metu atsakovui atsiranda prievolė mokėti po 4950 JAV dolerių kainą už keturių vienetų licencijų įsigijimą. Šią mokėjimo sumą ieškovas nurodė ir visose atsakovui išrašytose apmokėti sąskaitose-proformose, kurias teikė prie ieškinių tiek kitoje pridėtoje, tiek nagrinėjamoje bylose. Ieškinio pareiškime kitoje pridėtoje byloje nurodyta, kad iki ieškinio surašymo dienos (2005 m. balandžio 7 d.) pagal sutartyje numatytą pirkimų grafiką (pirkimų laikas nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2005 m. balandžio 5 d.) atsakovui buvo pateiktos 9 sąskaitos apmokėti už perkamas licencijas (kitos pridėtos bylos t.1, lapai 31-57). Visose sąskaitose nurodyta mokėjimo už licencijas kaina – 4950 JAV dolerių, todėl ieškovo skaičiavimu bendra mokėjimų suma sudarytų 44 550 JAV dolerių. Kadangi atsakovas buvo apmokėjęs vieną (pačią pirmąją 2004 m. rugsėjo 16 d. išrašytą sąskaitą-proformą), todėl ieškovas nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas už pirkimų grafike numatytais terminais perkamas licencijas pagal aštuonias neapmokėtas sąskaitas sudaro 39 600 JAV dolerių (44 550 – 4950). Tokia skolos suma sudarė ieškovo ieškinio sumos didžiąją dalį ir būtent tokią skolos sumą už licencijų pagal grafiką pirkimo laikotarpį iki 2005 m. balandžio 5 d. (pagal ieškovo 2004 m. rugsėjo 17 d. – 2005 m. balandžio 4 d. išrašytas aštuonias sąskaitas-proformas) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Aplinkybės dėl licencijų kainos pagal kiekvieną grafike nurodytą pirkimą ieškovo buvo grindžiamos sutarties priede Nr. 2 įrašyta licencijos vieneto kaina bei mokėjimo suma, įrašyta jo pateiktose atsakovui sąskaitose. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo reikalavimas dėl skolos už licencijas priteisimo buvo patenkintas tik iš dalies ir tokį teismo sprendimą lėmė jo konstatuotos aplinkybės dėl kitokios mokėjimo už perkamas licencijas kainos, nei nurodė ieškovas. Teismo sprendime nurodoma, kad „Pagal licencijų pirkimo grafiką atsakovas iki 2005 m. lapkričio 5 d. turėjo ir turi atlikti 16 mokėjimų po 2475 JAV dolerių. Iš viso pagal licencijų pirkimo grafiką atsakovas privalo iki 2005 m. lapkričio 5 d. sumokėti 39600 JAV dolerių. Abi šalys pripažįsta, kad pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą (b.l.33) atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 4950 JAV dolerių. Be to, teismo posėdžio dieną (2005 m. rugsėjo 5 d.) dar nebuvo suėję paskutinių trijų mokėjimų terminai 7425 JAV dolerių sumai. Todėl atsakovo įsiskolinimas pagal licencijų pirkimo grafiką 2005 m. rugsėjo 5 dieną sudaro 27225 JAV dolerių (39600-4950-7425)“. Akivaizdu, kad teismas konstatavo aplinkybes dėl kitokio atsakovo piniginės prievolės dydžio, nei nurodė ieškovas. Iš teismo sprendime konstatuotų aplinkybių aišku, kad pagal kiekvieną grafike nustatytą licencijų pirkimą pirkėjas (atsakovas) turėjo mokėti ne 4950 JAV dolerių, kaip nurodė ieškovas, bet dvigubai mažesnę – 2475 JAV dolerių sumą. Tokiu būdu, teismas laikėsi nuostatos, kad kiekvieno pirkimo metu dviejų tipų perkamų licencijų kaina sudaro atitinkamai 1575 ir 900 JAV dolerių, kaip ir nurodyta licencijų pirkimo grafiko trečioje eilutėje. Minėtame sprendime taip pat rašoma: „Kadangi atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo licencijų pirkimo grafike nustatytais terminais apmokėti ieškovui už licencijas, 27225 JAV dolerių suma, kurią atsakovas teismo posėdžio dieną (2005 m. rugsėjo 5 d.) yra skolingas ieškovui, yra priteistina iš atsakovo ieškovo naudai“. Vadinasi taip pat akivaizdu, kad teismas, remdamasis jo nustatyta kiekvieno mokėjimo už licencijas suma – 2475 JAV doleriai, apskaičiavo atsakovo skolos dydį per mokėjimų pagal grafiką laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės datos – 2005 m. rugsėjo 5 d. Reikšminga yra teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendime konstatuota faktinė aplinkybė, kad „... teismo posėdžio dieną (2005 m. rugsėjo 5 d.) dar nebuvo suėję paskutinių trijų mokėjimų terminai 7425 JAV dolerių sumai“. Tokia teismo nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, kad atsakovo mokėjimo prievolės pagal kiekvieną grafike numatytą licencijų pirkimą dydį sudaro 2475 JAV dolerių kaina už perkamas licencijas. Kitoje pridėtoje byloje esančioje Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo SIA „Radio Telecommunication Network“ paduotą apeliacinį skundą, konstatuota, kad: „Pagal grafike nustatytus terminus, iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo skola už licencijas sudarė 27 225 JAV dolerius. Šios sumos šalys neginčija. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo licencijų pirkimo grafike nustatytais terminais sumokėti ieškovui už licencijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 27 225 JAV dolerius už licencijas, kurių mokėjimo terminai nustatyti grafike yra suėję“. Laikytina, kad tokiomis teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytomis išvadomis iš esmės buvo atmesti ieškovo įrodymai dėl atsakovo mokėjimo prievolės dydžio, nurodyto ieškovo į bylą pateiktose sąskaitose-proformose. Iš ieškininio pareiškimo šioje byloje matyti, kad reikalavimas priteisti skolą iš esmės remiamas tokiomis pat prievolinių santykių aplinkybėmis, kurios buvo analizuojamos ankstesnėje byloje ir dėl kurių yra pasisakę ankstesnę bylą nagrinėję teismai. Nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinio pareiškime pripažįstama, kad jame išdėstytos faktinės ginčo aplinkybės sutampa su kitoje pridėtoje byloje analizuotomis aplinkybėmis (ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių sutartinių prievolių vykdymo, pareikšti tokio paties turinio ieškinio reikalavimai). Kaip nurodė ieškovas, ieškinio dalyko skirtumą sudaro tik tai, kad reikalavimas priteisti skolą apima kitą mokėjimų už perkamas licencijas laikotarpį, kuris reiškiant ankstesnį ieškinį kitoje byloje dar nebuvo suėjęs. Ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo patvirtinančias aplinkybes ieškovas grindžia ta pačia 2004 m. liepos 26 d. sutartimi Nr. R-NT-1 su priedais, taip pat sąskaitomis-proformomis, kurių dalis buvo pateikta su ieškiniu kitoje pridėtoje byloje, o dalis yra naujos, nes išrašytos po teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimo priėmimo. Pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2006, priimta civilinėje byloje S.D. v. „Lithun“, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-231/2008, priimta šioje civilinėje byloje). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytos ir konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl atsakovo mokėjimo prievolės už perkamas licencijas dydžio. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas – CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovo išdėstytos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės turi būti patvirtintos įrodymais (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Ieškiniu reiškiamiems piniginio pobūdžio reikalavimams, kurių dydis sudaro ieškinio sumą arba atitinkamą jo dalį, taikomi tokie patys piniginių reikalavimų dydžio patvirtinimo įrodymais reikalavimai. Kaip jau minėta, ieškovas atsakovo piniginės prievolės dydį, o tuo pačiu ir skolos dydį (jis yra ir ieškinio sumos sudėtinė dalis) grindė 2004 m. liepos 26 d. sutartimi Nr. R-NT-1 ir jos priedų nuostatomis, taip pat jo išrašytomis sąskaitomis-proformomis. Teismas, priimdamas sprendimą kitoje pridėtoje byloje, negalėjo konstatuoti faktinių aplinkybių dėl mokėjimų už licencijas terminų, mokėjimų dydžio bei kitų atsiskaitymo pagal sutartį sąlygų netirdamas ir nevertindamas įrodymų, kuriais remdamasis ieškovas grindė savo poziciją dėl skolos dydžio, o tuo pačiu ir piniginio reikalavimo apimties, sudarančios sudėtinę ieškinio sumos dalį. Vadinasi, faktinės aplinkybės dėl licencijų kainos, o tuo pačiu ir mokėjimų, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, vykdydamas mokėjimo prievoles pagal grafike numatytus licencijų pirkimus, dydžio nustatymas sudarė atitinkamą įrodinėjimo dalyko dalį kitoje ankstesnėje byloje. Laikydamasi šios nuostatos teisėjų kolegija sprendžia, kad kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės dėl atsakovo mokėjimo prievolės dydžio, lemiančio priteistinos skolos dydį, abiem šalims nagrinėjamoje byloje turi tiek prejudicinę, tiek ir res judicata galią, t. y. jos iš naujo neįrodinėtinos ir negali būti ginčijamos. Ieškovas galėjo ir turėjo suprasti, jog kitoje pridėtoje civilinėje byloje jo ieškinys dėl skolos priteisimo yra patenkintas tik iš dalies, nes teismas konstatavo kitą (dvigubai mažesnį) atsakovo mokėjimo prievolės dydį, taip pat galėjo ir turėjo suprasti, kad skola yra priteista už mokėjimų laikotarpį ne tik iki ieškinio padavimo, bet ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos (2005 m. rugsėjo 5 d.). Šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių ieškovas neginčijo, procesine galimybe įvertinti pirmosios instancijos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendime padarytas išvadas instancine teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo tvarka nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas kitaip iš naujo vertinti prejudicinę reikšmę turinčius faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu sprendimu nustatytų faktų naujas vertinimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ir jo pakeitimą, visišką ar dalinį paneigimą, o tai prieštarautų pamatiniams civilinio proceso teisės principams.

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, kuriais remdamasis teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, susijusių su mokėjimų už licencijas dydžiu, pareigos atsakovui atsiskaityti už perkamas licencijas pagal ieškovo pateiktose sąskaitose-proformose įrašytas mokėjimų sumas, o tuo pačiu ir dėl atsakovo skolos dydžio. Remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu kitoje civilinėje byloje buvo priteista ieškovui iš atsakovo skola už perkamas licencijas per grafike numatytą mokėjimų laikotarpį iki 2005 m. rugsėjo 5 d., konstatuojant kiekvienos mokėjimo prievolės dydį – 2475 JAV dolerius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui priteistina iš atsakovo ne didesnė kaip 7425 JAV dolerių dydžio skola, susidariusi neįvykdžius paskutinių trijų licencijų pirkimo grafike numatytų mokėjimų (iki 2005 m. rugsėjo 5 d., iki 2005 m. spalio 5 d. ir iki 2005 m. lapkričio 5 d.).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis, sumokėjęs teismo sprendimu kitoje pridėtoje byloje priteistą skolą, sustabdė likusius mokėjimus iki tol, kol ieškovas pateiks jau apmokėtas licencijas (CK 6.58 str. 1 d.), todėl neturi pareigos sumokėti likusią skolą. Atsakovas taip pat pripažino, kad ieškovui pateikus licencijas, už kurias jau yra sumokėta, atsakovas nedelsiant padengs likusią skolos dalį. Pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 14 d. posėdyje atsakovo atstovas pripažino mokėjimų skolos faktą pagal tris likusius licencijų pirkimo grafike numatytus pirkimus, bet skolos nemokėjimą teisino prievolių vykdymo sustabdymu, kol ieškovas neperdavė jau apmokėtų licencijų. Šia aplinkybe buvo argumentuojama atsakovo pozicija visiškai atmesti ieškovo reikalavimą dėl skolos už pagal sutartį įsigyjamas licencijas priteisimo.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje konstatuota, kad atsakovas neturėjo pagrindo nevykdyti iš sutarties atsiradusios mokėjimo už perkamas licencijas prievolės. Skola, susidariusi už dalį mokėjimų laikotarpio, buvo priteista teismo sprendimu. Teismo sprendimą atsakovas įvykdė ir priteistą skolą ieškovui sumokėjo 2006 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimu, tą pačią dieną išsiųsdamas ieškovui pranešimą apie likusios dalies mokėjimų prievolės sustabdymą (t. 1, b. l. 194-195, t. 2, b. l. 25-26). Iš bylos duomenų matyti, kad teismo priteistos skolos sumokėjimo dieną jau buvo pasibaigę visų mokėjimo prievolių pagal licencijų pirkimo grafiką terminai. Taigi, atsakovas (skolininkas) skolos už licencijas dalį, priteistą teismo sprendimu, sumokėjo jau po to, kai buvo praleidęs visus savo prievolių pagal sutartį vykdymo terminus. Įvertinus šalių sutartinių prievolių turinį ir jų įvykdymo sąlygas, taip pat šalių elgesį praktiškai vykdant tas prievoles, matyti, kad atsakovo pareiga apmokėti už licencijas turėjo būti įvykdoma pirmiau už ieškovo pareigą perduoti nupirktas ir apmokėtas licencijas atsakovui. Dalies skolos, priteistos teismo sprendimu, sumokėjimo momentu atsakovas buvo praleidęs visų licencijų pirkimo grafike numatytų mokėjimų terminus, todėl laikytinas pažeidusiu savo prievoles, kurias pagal sutartį turėjo įvykdyti pirmiau už ieškovo prievolę perduoti licencijas (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Kadangi dalies skolos sumokėjimo metu atsakovas jau buvo pažeidęs pirma vykdytinas savo sutartines prievoles, todėl jis neturėjo pagrindo stabdyti pradelstų prievolių vykdymo (CK 2.607 str. 2 d.). Šiuo atveju laikytina, kad ieškovas negalėjo vykdyti savo prievolių perduoti licencijas dėl jas perkančio atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturėjo teisėto pagrindo sustabdyti likusios dalies prievolių vykdymo (CK 6.58 str. 2 d. 3 p. nuostata). Be to, iškilus tarp šalių ginčui dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo bei su tuo susijusių prievolių vykdymo tvarkos ir būdo, atsakovo pasinaudojimas įstatymo numatyta teise stabdyti savo prievolių vykdymą negalėtų būti vertinamas kaip sąžiningas veikimas (CK 6.58 str. 7 d., 6.207 str. 3 d.).

Dėl licencijų perdavimo prievolės faktą patvirtinančių aplinkybių vertinimo

Ieškovo teigimu, pagal šalių 2004 m. liepos 26 d. sutartį Nr. R-NT-1 ir jos priede numatytą pirkimų grafiką atsakovui buvo perduotos visos parduodamos licencijos. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas perdavė atsakovui tik keturias licencijas, skirtas dviem įrangos sektoriams. Pasak atsakovo, po 2006 m. vasario 22 d. atlikto mokėjimo ieškovas turėjo pateikti atsakovui dar 48 licencijas, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas sutartyje numatytą prievolę. Atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovas nurodo, kad visas licencijas ieškovas atsakovui perdavė kartu su pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, nes jeigu ieškovas kartu su sąskaitomis būtų nepateikęs licencijų, Lietuvos apeliacinis teismas kitoje pridėtoje byloje 2006 m. sausio 30 d. priimtoje nutartyje nebūtų turėjęs pagrindo konstatuoti, jog ieškovas perdavė licencijas, už kurias atsakovas nesumokėjo ir tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą taip pat konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje pridėtoje byloje nustatyta, kad atsiskaitymas už perduotas licencijas buvo vykdomas pateiktomis sąskaitomis – proformomis, o ne kita forma, be to, papildomai neperduodant patvirtinimo apie suteiktą teisę. Motyvuodamas įsiteisėjusiais teismų sprendimas nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovas neturi pagrindo teigti, jog ieškovas jam neperdavė licencijų. Nei ieškovo nuostata dėl faktinio licencijų perdavimo, nei pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsiskaitymas už licencijas turėjo būti vykdomas papildomai neperduodant patvirtinimo apie suteiktą teisę, motyvuojant tokią nuostatą ir išvadą aplinkybėmis, nustatytomis kitoje pridėtoje byloje priimtuose teismų sprendimuose, yra nepagrįstos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-231/2008, priimtoje nagrinėjamoje byloje, pažymėta, kad iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-785-510/2005 priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nenustatyta jokių faktinių aplinkybių dėl šalių sutartinių įsipareigojimų, susijusių su licencijų, kaip teisę patvirtinančių dokumentų, perdavimu atsakovui. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl aptariamųjų faktinių aplinkybių, neturėjo jokio pagrindo remtis minėtoje prijungtoje civilinėje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ir juose nustatytomis aplinkybėmis, bet, laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei pirmiau nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių, turėjo aiškintis ir nustatyti šalių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, susijusius, be kita ko, ir su licencijų (kaip teisės) suteikimo ir licencijų (kaip teisę patvirtinančių dokumentų) perdavimo tvarka. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat akcentuota, kad licencijų, kaip teisę patvirtinančių dokumentų, perdavimo pareigos egzistavimo arba neegzistavimo fakto nustatymas, atsižvelgiant į šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, yra reikšmingas tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio išnagrinėjimui. Kasacinis teismas nurodė, kad nustatant aplinkybes dėl licencijų pateikimo sąlygų, būtina analizuoti ir vertinti 2004 m. liepos 26 d. sutarties Nr. R-NT-1 2.2.2 papunkčio, taip pat įrangos pardavimo sutarties (be datos) 3 punkto 3.1 ir 3.2 papunkčių turinį. 2004 m. liepos 26 d. sutarties Nr. R-NT-1 2.2.2 papunktyje, kuriame tiesiogiai kalbama apie įsipareigojimus dėl licencijų pirkimo, be kita ko, nurodyta, kad perkamų licencijų pristatymo sąlygos – 2004 m. liepos 26 d. įrangos pardavimo sutartyje. Tarp šalių sudarytos įrangos pirkimo sutarties (kitos pridėtos bylos tomas 1, lapai 83-93) 3 punkto 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodoma dėl telekomunikacijų įrangos užsakymo, pristatymo ir perdavimo sąlygų. Šioje sutartyje telekomunikacijų įrangos sudėtine dalimi yra minimos ir licencijos (Įrangos pirkimo sutarties 1.1 papunktis ir priedas Nr. 1). Taigi, minėtų sutarčių turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys tarėsi ne tik dėl pačios turtinės teisės naudotis telekomunikacijų įranga suteikimo, bet ir dėl tą teisę patvirtinančių dokumentų - licencijų pristatymo ir perdavimo pirkėjui sąlygų.

Kasacinis teismas nurodė, kad aptariamu aspektu būtina tirti, analizuoti ir įvertinti šalių tikruosius ketinimus, jų elgesį po sutarties, dėl kurios vykdymo kilęs ginčas, sudarymo bei su tuo susijusius bylos duomenis, kaip antai atsakovo paaiškinimus apie keturių licencijų, kurios buvo apmokėtos ne ginčo tvarka, gavimą, tai patvirtinančius kitoje pridėtoje byloje pateiktus įrodymus (toje civilinėje byloje esantį firmos SR Telecom raštą, ieškovo prezidento P. K., pasirašiusio aptariamas sutartis, paaiškinimus ir kt.).

Pridėtos bylos medžiagoje yra telekomunikacijų įrangos gamintojos firmos SR Telecom 2004 m. gruodžio 7 d. atsakymas į atsakovo paklausimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad „individualios galiojančios, visiškai apmokėtos licencijos reikalingos, norint teisėtai naudotis visa SR Telecom arba Netro tiekiama įranga . Tokias licencijas galima įsigyti iš „NT Service“ (pridėtos bylos t. 1, lapai 64-65). Vadinasi, pagal šalių sutartyje aptartas licencijų pardavimo atsakovui sąlygas kiekvieno apmokėjimo pagal pirkimų grafiką atveju atsakovui turėjo būti suteikiamos individualios galiojančios licencijos, patvirtinančios teisėto naudojimosi įranga faktą. Tokias aplinkybes patvirtina ir faktiniai šalių veiksmai pradėjus vykdyti licencijų pirkimo grafike numatytas prievoles. 2004 m. rugsėjo 16 d. ieškovas pateikė atsakovui pirmąją sąskaitą – proformą išankstiniam apmokėjimui už keturias parduodamas licencijas (pridėtos bylos t. 1, lapai 31-33). Paprastai užsienio ūkio subjektų teikiamas išankstinio apmokėjimo dokumentas yra įvardijamas kaip sąskaita – proforma (vadinamoji „sąskaita išankstiniam apmokėjimui“). Apmokėjus sąskaitą- proformą, po to kartu su preke (kroviniu) pateikiama ir įprasta sąskaita (Invoise). Tokį ieškovo pateiktą atsakovui apmokėti dokumento paskirties aiškinimą patvirtina ir faktinės aplinkybės. Atsakovui apmokėjus pirmą 2004 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą - proformą Nr. NTS01-20040118 (prijungtos bylos t. 1., l. 145-146), licencijų pardavėjas (ieškovas) 2004 m. rugsėjo 20 d. išrašė atsakovui sąskaitą (Invoice) bei vokuose, pažymėtuose barkodu, pateikė keturias licencijas (prijungtos bylos t. 1, l. 94-99). Patys ieškovo atstovai pripažino, kad prievolės pagal sutartį turėjo būti vykdomos pateikiant išankstinio apmokėjimo sąskaitas, o po jų apmokėjimo išrašant dar vieną sąskaitą ir kartu perduodant licencijas. Pridėtos bylos medžiagoje yra užfiksuoti tokie ieškovo „NT Service“ prezidento P. K. (pasirašiusio šalių sutartis) paaiškinimai, duoti 2005 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje: „Licencija yra rašytinis dokumentas. Tai – vienkartinis dokumentas, kuris leidžia naudotis programine įranga. Mes atskirą licenciją turėjome siųsti kiekvieną kartą po sumokėjimo. Kadangi atsakovas sumokėjo vieną kartą, tai mes vieną licenciją ir išsiuntėm“ (pridėtos bylos t. 1., lapas 162). Be to, ieškovo vadovas paaiškino: „Mes buvome sutarę, kad už licencijas būtų apmokėta vienu metu. Vėliau mokėjimai buvo išdėstyti atskirai. Tiksliai negaliu atsakyti, ar terminai yra už apmokėjimą, ar už licencijas. Kai buvo išsiųsta įsigyta licencija, mes išrašėme dar vieną sąskaitą. Nors ir nebuvo apmokėjimų, mes ir toliau išrašinėjome išankstines sąskaitas, tačiau savo buhalterijoje pirkimų neužskaitėme“ (pridėtos bylos t. 1, b. l. 163). Pridėtos bylos 2005 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio protokole yra užfiksuoti ieškovo atstovo adv. T. Bagdanskio paaiškinimai: „Nėra iš sutarties teksto išplaukiančios sąlygos dėl licencijų pristatymo. Po atlikto apmokėjimo mes siunčiame licenciją su voku, barkodu. Pirma išsiunčiamos sąskaitos - proformos, tuomet jos apmokamos, o po to išsiunčiama licencija. Atsakovui licencija buvo perduota tik vieną kartą“ (tos bylos 1 t., lapai 163-164). Ieškovo atstovas P. K. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 16 d. posėdyje aiškino: „Kai buvo pateiktos pirmos licencijos, jokių pretenzijų nebuvo. Mūsų prašė atidėti mokėjimus, todėl ir buvo sudarytas grafikas“ (pridėtos bylos t. 1., lapai 236-239). Kad ieškovas pagal sutartį ne tik turėjo, bet ir galėjo perduoti atsakovui šio perkamas licencijas, matyti ir iš užfiksuotų ieškovo atstovų paaiškinimų nagrinėjamoje byloje. Ieškovo atstovas adv. S. Aviža teismo 2006 m. spalio 4 d. parengiamajame posėdyje aiškino: „Iš viso buvo parduotos 64 programos. Atsakovas jomis naudojosi ir naudojasi iki šiol. Dabar reikalauja kiekvienai programai atskiros licencijos. Jeigu atsakovui reikia formalaus popieriaus, mes tai galime padaryti per pusvalandį“ (t. 2, b. l. 30-31). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsiliepime į priešieškinį teigdami, kad ieškovas pateikė atsakovui licencijas kartu su sąskaitomis – faktūromis (tiksliau - su sąskaitomis–proformomis išankstiniam apmokėjimui), ieškovo atstovai prieštarauja savo ankstesniems paaiškinimams nagrinėjant tarp šalių tapatų teisinį ginčą.

Kaip jau pažymėta aukščiau, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį dėl licencijų, kaip turtinių teisių pirkimo-pardavimo, todėl prievolėms, atsirandančioms dėl tokios sutarties sąlygų vykdymo ar nevykdymo (netinkamo vykdymo) taikytinos bendrosios sutarčių vykdymą reglamentuojančios bei pirkimo-pardavimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos (CK 6.305 str. 4 d., 6.306 str. 1 d.). Ieškovas su atsakovu atskirai nesudarė konkrečių pirkimo grafike esančių licencijų pirkimo-pardavimo sutarčių, todėl teisėtas programinės įrangos naudojimas galėjo būti grindžiamas licencijos, kaip atskiro teisę suteikiančio dokumento turėjimu, ką šalys ir buvo faktiškai padariusios, atlikus atsakovui pirmąjį mokėjimą, po kurio ir buvo perduotos keturios licencijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys susitarė dėl teisės naudotis tam tikru civilinės teisės objektu (telekomunikacijų programine įranga kaip intelektinės veiklos produktu) įgijimo tokios teisės pirkimo būdu. Turtinių teisių įgijimą pirkimo-pardavimo būdu turėjo patvirtinti teisės suteikimą patvirtinančio dokumento – licencijos (jos kopijos) perdavimas (CK 6.317 str. 1 d., 6.318 str. 1 d. nuostatos). Gavęs įmokas už perkamas licencijas, ieškovas kiekvienu atveju privalėjo perduoti galiojančias licencijas, kaip vienkartinį dokumentą, patvirtinantį įgyjamas turtines teises naudotis atitinkama telekomunikacijų įranga. Atsakovas iš ieškovo pirko individualiais požymiais apibūdinamas licencijas, todėl 2006 m. vasario 22 d. pavedimu atlikęs apmokėjimą, kurio dydis atitinka 48 vnt. dviejų tipų licencijų kainą, gali reikalauti iš ieškovo įvykdyti pareigą perduoti įgytą teisę patvirtinančius dokumentus – vienkartines licencijas (CK 6.60 str. 1 d., 6.213 str. 2 d., 6.324 str. 2 d., 6.325 str. 1 d.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovui per atitinkamą terminą perduoti atsakovui apmokėtas licencijas. Pirmosios instancijos teismo išvados visiškai atmesti ieškinį, motyvuojant tuo, kad ieškovas neturėjo pareigos perduoti atsakovui turtines teises patvirtinančių licencijų, yra nepagrįsta.

Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti delspinigius už pavėlavimą perduoti apmokėtas licencijas. Reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Visų pirma, jau akcentuota, kad atsakovas pažeidė savo pirmesnę (sprendžiant pagal licencijų pirkimo grafike numatytas sąlygas) prievolę apmokėti perkamas licencijas, todėl taip pat yra kaltas dėl netinkamo prievolių vykdymo. Kadangi savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė ir atsakovas, todėl ieškovui atsakomybė už savo prievolių netinkamą vykdymą netaikytina (CK 6.206 str., 6.259 str. nuostatos). Be to, turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad tarp šalių iškilo teisinis ginčas aiškinant ir taikant sutarties sąlygas dėl licencijų perdavimo prievolės. Ieškovas sąžiningai, nors ir klaidingai, buvo įsitikinęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje pridėtoje byloje buvo nustatytos kitokios aplinkybės dėl prievolių pagal sutartį vykdymo sąlygų, nei konstatuotos šia nutartimi. Tokiu atveju, atsakovo reikalavimo dėl netesybų patenkinimas nebūtų teisingas ir sąžiningas (CK 1.5 str. 4 d., 1.137 str. 2 d., 6.4 str., 6.158 str. 1 d.).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nustatytus prejudicinę reikšmę turinčius faktus ir jų teisines pasekmes nagrinėjant šalių ginčą šioje byloje, neteisingai aiškino šalių sutarties sąlygas dėl pareigos perduoti pirkėjui licencijas, todėl be pagrindo netaikė pirkimo – pardavimo sandoriu perleidžiamų daiktų (daiktinių teisių) ir su jais susijusių dokumentų perdavimą reglamentuojančių teisės normų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pilnai patenkinti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo ir visiškai atmesti atsakovo priešieškinį yra iš dalies nepagrįstas, todėl pakeičiamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Įvertinant anksčiau byloje priimtų sprendimų įsiteisėjusias dalis, taip pat šia nutartimi patenkinamų ir atmetamų šalių materialinių teisinių reikalavimų mastą, laikytina, kad ieškovo naudai nuspręsta dėl 20 proc., atsakovo naudai – dėl 80 proc. visų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sumos. Iš bylos dokumentų matyti, kad per visą jos eigą ieškovas turėjo 3821,04 Lt žyminio mokesčio ir 6077 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas turėjo 12 158,46 Lt žyminio mokesčio ir 3382 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis kiekvienos iš šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis (atitinkamai 20 ir 80 proc.). Tokiu būdu, per bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje laiką ieškovui iš atsakovo priteistina 764,20 Lt žyminio mokesčio ir 672,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovo - 1848 Lt žyminio mokesčio ir 1076 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal tas pačias patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžio proporcijas ieškovui iš atsakovo priteistina 543 Lt advokato pagalbos išlaidų , o iš ieškovo atsakovui priteistina 7878 Lt žyminio mokesčio ir 1630 Lt advokato pagalbos išlaidų (iš viso 9508 Lt bylinėjimosi išlaidų), turėtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Atlikus pastarųjų sumų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 8965 Lt (9508 - 543) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei “NT Service” ((duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Latvijos įmonės SIA “Radio Telecommunication Network“ ((duomenys neskelbtini)) 7425 (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis) JAV dolerius skolos. Likusią ieškinio dalį dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei “NT Service” iš atsakovo Latvijos įmonės SIA “Radio Telecommunication Network“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (7425 JAV doleriai) nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę “NT Service” per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti atsakovui Latvijos įmonei SIA “Radio Telecommunication Network“ firmos Netro Corporation arba jos teisių perėmėjos firmos SR Telecom išduotas 24 licencijas SFW-X2000-1 ir 24 licencijas SFW-X4000-1. Kitą atsakovo Latvijos įmonės SIA “Radio Telecommunication Network“ priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NT Service“ iš atsakovo Latvijos įmonės SIA „Radio Telecommuniction Network“ 764,20 Lt žyminio mokesčio ir 672,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso - vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis litus ir 80 centų).

Priteisti atsakovui Latvijos įmonei SIA “Radio Telecommunication Network“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “NT Service” 1848 Lt žyminio mokesčio ir 1076 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso - du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis litus).“

Priteisti atsakovui Latvijos įmonei SIA “Radio Telecommunication Network“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “NT Service” 8965 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka.