- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-15
- Bylos Nr.
- 3K-3-490/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas, Algis Norkūnas, Janina Stripeikienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- AB „Lithun“
- Kategorijos
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui AB „Lithun“ dėl inventorizacijos aprašo ir įsakymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2002 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme AB „Lithun“ pareiškė ieškinį S. D. dėl 41 471,71 Lt žalos atlyginimo DĮK 145 straipsnio 1 punkto pagrindu. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu priteisė iš S. D. 41 471,71 Lt AB „Lithun“ žalai atlyginti. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paliko nepakeistą, S. D. apeliacinį skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
2005 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme ieškovas S. D. pareiškė ieškinį atsakovui AB „Lithun“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu patvirtintą ieškovui, kaip materialiai atsakingam asmeniui, AB „Lithun“ filialo „Lithun keliai“ statybos vadovui, patikėtų materialinių vertybių inventorizacijos 2002 m. vasario 22 d. aprašą ir AB „Lithun“ 2002 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 01-0-236 dėl žalos bendrovei atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovas neužtikrino, kad į gamybos objektus iš tiekėjų pateikiamos medžiagos būtų priimamos teisės aktų nustatyta tvarka. AB „Lithun“ generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 8 buvo paskirta ieškovui patikėtų materialinių vertybių inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas 41 471,71 Lt vertės materialinių vertybių (žvyro, skaldos ir kt.) trūkumas. Atsakovo sudaryta inventorizacijos komisija, atlikdama materialinių vertybių patikrinimą, pažeidė Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 66 punkto nuostatas, nes neanalizavo priežasčių dėl materialinių vertybių trūkumo, o nustačiusi trūkumą nesiaiškino, ar šis trūkumas nepažeidžia teisės aktuose nustatytų leistinų normų. Be to, bendrovės generalinis direktorius turėjo pasidomėti trūkumo susidarymo tikrosiomis priežastimis, išsiaiškinti ieškovo, kaip materialiai atsakingo asmens, motyvus, kodėl jis nesutiko su inventorizacijos komisijos išvadomis. Taigi atsakovas nepagrįstai, vadovaudamasis Inventorizacinės komisijos 2002 m. vasario 22 d. sudarytu aprašu, 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu nusprendė išieškoti iš ieškovo nustatyto trūkumo vertę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais atsakovo AB „Lithun“ 2002 m. vasario 22 d. inventorizacijos aprašą Nr. 2 ir 2002 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. 01-0-236 dėl žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad už inventorizacijos tinkamą atlikimą yra atsakingas atsakovas. Nors materialiai atsakingas asmuo pasirašė inventorizacijos apraše, tačiau vėliau gavus jo paaiškinimus ir esant tikimybei, kad šios inventorizacijos rezultatai gali būti netikslūs dėl atsakovo kaltės (neužtikrino inventorizacijos atlikimo keičiantis materialiai atsakingiems asmenims), atsakovas privalėjo išsiaiškinti iškilusius neaiškumus dėl medžiagų trūkumo. Aplinkybė, kad prie inventorizacijos aprašo nebuvo svėrimo ar matavimo aktų, patvirtina, kad atsakovas neanalizavo ieškovo nurodytų aplinkybių. S. D. perimant materialines vertybes iš V. P., inventorizacija nebuvo atlikta dėl atsakovo kaltės, medžiagų perkėlimo įmonės viduje 2001 m. rugpjūčio 31 d. važtaraštis yra taisytas, taisymai neaptarti, 2001 m. rugpjūčio 31 d. atsargų būklės suvestinė nėra pasirašyta nei materialiai atsakingo asmens, nei bendrovės buhalterės. Ieškovas įrodė, kad 2002 m. vasario 22 d. inventorizacija buvo atlikta nesilaikant Inventorizacijos taisyklių reikalavimų, taip pažeidžiant ieškovo interesus (Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5, 65, 66 punktai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad ieškovas ginčija inventorizacijos aprašą sandorių negaliojimo, įtvirtinto CK 1.80 straipsnyje, pagrindu. Civilinio kodekso IV skyriuje nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ginčijant sandorius. Ieškovo ginčijamas revizijos aprašas nėra sandoris, ir jis neatitinka CK 1.63 straipsnyje išdėstytos sandorių sampratos. Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės nėra įstatymas. Taigi CK 1.80 straipsnio pagrindu negali būti pripažintas sandoris negaliojančiu, jeigu tokių taisyklių netinkamas taikymas neprieštarauja konkrečiam įstatymui. Be to, inventorizacijos aprašo apskundimas nenustatytas nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose aktuose. Šis dokumentas – tai rašytinis dokumentas, vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad revizijos aprašo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nagrinėjami kitoje civilinėje byloje Nr. 2-616-16/03 nagrinėjant atsakovo AB „Lithun“ ieškinį S. D. dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo tokį rašytinį dokumentą ginčyti sandorių negaliojimo pagrindais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas S. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius nurodo šiuos argumentus:
1. Darbo teisėje nėra materialinės teisės normos, reglamentuojančios ginčo santykį, tačiau įstatymų leidėjas nustatė, kad darbo santykiams tiek, kiek jų nereglamentuoja atskiri įstatymai, taikomos CK normos (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Dėl to šioje civilinėje byloje taikytinas analogijos principas, t. y. taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis, pagal kurią juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-914/2003). Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ vertintinas šiame kontekste kaip „įstatymas“, o pagal Inventorizacijos tvarkos 1 punktą jis atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų prasmę. Analogiška išvada darytina ir remiantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad inventorizacijų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2002 m. vasario 22 d. inventorizacijos aprašas (aktas) savo turiniu prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.
2. Pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 punktą, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, nebuvo inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Atsakovas pažeidė ir Inventorizacijos taisyklių 66 punktą, CK 1.5 straipsnio 4 dalį, nes nepatikrino materialinių vertybių trūkumo atsiradimo priežasčių.
3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė ginti ieškovo, kaip silpnesnės darbo ginčo santykio šalies, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2003), pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktas). Kasatoriaus nuomone, ginčijamo inventorizacijos akto pagrindu buvo priimtas ir ginčijamas atsakovo įsakymas, todėl abu šie aktai pripažintini negaliojančiais tuo pačiu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lithun“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad su ginčijamų aktų turiniu ieškovas buvo supažindintas, tačiau CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. trijų mėnesių laikotarpiu jų neginčijo. Be to, bylos atveju šis straipsnis netaikytinas, nes tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Inventorizacijos aktas nėra sandoris, o dokumentas, fiksuojantis įmonės turto patikrinimo duomenis ir faktiškai rastų likučių palyginimo duomenis su apskaitos duomenimis, todėl CK 1.80 straipsnio nuostatos netaikytinos.
Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-616-16/2003 ginčijamo inventorizacijos akto pagrindu iš ieškovo yra priteista 41 471,71 Lt žalos bendrovei. Ši žala buvo konstatuota atlikus 2002 m. vasario 22 d. inventorizaciją ir išsiaiškinus, kad materialiai atsakingas asmuo S. D. bendrovės vertybių savo žinioje nebeturi. Minėtoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-616-16/2003 priėmė 2003 m. gegužės 19 d. sprendimą: iš S. D. priteisė 41 471,71 Lt AB „Lithun“ žalai atlyginti, kuri buvo konstatuota, atlikus 2002 m. vasario 22 d. inventorizaciją ir išsiaiškinus, kad pas materialiai atsakingą asmenį, t. y. ieškovą, pagal 2002 m. vasario 22 d. inventorizacijos aktą trūko statybinių medžiagų. Teismo sprendimas yra įsigaliojęs.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad inventorizacijos aprašo apskundimas nenumatytas nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose aktuose ir šį dokumentą vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti, priklauso prejudiciniai faktai. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui. Pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas teigia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-616-16/2003 ginčijamo inventorizacijos akto pagrindu iš ieškovo yra priteista 41 471,71 Lt žalos bendrovei. Jo teigimu, šioje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Su šiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija visiškai sutinka.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-616-16/2003 iš S. D. AB „Lithun“ naudai priteisė 41 471,71 Lt žalai atlyginti. 2003 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 41 471,71 Lt žala buvo konstatuota atlikus 2002 m. vasario 22 d. inventorizaciją ir nustačius, kad materialiai atsakingas darbuotojas S. D. nebeturi bendrovės vertybių savo žinioje. Įsiteisėjusiame 2003 m. gegužės 19 d. sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas (AB „Lithun“) visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, patvirtinančia S. D. visišką materialinę atsakomybę, inventorizacijos aprašu ir jo priedu, patvirtinančiu bendrovės nuostolius - 41 471,71 Lt vertės statybinių medžiagų netekimą, atsargų būklės suvestinėmis, nurašymo aktais, patvirtinančiais S. D. medžiagų gavimą ir sunaudojimą objektuose bei jų nurašymą, medžiagų perkėlimo įmonėje važtaraščiais, patvirtinančiais statybinių medžiagų perdavimą iš darbų vykdytojo V. P. S. D., taip pat PVM sąskaitomis-faktūromis, patvirtinančiomis bendrovės medžiagų įsigijimą nuosavybėn, ir krovinių važtaraščiais, patvirtinančiais medžiagų perdavimą atsakovui ir kitiems darbų vykdytojams, bei paneigiančiais tikimybę, kad bendrovės valdytos statybinės medžiagos panaudotos ir neįtrauktos į apskaitą, įrodė, kad S. D., buvusio su AB „Lithun“ darbo santykiuose ir sudariusio su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį, gautų ir priimtų medžiagų, priklausančių bendrovei, bei panaudotų statybos objektuose medžiagų vertės skirtumas yra 41 471,71 Lt. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas S. D. apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo papildomai konstatavo, kad S. D., kaip materialiai atsakingas asmuo, elgėsi ypač nerūpestingai ir aplaidžiai, pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį S. D. buvo įsipareigojęs imtis priemonių, užkertančių kelią žalos padarymui, tačiau, neskaičiuodamas ir netikrindamas medžiagų kiekio, už kurį pasirašė, atsakovas nevykdė prisiimtos pareigos, dėl to yra atsakingas už medžiagų trūkumo susidarymą.
Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys, t. y. S. D. ir AB „Lithun“, tik jos yra skirtingoje procesinėje padėtyje. Išnagrinėtoje civilinėje byloje AB „Lithun“ buvo ieškovas, o S. D. – atsakovas. Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje yra materialinių vertybių inventorizacijos 2002 m. vasario 22 d. aprašo bei AB „Lithun“ 2002 m. balandžio 5 d. įsakymo dėl žalos atlyginimo teisėtumas. Minėtais aktais buvo konstatuota 41 471,71 Lt žala bendrovei. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai tyrė inventorizacijos aprašą ir bendrovės administracijos įsakymą, kaip rašytinius įrodymus ir dėl jų pasisakė, nes minėtų dokumentų surašymas yra neatskiriama proceso dalis, kurio metu buvo nustatyta žala, padaryta bendrovei. Be to, nors ieškovas ginčija tik atsakovo administracijos aktų teisėtumą, tačiau ieškinį motyvuoja tuo, kad atsakovas nepagrįstai, vadovaudamasis inventorizacinės komisijos 2002 m. vasario 22 d. aprašu, 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu nusprendė išieškoti iš ieškovo nustatyto trūkumo vertę, t. y. siekia iš naujo peržiūrėti žalos klausimą. Kadangi S. D. bendrovei padaryta žala yra įrodyta teismo procesiniais sprendimais pirmesnėje civilinėje byloje, tai kiti jos atsiradimo ar įforminimo klausimai nekvestionuojami. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neturi reikšmės dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, kitoje byloje ji gali pasikeisti. Tai netrukdo taikyti faktų prejudicijos taisyklę.
Išnagrinėjusi visus bylai reikšmingus juridinius faktus pirmiau aptartoje civilinėje byloje, taip pat nagrinėjamoje byloje, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-616-16/2003 nustatytos aplinkybės turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama civiline byla ir vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu laikytinos prejudiciniais faktais. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė šios materialinės normos.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai jį motyvavo, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas AB „Lithun“ prašo priteisti turėtas išlaidas, t. y. 1062 Lt, advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Kadangi kasacinis skundas yra atmetamas, tai atsakovui iš ieškovo (kasatoriaus) yra priteisiama 1062 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Minėtos išlaidos atitinka Teisingumo ministerijos Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui AB „Lithun“ iš ieškovo S. D. 1062 Lt už advokato pagalbą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.