Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (b.l. 146-150) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino; priteisė iš ieškovo V. L. atsakovo T. R. naudai 2700 Lt nesumokėto atlyginimo, 131,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2700 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1422 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus nustatė, jog užsakovas pateikė vykdytojui dokumentą, pavadintą scenarijumi, kurio negalima laikyti scenarijumi, o tik darbų grafiku, kadangi jame nebuvo detaliai išgryninta filmo mintis, nebuvo konkretaus tiek aktorių, tiek kamerų išdėstymo, kadruočių, lokacijų, filmavimo trukmės ir pan. Atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl nepateikto scenarijaus ir iki 2010 m. spalio 25 d. nesulaukęs scenarijaus, tačiau norėdamas paslaugą atlikti kokybiškai, išsiuntė užsakovui V. L. detalius komentarus ir konkrečius pasiūlymus dėl filmo scenarijaus, paaiškindamas, kaip galėtų būti plėtojama filmo tema, kokiomis istorijomis, kur konkrečiai, kiek tai galėtų kainuoti. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes padarė išvadą, kad atsakovas siekė bendradarbiauti, kooperuotis, suteikti užsakovui tinkamą ir kokybišką paslaugą, todėl atmetė ieškovo argumentus dėl Sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktų pažeidimo. Priešingai, pats užsakovas nevykdė savo pareigos suderinti reikalavimus (Sutarties 3.1 punktas), pateikti filmo scenarijų (Sutarties 1 punktas). Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad darbas jam nebuvo perduotas, o tik perduota apie 13 min. trukmės darbinė kino versija. Įvertinęs liudytojų D. V., I. M. bei paties ieškovo paaiškinimus, kurie patvirtina, jog jokių pretenzijų dėl filmo kokybės atsakovui nebuvo pateikta, kaip ir nebuvo kalbėta apie filmo permontavimą, filmas buvo demonstruotas 2010 m. lapkričio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje, Londone, uždaro renginio metu, be to tinkamą filmo kokybę ir palankias reakcijas dėl filmo patvirtino ieškovas asmeninio susirašinėjimo su atsakovu metu, teismas padarė išvadą, jog filmas buvo perduotas, todėl šalių pasirašyta paslaugų sutartis yra tinkamai įvykdyta, o sulygtas darbų rezultatas priimtas, darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašymą laikė formaliu sutarties pažeidimu. Tai, kad filmas buvo 12,56 min., o ne 25 min. trukmės, teismas nelaikė sutarties pažeidimu, nes Sutartis filmo montavimo procese žodžiu buvo pakeista paties ieškovo V. L., davusio sutikimą mažesnės trukmės filmui. Kadangi sutartis pasibaigė jos įvykdymu, ieškovas privalo su atsakovu visiškai atsiskaityti.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ginčas yra kilęs iš sutartinių santykių, šalims pasirašius ir vykdant sutartį, kurią pačios šalys įvardija paslaugų tiekimo sutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Ginčas byloje yra kilęs iš sutartinių santykių. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Pagal 6.193 straipsnyje išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (6.195 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas nuodugniai išnagrinėjo šalių derybų dėl paslaugų sutarties sudarymo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo jog šalys sutarties sąlygų tikslumui ypatingos reikšmės neteikė, nes netgi buvo abipusis susitarimas rašytinę sutartį po jos įvykdymo sunaikinti.

CK 6.196 straipsnis numato jog sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal CK 6.197 straipsnio nuostatas jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Apeliantas teigia jog pagrindinė sutarties sąlyga, kurios neatitinka ieškovo sumontuotas dokumentinis filmas yra tai jog jo trukmė yra ne 25 minutės, bet 12.53 minutės ir laiko tai esminiu sutarties pažeidimu dėl ko prašo gražinti sumokėtą avansą, tačiau sutarties neprašo nutraukti, dėl esminio pažeidimo ir tokio pažeidimo neįrodinėja. Priešingai apeliantas savo ieškinio pareiškime pripažįsta jog filmas jam vis tik buvo perduotas, nes jis demonstravo šį filmą, užsienyje, tačiau nelaiko jo užbaigtu. Tačiau teismo nuomone filmo demonstravimas publikai jo išviešinimas internete reiškia jo panaudojimą pagal paskirtį. Šios faktinės aplinkybės reiškia, kad paslaugos užsakovas priėmė paslaugos tiekėjo (sutaryje jis vadinamas vykdytoju) įvykdymą, panaudojo paslaugų sutarties objektą pagal paskirtį. Siekiant nustatyti ar paslaugos tiekėjas pažeidė sutarties sąlygas ar pažeidimas yra šiurkštus ar paslaugos kokybė ir kiekybė atitiko sutarties dalyką būtina aiškintis ne tik sutarties sąlygas bei ir tirti šalių elgesį po sutarties sudarymo vykdant sutartį.

Vykdydamos sutartį šalys privalo laikytis CK 6.200 straipsnyje suformuluotų sutarties vykdymo principų: vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. CK 6.205 straipsnis numato jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Tačiau viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis). Šalių sutartis yra dvišalė paslaugų tiekimo sutartis, iš kurios abiem šalims kylą tiek teisės tiek pareigos. Vykdytojas (atsakovas įsipareigojo suteikti sutartyje numatytas paslaugas iki sutartyje numatyto termino. Beje termino reikšmė specialiai pabrėžta pačioje sutartyje, 4.2 punkte nurodyta jog vykdytojui neįvykdžius minėtų paslaugų iki 3.5. punkte numatyto termino (ne dėl užsakovo kaltės), vykdytojas gražina užsakovui 2000 Lt avansą ir filmuotą medžiagą, nes filmas užsakovui reikalingas renginyje ir vėlesnis jo sukūrimas netektų prasmės. Tačiau sutarties sąlygos neapibrėžia nei kokiam renginiui, nei kur, nei kada vyksiančiam renginiui filmas turi būti sukurtas. Sutarties 6.3. punktas numatė jog sutartį šalys gali nutraukti vienašališkai iš esmės ją pažeidus, raštu įspėjus kitą šalį apie sutarties nutraukimą prieš tris darbo dienas. Šiuo punktu šalys taip pat susitarė jog sutarties, bet kurios sąlygos pažeidimas bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad iki filmo perdavimo ieškovui, kuri nors iš šalių būtų informavusi kitą šalį apie ketinimus sutartį nutraukti. Sutarties dalykas ir kartu šalių pareigos apibrėžtos sutarties 1 straipsnyje numatančiame jog pirkimo objektas yra dokumentinio filmo „Lituanica – lietuviškieji Ikarai“ sukūrimas filmavimas pagal Užsakovo scenarijų, nurodytasalokacijas ir darbų grafiką (4 dienos Lietuvoje, 2 dienos Londone), filmuotos medžiagos apdorojimas, galutinio HD formato filmo pateikimas užsakovui USB formate. Iš pastarojo straipsnio turinio seka jog sėkmingas sutarties įvykdymas priklausė ne tik nuo vykdytojo (atsakovo) veiksmų ir tinkamo bei savalaikio sutarties sąlygų vykdymo iš jo pusės, bet ir tokių pat savalaikių užsakovo veiksmų, nes filmavimas turėjo vykti pagal ieškovo pateiktą scenarijų, grafiką ir alokacijas. Nors sutartyje kalbama apie filmo sukūrimą iš cituoto 1 sutarties straipsnio turinio galima spręsti, kad paslaugos tiekėjas nebuvo filmo autorius, bet greičiau filmo operatorius, privalantis nufilmuoti ir sumontuoti filmą pagal ieškovo pateiktą scenarijų. Su tokiu šalių pareigų pasiskirstymu sutiko ir ieškovas pasisakydamas teisme (b.l.97) jis nurodė esantis vienas iš filmo idėjos, scenarijaus planų ir paties filmo autorių, o atsakovas esantis tik vykdytojas. Taigi, atitinkamai tinkamas paslaugos atlikimas, tiek filmo trukmė, tiek filmo sukūrimo terminas pirmiausia priklausė nuo jo scenarijaus, grafikų pateikimo, režisieriaus darbo ir autoriaus, kuriuo save pozicionuoja ieškovas darbo. Apeliantas teigia jog pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino liudytojų parodymus rėmėsi tik E. M. bei D. V. parodymais, nekreipdamas dėmesio į liudytojos I. M. parodymus dėl kurių sprendime nepasisakė. Šie apelianto tvirtinimai neatitinka tiesos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė jog liudytoja I. M. paaiškino, kad su ieškovu yra kolegos, dirba vienoje įmonėje „Lituanica“. Atsakovas T. R. turėjo sukurti 25 min. trukmės dokumentinį filmą pagal ieškovo scenarijų ir įmonės lėšas, tačiau sukūrė tik 12 min. 52 sek. filmo dalį, kurią ji dešifravo, t.y. parašė stenogramą. Filmas buvo patalpintas į interneto svetainę „Youtube“, kad išgirsti apie filmą žmonių nuomones. Teismas iš esmės teisingai savo sprendime atspindėjo liudytojos I. M. parodymus ir jos nuomonę dėl filmo baigtumo bei motyvavo kodėl su šia nuomone nesutinka, nes liudytoja filmavimo ir montavimo darbuose nedalyvavo, o buvo tik sumontuoto garso redaktorė . Tuo tarpu liudytojas E. M. ir D. V. dalyvavo filmuojant bei montuojant filmą. Liudytojas E. M. paaiškino, kad yra laisvai samdomas operatorius, prisidėjęs prie filmo kūrimo proceso kaip antras operatorius ir asistentas. Nurodė, kad kuriant filmą nebuvo jokio scenarijaus, pateiktas į bylą dokumentas, negali būti laikomas scenarijumi, nes jame nenurodytas viso darbo aprašas, eiga, kadruotės ir kt. Liudytojas paaiškino, kad viskas buvo daroma paskubom, be jokios organizacijos. Ieškovas skubino viską greičiau nufilmuoti, kadangi filmas reikalingas renginyje restorane „Lituanica“. Pretenzijų V. L. dėl filmavimo kokybės nereiškė, viską, ką prašė nufilmuoti, buvo nufilmuota. Liudytojas D. V. paaiškino, kad buvo minimo filmo montuotojas. Ieškovas V. L. iš nufilmuotos medžiagos reikalavo sumontuoti filmą, pats su režisieriumi R. S. dalyvavo montavimo darbuose, rinkosi medžiagą. Dėl ieškovo nekompetencijos visa pateikta medžiaga nebuvo normaliai peržiūrėta, todėl montavimas užtruko daug laiko. Jis sumontavo apie 13 min. trukmės filmą, kurio ieškovui reikėjo restorano atidarymui. Ieškovas montažo metu jam pasakė, kad užtenka tokios trukmės filmo, nes nebuvo iš ko daryti visų 25 minučių. Atsakovas T. R. į montavimą nesikišo, filmas buvo montuojamas dalyvaujant ieškovui. Paaiškino, kad atsakovas T. R. važiuodavo filmuoti be scenarijaus tik su filmavimo grafiku, filmavo, ką liepdavo ieškovas, todėl yra prifilmuota labai daug medžiagos, kuri liko nepanaudota. Ieškovas su filmo režisieriumi sprendė, kurią medžiagą naudos montuojant, ką reikia iškirpti, ką palikti. Jis vykdė ieškovo ir režisieriaus R. S. nurodymus bei išsiuntė ieškovui apie 13 min. galutinį filmą. Filmas buvo priimtas.

Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė jog ieškovas, ketindamas sukurti dokumentinį filmą, interneto pagalba surado operatorių atsakovą T. R., su kuriuo prieš pasirašydamas sutartį, derino paslaugų sutarties sąlygas, ketinimus. Iš į bylą pateiktų šalių susirašinėjimo teismas sprendė, jog pasirašyta sutartis buvo reikalinga ieškovui kaip garantija, formalus reikalavimas prieš trečiuosius asmenis (b.l. 11-12) ir kurią po atliktų darbų, t.y. perdavus darbą, ieškovas ketino sunaikinti ir padarė išvadą jog šalys, prieš pasirašydamos sutartį, ypatingai didelės reikšmės pačiam sutarties tekstui neteikė, tačiau, nežiūrint to, sutartis buvo vykdoma, t.y. filmas buvo kuriamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pateiktą šalių susirašinėjimo sutarties vykdymo metu medžiagą, rėmėsi liudytojų parodymais ir nustatė, kad užsakovo pateiktas dokumentas nelaikytinas tinkamu scenarijumi (b.l. 35-36), o tik darbų grafiku, kadangi jame nebuvo detaliai išgryninta filmo mintis, nebuvo konkretaus tiek aktorių, tiek kamerų išdėstymo, kadruočių, lokacijų, filmavimo trukmės ir pan. Taip pat teismas nustatė jog atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl nepateikto scenarijaus, paaiškindamas, jog neturint scenarijaus, neaišku, nei koks turi būti filmas, nei apie ką, nei kokia galėtų būti jo reali trukmė, o nesulaukęs scenarijaus išsiuntė užsakovui detalius komentarus ir konkrečius pasiūlymus dėl filmo scenarijaus, paaiškindamas, kaip galėtų būti plėtojama filmo tema, kokiomis istorijomis, kur konkrečiai, kiek tai galėtų kainuoti (b.l. 61), tačiau ieškovas, net ir sutikdamas, jog nėra pateikęs filmo scenarijaus, pakvietė laikytis darbinės subordinacijos ir dirbti pagal jo atsiųstą planą, detales plėtojant eigoje ir galutinį vaizdą sukuriant montažo metu (b.l. 62). Iš atsakovo bei liudytojų E. M., D. V. paaiškinimų teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovas siekė bendradarbiauti, kooperuotis, suteikti užsakovui tinkamą ir kokybišką paslaugą, todėl atmetė ieškovo argumentus dėl Sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktų pažeidimo ir nurodė jog pats užsakovas nevykdė savo pareigos suderinti reikalavimus (Sutarties 3.1 punktas), pateikti filmo scenarijų (Sutarties 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo teiginius teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo D. V., atlikusio filmo montavimo darbus, parodymais, kad ieškovas su filmo režisieriumi aktoriumi R. S. asmeniškai dalyvavo montuojant, atrinko filmuotą medžiagą, nusprendė, kurios medžiagos nenaudos, kurią reikia iškirpti, o kurią palikti bei patvirtinęs, jog užtenka 13 minučių trukmės filmo, kadangi filmas reikalingas konkrečiame renginyje, padėkojęs, filmą priėmė jog jokių pretenzijų dėl filmo kokybės nebuvo pateikta, kaip ir nebuvo kalbėta apie filmo permontavimą, nes būtent šis liudytojas betarpiškai atliko filmo montavimo darbus ir geriausiai žino su šiuo darbu susijusias aplinkybes. Be to teismas nurodė kad aplinkybę, jog filmas buvo priimtas, patvirtina ir pats ieškovas bei apklausta liudytoja I. M., nurodę, jog filmas buvo demonstruotas 2010 m. lapkričio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje, Londone, uždaro renginio metu, taip pat kad filmas buvo patalpintas interneto svetainėje „Yuotube“, tikslu „išgirsti žmonių nuomones“. Tinkamą filmo kokybę ir palankias reakcijas dėl filmo patvirtino ieškovas asmeninio susirašinėjimo su atsakovu metu, taip pat žadėdamas kuo greičiau atsiskaityti su atsakovu (b.l. 60).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi jog pirmosios instancijos, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad filmas buvo perduotas, po to ieškovo viešai demonstruotas, todėl laikytina, jog šalių pasirašyta paslaugų sutartis yra tinkamai įvykdyta, sulygtas darbų rezultatas priimtas ir kad sutarčiai pasibaigus įvykdymu, ieškovas privalo su atsakovu visiškai atsiskaityti ir sumokėti sutartyje numatytus delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų jo keltų reikalavimų t.y. neaptarė ir nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo gražinti visą su sutarties vykdymu susijusią nufilmuotą medžiagą ieškovui, atmestinas. Kaip matyti iš jau cituoto ginčo sutarties 4.2. punkto filmuotos medžiagos ir 2000 Lt avanso gražinimas šiame punkte susietas su sutarties pažeidimu ir numatė jog vykdytojui neįvykdžius sutartyje aptartų paslaugų iki 3.5. sutarties punkte aptarto termino (ne dėl užsakovo kaltės) vykdytojas privalo gražinti užsakovui avansą ir filmuotą medžiagą. Taigi filmuotos medžiagos gražinimas susietas su sutarties pažeidimu ir avanso gražinimu, jeigu sutartis neįvykdoma dėl vykdytojo kaltės pirmosios instancijos teismas pasiakydamas jog sutartis yra pasibaigusi įvykdymu ir atmesdamas reikalavimą gražinti avansą kartu pasisakė bei nusprendė ir dėl reikalavimo gražinti filmuotą medžiagą.