Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3917-603/2018 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 45 515,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą, 1 218,31 Eur materialiųjų 5 proc. dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-1055 dėl 42 807 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (toliau – Sutartis). Sutarties 10 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos mokesčio dydis, mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 12 punkte numatyta, kad už žemės nuomos sutarties pažeidimus atsakomybė taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir įstatymų nustatyta tvarka, 13 punktas įpareigoja nuomininką laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų, o už nevykdymą taikytina atsakomybė pagal įstatymus. Nuomininkė UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė Sutartimi bei įstatymo nuostatomis jai nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl susidarė mokesčio nepriemoka už 2016–2017 m. Sutarties 9 punkte nurodyta atsakovei išnuomoto 4,2807 ha ploto žemės sklypo vertė, nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147, sudaro 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur). Atsižvelgiant į tai, mokėtinas nuomos mokestis už žemės sklypą sudaro 32 242,53 Eur (8 060 633,11 Eur x 0,4 %); už 2016 m. atsakovė skolinga 13 272,54 Eur, už 2017 m. – 32 242,53 Eur, iš viso 45 515,07 Eur. Nei Sutartyje, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas) nėra nustatyta teisė nuomininkui pačiam perskaičiuoti ar apskaičiuoti vertę, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Atsakovei laiku nesumokėjus nurodytos valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos, pagal CK 6.210 bei 6.261 straipsnių nuostatas apskaičiuotos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 2 d. sudaro 1 218,31 Eur. Taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) 38 906,01 Eur nuomos mokesčio, 954,66 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 823 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija ir (duomenys neskelbtini), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-435-(01), 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-1055 dėl 42 807 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.

5. Teismas nustatė, kad Sutarties 9 punkte nurodyta atsakovei išnuomoto žemės sklypo vertė, nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147, sudaro 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur). Sutarties 10 punktą teismas vertino, kaip blanketinę nuostatą, dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Teismas akcentavo, jog Sutartyje nėra numatyta, kad žemės vertė yra nustatyta visam nuomos terminui, t. y. iki 2097 m. spalio 25 d.

6. Įvertinęs norminį reglamentavimą: Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punktą; (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (nuo 2017 m. mokestinio laikotarpio taikoma 2017 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1236 patvirtinta redakcija) 8.2 punktą, 10 punktą, teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba turi įgaliojimus nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą (minėtose Taisyklėse nustatytas 0,4 proc.), bet ne teisę vienašališkai priimti sprendimą, susijusį su valstybinės žemės sklypo vertės konkretaus nuomininko atžvilgiu perskaičiavimu (nustatymu). Ieškovės argumentai, kad tik ji turi teisę spręsti, ar pradinė Sutartyje nurodyta žemės sklypo vertė turi būti perskaičiuota pagal aktualius ir realius duomenis, neatitiktų lygiateisiškumo, skaidrumo bei teisingumo principų, nes ne ieškovės pasirinkimu, o tik remiantis kompetentingų institucijų teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota ir einamųjų metų žemės verčių žemėlapiuose paskelbta informacija ir vertinimu gali būti apskaičiuota valstybinės žemės nuomos kaina. Teismas nurodė, kad Sutartyje numatyta ieškovės teisė kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nepaneigia ieškovės pareigos pagal sudarytos Sutarties 14 punkto nuostatas apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio kainą, vadovautis atitinkamais teisės aktų pakeitimais, tarp jų ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota bei einamųjų metų žemės verčių žemėlapiuose paskelbta informacija ir vertinimu.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė yra pripažinusi žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius teisingumą, nes byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo visą laiką mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiavo, deklaravo ir mokėjo, atsižvelgdama į žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento mokesčių skyrius 2014 m. sausio 23 d. raštu Nr. A414-12/14-(2.2.1.46-FN3) yra patvirtinęs, kad atsakovė už valstybinės žemės nuomą 2010–2013 m. yra atsiskaičiusi.

8. Teismas sprendė, jog iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 38 906,01 Eur nuomos mokesčio, 954,66 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. bei 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Ieškovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą tenkinant ieškinį visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo ir jo perskaičiavimo tvarkos. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 punkte reglamentuota ir Sutarties 9 punkte numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Nuomotojas šiuo atveju yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ne ieškovė, esanti tik valstybinės žemės nuomos mokesčio gavėja. Iškilus neaiškumams dėl mokėtinos sumos nuomininkas gali kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo, tačiau nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės teiginiu, jog, nuomininkas, perskaičiuodamas valstybinės žemės nuomos mokestį, vadovaujasi VĮ Registrų centro nurodyta verte.

9.2. Nesant duomenų apie nuomos mokesčio perskaičiavimą, valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal sutartyje numatytus dydžius. (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva negali perskaičiuoti mokesčio, tiesiog prižiūri, kad įmokos būtų tokios, kurios numatytos sutartyje, kurią sudarė nuomotojas ir nuomininkas, taip pat priima mokestį. Todėl nesutiktina su teismo motyvais, jog ieškovė teigia tik ji galinti vienašališkai priimti sprendimą, susijusį su valstybinės žemės sklypo vertės konkretaus nuomininko atžvilgiu perskaičiavimu (nustatymu). Vadovaujantis Žemės įstatymu, sutarties sąlygomis, sutartyje nurodyta 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur) žemės sklypo vertė, yra laikoma verte, nuo kurios atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turi skaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį. Prašoma priteisti suma buvo nustatyta vadovaujantis sutartyje numatyta verte, (duomenys neskelbtini) vertės neperskaičiavo. Nuomininkas neturi teisės vienašališkai pakeisti sutarties, kuria nustatytas ne tik valstybinės žemės nuomos mokestis, bet ir nuomojamo sklypo vertė, nuostatų, sutartis buvo sudaryta dvišaliu susitarimu, tad ją pakeisti gali tik abiejų šalių susitarimas, kai abi šalys sutinka dėl sutarties pakeitimų. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra.

9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės teisė kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nepaneigia ieškovės pareigos pagal Sutarties 14 punkto nuostatas vadovautis teisės aktų pakeitimais bei žemės verčių žemėlapiuose paskelbta informacija apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio kainą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra įtvirtinta ne nuomotojo pareiga, bet teisė perskaičiuoti mokestį, nuomininkas nesikreipė dėl perskaičiavimo, vadinasi konkliudentiniais veiksmais neprieštaravo sutartyje numatytam mokesčio apskaičiavimui. Kaip minėta (duomenys neskelbtini) nėra sutarties šalis. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų pažeistas sutarties laikymosi privalomumo principas (pacta sunt servanda).

9.4. Sprendime teismas nedetalizavo, kodėl priteisia 38 906,01 Eur sumą, t. y. 6 609,06 Eur mažiau nei buvo prašoma ieškinyje, todėl šioje dalyje sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas tiek valstybinės žemės nuomos perskaičiavimo tvarkos, tiek priteistos sumos kriterijais.

9.5. Teismas ignoravo ieškovės argumentus dėl atsakovės teiktų deklaracijų klaidingumo. Ieškovės 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. A51-2022/18(2.14.3.5-FN3) atsakovei buvo paaiškinta, kad 2014 m. sausio 23 d. išduotas raštas apie atsiskaitymą už valstybinės žemės nuomą Nr. A414-12/14(2.2.1.46-FN3) buvo parengtas ir išduotas vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktomis 2010-2013 m. valstybinėmis žemės nuomos mokesčio deklaracijomis, kuriose bendrovė nurodė kitokias vertes, nei įtvirtinta sutartyje, t. y. bendrovė pateikė klaidingas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Prie apeliacinio skundo pridedamos 2012–2017 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos patvirtina, kad už tą patį apmokestinamą sklypo plotą deklaracijose atsakovė pateikė kiekvienais metais skirtingas sumas (atitinkamai: 22 263 000 Lt, 21 200 000 Lt, 19 399 000 Lt, 6 745 000 Eur (23 289 135 Lt), 7 324 000 Eur (25 267 800 Lt). Kadangi nuomininkas pats savarankiškai pildo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybei pateikia valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, todėl jis yra atsakingas už suformuotas ir pateiktas deklaracijas. Ieškovė, preziumavusi, kad atsakovės pateiktos deklaracijos yra teisingos ir teisėtos, išsiuntė 2014 m. sausio 23 d. raštą dėl visiško atsiskaitymo. Nustačius mokestinius neatitikimus, 2018 m. sausio 8 d. raštu atsakovės buvo prašoma patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2012-2017 m. mokestinius laikotarpius ir sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą.

9.6. Skundžiamu sprendimu formuojama ydinga teismų praktika – kiekvienu valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo atveju nuomininkas turės teisę savo iniciatyva perskaičiuoti žemės nuomos mokestį, jį mokėti ne pagal sutartyje numatytą apskaičiavimo tvarką, o remdamasis VĮ Registrų centro išduotų dokumentų žemės sklypo nustatymo verte nuo kiekvienų metų sausio 1 dienos atskirai. Apie tokį savavališką nuomininko mokesčio pakeitimą nebus žinoma nei nuomotojui (šiuo atveju Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos), nei valstybinės žemės nuomos mokesčio gavėjai ((duomenys neskelbtini)).

9.7. Atsakovės teiginiai dėl netiksliai apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio yra nepagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais ir yra subjektyvi atsakovės nuomonė, pateikta klaidingai interpretuojant ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, tokiu būdu ginčijamu sprendimu nebuvo priteistas 6 609,06 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 263,65 Eur materialiųjų 5 proc. palūkanų mokestinis skirtumas.

9.8. Teismas selektyviai pasisakė dėl ieškovės argumentų, skundžiamas sprendimas iš esmės paremtas tik atsakovės pozicijos palaikymu. Tačiau siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir ieškovės pateiktus argumentus.

10. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Apeliaciniame skunde pati ieškovė pateikia argumentus, paneigiančius jos poziciją dėl žemės sklypo vertės nustatymo. Pati ieškovė pripažįsta, kad ir Sutartyje, ir Taisyklėse aiškiai apibrėžta kaip turi būti apskaičiuojama žemės sklypo vertė (t. y. kiekvienais metais ji turi būti nustatoma pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius). Teisės aktuose yra siekiama, kad būtų mokamas teisingas valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas dauginant savivaldybės nustatytą mokesčio tarifą iš aktualios, o ne valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymo metu nustatytos, žemės sklypo vertės. Nei vienai iš Sutarties šalių nėra ir neturi būti suteikta išskirtinė teisė vienasmeniškai nuspręsti kaip ir kada bus perskaičiuojama žemės vertė. Tačiau racionalu ir teisinga, kad teisės aktuose nustatyta tvarka, kuri užtikrina valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, atsižvelgiant į aktualią (nustatytą einamiesiems metams) žemės vertę.

10.2. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos tik patvirtina atsakovės poziciją ir skundžiamo sprendimo pagrįstumą – UAB (duomenys neskelbtini) nuo Sutarties sudarymo apskaičiuodavo mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį nustatydama žemės sklypo vertę pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius; deklaracijose kiekvienais metais nurodoma skirtinga žemės sklypo vertė – atsižvelgiant į VĮ Registrų centro atitinkamų metų skelbiamų žemės verčių žemėlapių duomenis. Pati ieškovė dar 2014 m. patvirtino žemės nuomos mokesčio skaičiavimo teisingumą, patvirtindama atsiskaitymą už 2010–2013 m. Pretenzijas dėl tariamai netinkamai apskaičiuoto ir nepilnai sumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio ieškovė pradėjo reikšti tik 2017 m.

11. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) 29 296 Eur nuomos mokesčio, 353,16 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą, taikymo ir patvirtino, kad žemės sklypo vertės nustatymas, atsižvelgiant į einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, yra teisingas ir teisėtas būdas valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiui apskaičiuoti.

11.2. Teismas, pateikęs teisingą teisės aiškinimą, neteisingai apskaičiavo atsakovės skolos už valstybinės žemės nuomą dydį, nes pasirėmė ieškovės pateikta lentele, kurioje buvo nurodytas ne tik atsakovės įsiskolinimas už 2017 m. (kurio atsakovė neginčija), bet ir atsakovės mokėjimai už ankstesnius laikotarpius buvo perskirstyti, t. y. priskirti ankstesnėms tariamoms skoloms dengti, todėl priteista 9 610,01 Eur skolos dalis (38 906,01 Eur (priteista suma) – 29 296 Eur (deklaruota skola)) neegzistuoja. Pritaikius valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimą pagal teismo pripažintą teisės aiškinimą (žemės verčių žemėlapius), atsakovės skola lieka tik už 2017 m. (savivaldybės lentelėje yra pateiktas patvirtinimas, kad atsakovė iš viso už 2010–2017 m. yra sumokėjusi 74 565,55 Eur nuomos mokesčio). Be to, atsiskaitymo už 2010–2013 m. faktą patvirtina ir ieškovės 2014 m. sausio 23 d. raštas.

11.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 29 296 Eur žemės nuomos mokesčio ir 353,16 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (88 kalendorinės dienos).

12. Ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo iš esmės tuos pačius kaip ir savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Ieškovė, nebūdama sutarties šalimi, reikalaudama žemės nuomos mokesčio, vadovaujasi sutarties nuostatomis bei teisiniu reglamentavimu, kad nuomininkas pats savarankiškai neturi teisės perskaičiuoti valstybinės žemės vertės, savo nustatytą skaičių įrašyti į deklaraciją, pagal savo numatytas taisykles, nesilaikant sudarytos sutarties, perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį jau nuo paties nuomininko numatytos sumos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl naujų įrodymų

14. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2012–2017 m. teiktas valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teismui teise. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti nauji įrodymai, pagal jų sudarymo datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė jų turinį žino, dėl jų teikė argumentus atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Esant šioms aplinkybėms ieškovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

17. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos, (nuomotojas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (nuomininkė) 2010 m. sausio 25 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-1055 dėl 42 807 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2097 m. spalio 25 d.

18. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nuo 2010 m. liepos 1 d. ginčo žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

19. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pajamos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius išteklius. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybių biudžeto pajamoms priskirtinos pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.6 punktas detalizuoja minėtą nuostatą ir numato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą, iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimą, nagrinėjamos bylos ieškovė (duomenys neskelbtini), nebūdama valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, surenka pajamas už išnuomotą valstybinę žemę.

20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes jos teigimu, atsakovei netinkamai vykdant nuomos sutartį – netinkamai skaičiuojant ir mokant nuomos mokestį, susidarė nepriemoka, kurią ir prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas nuomos mokesčio įsiskolinimo dalį, tačiau sprendė, kad atsakovė mokėtino nuomos mokesčio dydį skaičiavo tinkamai. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tinkamumo, o atsakovė apeliaciniu skundu – teismo nustatytą ir priteistą įsiskolinimo sumą. Teisėjų kolegija sprendžia esant tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, kuri ir nulemia priteistinos sumos dydį.

Dėl be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo

21. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Žemės įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

22. Sutarties turinys liudija, kad ji sudaryta dėl valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos. Sutarties 10 punkte numatyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 9 punkte yra nurodyta, kad atsakovei išnuomoto 4,2807 ha ploto žemės sklypo vertė, nustatyta pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-147 „Dėl žemės vertinimo masiniu būdu dokumentų tvirtinimo“, yra 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur). Taip pat Sutartyje numatyta, kad nuomotojas turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

23. Taigi Sutarties nuostatos atitinka imperatyvų įstatyminį reglamentavimą – CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

24. Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba; 1.5 punkte reglamentuota, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas; 1.7 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje.

25. Taigi savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles, kuriomis reglamentuota valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka (kurios pakeistos (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-480 „Dėl tarybos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nagrinėjamam ginčui aktualūs taisyklių punktai, numatantys taikytiną tarifą ir tarifo dydį, nepasikeitė). (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles, kurių 8.2 punkte numatyta, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta, arba sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas, arba nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, įsigytas po 2009 m. sausio 1 d., mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 12 punkte (anksčiau galiojusių taisyklių 8.2 punkte buvo numatyta, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta po 2009 m. sausio 1 d., žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto šių Taisyklių 10 punkte). Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams, kuriems mokėtinas žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas taisyklių 8.2–8.4 punktuose nustatyta tvarka, nustatomas 0,4 proc. mokesčio tarifas (analogiškas tarifas nustatytas ir anksčiau galiojusių taisyklių 10 punkte – valstybinės žemės nuomininkams, kurių mokėtinas žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas Taisyklių 6.2 ar 6.4 punktuose, asmenims, tapusiems žemės naudotojais 2009 m. ir vėlesniais metais (įsigijusiems nekilnojamąjį turtą, esantį ant valstybinės žemės, žemės sklypus suteikus teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista naudotis žeme) ar valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis 2009 m. ir vėlesniais metais, nustatomas 0,4 proc. mokesčio tarifas). Taigi 2016–2017 m. laikotarpiu galiojo savivaldybės tarybos sprendimais nustatytas 0,4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.

26. Esant aptartoms Sutarties sąlygoms ir teisiniam reglamentavimui, spręstina, kad atsakovei išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotinas Sutartyje įrašytą žemės sklypo 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur) vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu nustatyto mokesčio tarifo (0,4 proc). Ginčo dėl Sutartyje nustatytos nuomojamo valstybės žemės sklypo vertės – 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur) ir dėl savivaldybės tarybos sprendimais nustatyto 0,4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, nėra. Ginčas byloje kilo dėl nuomininko teisės perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

27. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo bei Sutarties nuostatų, valstybinės žemės nuomotojas turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, taigi tokiu būdu pakeisti Sutarties sąlygą. Kaip minėta, savivaldybė nėra ginčo valstybinės žemės nuomos Sutarties šalimi, nes jai neperduotas valdyti žemės sklypas patikėjimo teise (tokia teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai) ir savivaldybė neturi teisės inicijuoti sutarties pakeitimo, kaip ir atlikti žemės sklypo vertės perskaičiavimo. Taip pat teisė atlikti žemės sklypo vertės perskaičiavimą nenumatyta ir nuomininkui. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų atlikusi tokį perskaičiavimą, nes apie tai turėtų būti informuojamas valstybinės žemės nuomininkas bei savivaldybė, todėl darytina išvada, kad Sutartis išliko nepakeista. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. sutarties šalims nesusitarus kitaip, nuomojamo žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, nepasikeitė nuo sutarties sudarymo, ji liko – 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur). Atsižvelgiant į tai, metinis mokėtinas nuomos mokestis už 4,2807 ha ploto žemės sklypą 2016–2017 m. laikotarpiu sudaro 32 242,53 Eur (8 060 633,11 Eur x 0,4 %).

28. Teismo vertinimu, tiek Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies nuostata, tiek analogiška Sutartyje įtvirtinta nuostata dėl nuomotojo teisės kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nereiškia, kad Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 8.2 punkto nuostata, jog žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, lemia šio mokesčio perskaičiavimą kiekvienais metais pagal galimai pakitusią žemės sklypo vertę. Todėl šiuo aspektu nei atsakovės, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra pagrįsti.

29. Aplinkybės, jog atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiavo, deklaravo ir mokėjo, atsižvelgdama į žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius, ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Finansų departamento mokesčių skyrius 2014 m. sausio 23 d. raštu Nr. A414-12/14-(2.2.1.46-FN3) yra patvirtinęs, kad atsakovė už valstybinės žemės nuomą 2010–2013 m. yra atsiskaičiusi, savaime nelemia nurodyto laikotarpio mokėjimų atitikimo teisės aktų ir Sutarties reikalavimams. Be to, bylos duomenys liudija, kad ieškovė, palyginusi 2012–2013 m. deklaracijas su 2014–2017 m. deklaracijomis, nustatė mokestinius neatitikimus ir 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. A51-2022/18(2.14.3.5-FN3) atsakovės buvo prašoma patikslinti valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2012–2017 metų mokestinius laikotarpius ir vadovaujantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 10 punktu, sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą, apie kurį atsakovė buvo informuota 2017 m. gruodžio 15 d. raštu.

30. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 6 punkte reglamentuota, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas (Taisyklių 1 priedas) už einamuosius mokestinius metus juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, pildo patys ir teikia (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriui iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Nepateikus valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų iki nustatyto termino, Skyrius apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį pagal turimus duomenis (anksčiau galiojusių taisyklių 5 punktas taip pat numatė deklaracijų pildymo ir teikimo pareigą valstybinės žemės nuomininkams). Taigi už deklaracijų pateikimą ir jose nurodomus duomenis atsakingi jas teikiantys asmenys.

31. CK 6.189 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti sutarčių privalomumo principą (pacta sunt servanda), numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.200 straipsnį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Nustačius, jog 2010 m. sausio 25 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nėra pakeista, už šį žemės sklypą mokėtinas nuomos mokestis apskaičiuotinas ir mokėtinas joje bei teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. Sutartyje įrašytą žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, – 27 831 754 Lt (8 060 633,11 Eur), padauginus iš teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiui nustatyto mokesčio tarifo – 0,4 proc., kas šiuo atveju sudaro 32 242,53 Eur per metus.

32. Valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuojant aptartu būdu, ieškovės pateiktais duomenimis už 2016 m. atsakovė už valstybinės žemės nuomą yra skolinga 13 272,54 Eur, už 2017 m. – 32 242,53 Eur, iš viso 45 515,07 Eur. Šios aplinkybės sąlygoja ieškovės apeliacinio skundo tenkinimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą – priteisiant ieškovei iš atsakovės 45 515,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 218,31 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

33. Bylos duomenys liudija, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2019 m. gegužės 17 d. atsakovė pervedė į ieškovės sąskaitą 29 296 Eur mokėjimą, ši aplinkybė lemia priteisiamos nuomos mokesčio sumos sumažinimą, tokiu atveju ieškovei priteisiama 16 219,07 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 218,31 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis) bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 5 proc. palūkanos už 29 296 Eur sumą nuo bylos iškėlimo iki 2019 m. gegužės 17 d. (dalies sprendimo įvykdymo) bei 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems teisiniams argumentams, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai bei atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Sutarties bei teisės aktų nuostatas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo, neteisingai nustatė nuomos mokesčio įsiskolinimo dydį, kas lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą – ieškinio reikalavimų iš esmės patenkinimą visa apimtimi, tačiau atsižvelgiant į po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovės atliktą mokėjimą, priteisiamą įsiskolinimą mažinant šio mokėjimo dydžiu (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

36. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui ieškovės apeliacinį skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus bei ieškinį tenkinus ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau duomenys apie patirtas tokias išlaidas nėra pateikti. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (tiek dėl žyminio mokesčio, tiek dėl išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą) netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalis).

37. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus, ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundus mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Dėl nurodytų priežasčių iš atsakovės valstybei priteistinas 926 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 155 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi), 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi), nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 5 dalis, 7 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis) – iš viso 1 157 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 16 219,07 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus devyniolika eurų ir 7 centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 218,31 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika eurų ir 31 centą) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 29 296 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki 2019 m. gegužės 17 d. bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1 157 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.