Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-450-460/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-16
Bylos Nr.: 2A-450-460/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: D. R., uždarosios akcinės bendrovės „Burė“, uždarajai akcinei bendrovei „Silvina“, viešajai įstaigai „Klaipėdos dailininkų fondas“
Trečiasis asmuo: E. B., L. B.

Civilinė byla Nr. 2A-450-460/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09166-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 2.6.7; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M., atsakovės D. R., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Burė“ bei trečiųjų asmenų E. B. ir L. B. (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovams D. R., uždarajai akcinei bendrovei „Silvina“, viešajai įstaigai „Klaipėdos dailininkų fondas“, uždarajai akcinei bendrovei „Burė“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. B., L. B., L. S., S. G., L. G., dėl restitucijos taikymo pripažinus negaliojančia 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį bei nuosavybės teisės pripažinimo ir daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl restitucijos taikymo pripažinus negaliojančia 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį bei nuosavybės teisės pripažinimo ir daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė penki A. M. tapyti darbai, kurie buvo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Dailininkų sąjungos galerijoje“: paveikslai „Mergaitė“, „Karaliaus akmuo“, „Klouno sapnas“, „Natiurmortas“, „Mergaitė ir paukštis“ ir penki paveikslai, kurie buvo UAB „Rūtų galerija“ - paveikslai „Gera šunytė“, paveikslas be pavadinimo (ikona), paveikslas be pavadinimo (ikona), paveikslas be pavadinimo (ikona), „Mergaitė su mėlynu rutuliuku“; 2) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė devyni A. M. tapyti paveikslai, kurie buvo pas atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ Klaipėdos galerijoje ir Klaipėdos galerijos filiale: paveikslas „Raudona juoda vienas žingsnis“, paveikslas „Klounas“, paveikslas „Kava“, paveikslas „Mergina“, paveikslas „Klounai“, paveikslas „Lošėjas“, paveikslas „Luko Kranacho Vyresniojo kūrinio „Venera“ (1532) kopija“, paveikslas „Moteris raudonas vynas“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduotas angelas) ir įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.; 3) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė šeši A. M. daryti grafikos darbai, ofortai iš ciklo „Tamsos gyvūnai“, kurie buvo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Silvina“ priklausančiame Senamiesčio bare ir įpareigoti atsakovę UAB „Silvina“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.; 4) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė A. M. tapytas paveikslas be pavadinimo, kuris buvo pas atsakovę UAB „Burė“ Tilto galerijoje ir įpareigoti atsakovę UAB „Burė“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M.; 5) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė tapybos darbai, kurie buvo pas atsakovę D. R. ir įpareigoti atsakovę D. R. juos per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei E. M. 30 A. M. tapytų darbų: paveikslas (reprodukcija) „Ilgesys“, paveikslas (reprodukcija), „Sfinksas“, paveikslas „Berniukas“, paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus. Viduramžių V. Europos kūrinio laisva kopija“, paveikslas „Gražiausiam sfinksui“, paveikslas „Ugnė“, paveikslas „Autoportretas“, paveikslas (reprodukcija) „Paukštukas“, paveikslas (reprodukcija) „Sapnas“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Angelai“), paveikslas Vermeerlo darbo „Mergaitė su auskaru“ laisva forma, paveikslas „Deja vu 1“, paveikslas „Mažas didelio miesto gyventojas“, paveikslas „Mergina su kate“, paveikslas „Deja vu II“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Deminutyvai“), paveikslas „Akmenėliai“, paveikslas „Femme fatale“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduota mergaitė), paveikslas „Poetės D. B. portretas“, paveikslas „P. B.. - M. V. spektaklyje „Motiejus didysis“, paveikslas „Čia ir ten“, paveikslas be pavadinimo (diptikas), paveikslas be pavadinimo (diptikas), paveikslas „Ar plauksi su manim Tu Per Letą“, paveikslas „Autoportretas“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduota moteris pučianti burbulus), paveikslas be pavadinimo (pavaizduota žuvis žmogaus veidu), paveikslas be pavadinimo (pavaizduotas klounas su kepure), paveikslas (reprodukcija) „Profilis“ ir 185 piešiniai/eskizai (studijų laikų), 207 priešiniai/eskizai (studijų laikų); 13 kitų autorių tapyti paveikslai ir grafikos darbai: R. D. paveikslas „Arbūzai“, V. P. paveikslas „Moteris ir ožka“, E. Ž. paveikslas be pavadinimo, A. S. paveikslas be pavadinimo, V. J. paveikslas be pavadinimo, D. R. paveikslas „Popietė“, A. V. paveikslas „Mingė“, G. R. paveikslas „Žirafa“, T. M. grafikos darbas „Šv. Onos Bažnyčia“, E. K. grafikos darbas „Pieva“, R. Č. keramikinis darbas „A. M. portretas“, juodai balas grafikos darbas, kurio autorius ir pavadinimas nežinomas (pavaizduoti du senyvo amžiaus žmonės, vienas iš jų su lazda ir kepure ant galvos), medinė kaukė; 6) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 11 jo namuose (duomenys neskelbtini) rastų paveikslų ir įpareigoti atsakovę D. R. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.: du paveikslai, kuriuose pavaizduota mergaitė su apgamu prie lūpos rankose laikanti vabzdį panašų į bitę; paveikslas, kuriame pavaizduota būtybė su sukryžiuotomis rankomis, panaši į angelų su sparnais, paveikslas, kuriame pavaizduota būtybė panaši į klouną su žalia kepure ant galvos gerianti iš baltos spalvos puodelio, A. M. paveikslas, kuriame pavaizduota būtybė, kurios matosi tik kūnas, o ne galva. Galva sulieta žalios spalvos dažais, grafikos darbas, kuris susideda iš 12 vienetų miniatiūrinių juodai baltų grafikos darbų, nespalvotas grafikos darbas, kuriame pavaizduoti vaikinas ir nuoga moteris nusukusi nugarų ir laikanti rankinę; nespalvotas grafikos darbas, kuriame pavaizduotas šuo panašus į kurtų veislę, nespalvotas grafikos darbas, kuriame pavaizduoti arkliai, A. M. paveikslas, kuriame pavaizduoti moteris su juodais garbanotais plaukais ir skarele ant kaklo ir vyras su skarele ant galvos ir ant kaklo pakabintu švilpuku, A. M. paveikslas, kurio matosi tik dalis, paveikslas nutapytas ant medinės arkos formos lentos, pavaizduota būtybė su sukryžiuotomis rankomis; 7) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė kompiuteris iMac, serijinis numeris W89474EW5PE ir įpareigoti atsakovę D. R. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M.; 8) įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ perduoti ieškovei E. M. pinigines lėšas – 463,39 Eur (1600 Lt); 9) priteisti iš atsakovų D. R., UAB „Silvina“, UAB „Burė“, VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ ieškovės E. M. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodo, kad 2013 m. gegužės 25 d. mirė jos tėvas dailininkas A. M., ieškovė yra vienintelė įstatyminė tėvo palikimo įpėdinė, tėvas testamento nepaliko. 2013 m. birželio 20 d. ji kreipėsi į Klaipėdos miesto 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, dėl turto apyrašo sudarymo kreipėsi į antstolį A. S.. 2013 m. liepos 10 d. antstolis A. S. sudaręs turto aprašą nustatė, kad palikėjo A. M. kilnojamojo turto yra pas atsakovę D. R., kuri buvo ieškovės tėvo A. M. draugė, kuri palikėjo daiktus laikė Žvejų rūmuose, Kultūros centre esančiame Taikos pr. 70, Klaipėda ir viename iš sandėlių, esančių prekybos bazėje, adresu Šilutės pl., Klaipėda. Antstolis taip pat nustatė, kad palikėjo turto buvo VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ priklausančiose Klaipėdos galerijoje ir Klaipėdos galerijos filiale, UAB „Rūtų galerija“, VšĮ „Dailininkų sąjungos galerija“ bei UAB „Silvina“ priklausančiame „Senamiesčio bare“. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 31-1-00762-13 buvo nustatyta, kad mirusiojo A. M. paveikslų yra ir UAB „Burė“ priklausančioje „Tilto“ galerijoje. Be to, sutikrinus antstolio sudarytą aprašą ir fotonuotraukas darytas A. M. namuose, kurias užfiksavo policijos pareigūnai atlikdami tyrimą dėl A. M. mirties priežasties nustatymo, ieškovė pastebėjo, kad atsakovė D. R. nepateikė antstoliui užfiksuoti dalies A. M. daiktų, kurie buvo užfiksuoti jo namuose, be meno darbų taip pat buvo užfiksuoti 185 piešiniai/eskizai (studijų laikų), 207 priešiniai/eskizai (studijų laikų), kompiuteris iMac, serijinis numeris W89474EW5PE. Teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9549-777/2013 buvo paskirtas palikėjo A. M. turto saugotojas D. Šatkaus įmonė „Liepa“, kuri vėliau pakeista į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką iki tol, kol šį turtą priims visi įpėdiniai. Teismui 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir 2014 m. kovo 20 d. nutartimis taikius laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojus atsakovus perduoti prašomus daiktus A. M. paskirtam turto saugotojui atsakovė D. R. turto saugotojui iki šios dienos nėra perdavusi 12 paveikslų ir grafikos darbų, kuriuos atsakovė buvo įpareigota perduoti 2014 m. kovo 20 d. nutartimi. Taip pat iki šiol turto saugotojui nėra perduotas vienas A. M. tapytas paveikslas be pavadinimo, kuris buvo užfiksuotas UAB „Burė“ patalpose. Taip pat antstoliui darant palikėjo A. M. turto aprašą Senamiesčio bare, kuris priklauso UAB „Silvina“, video medžiagoje, buvo užfiksuoti šeši palikėjo A. M. daryti grafikos darbai - ofortai. Atsakovė UAB „Silvina“ nurodė, kad šiuos grafikos darbus įsigijo - nusipirko 2013 m. balandžio mėnesį iš palikėjo A. M., šios įmonės direktorius S. G., tačiau jokių įrodymų, kad paveikslai yra S. G. nepateikė. Teigia, kad ieškovės tėvas A. M. šių grafikos darbų negalėjo parduoti nes tai buvo jo studijų laikų - magistrinio diplomo baigiamasis darbas, todėl ieškovės manymu, A. M. ofortus iš ciklo „Tamsos gyvūnai“, Senamiesčio bare tik eksponavo. Be to, „Tiltų galerijoje“, kuri priklauso UAB „Burė“, policijos pareigūnai užfiksavo A. M. tapytą paveikslą be pavadinimo (pavaizduotos dvi būtybės panašios į drakonus). Šio paveikslo antstolis A. S. neužfiksavo, nes galerija tuo metu jau buvo užsidariusi ir nebeveikė. Atsakovė UAB „Burė“ teigia, kad anksčiau nurodytas A. M. tapytas paveikslas priklauso tretiesiems asmenims L. ir E. B., kurie paveikslą įsigijo mainų sutarties pagrindu 2012 m. lapkričio mėn. sukeitus E. B. paveikslą „Bijūnai“ su A. M. paveikslu priklausiusiu trečiajam asmeniui L. S.. Nurodytas paveikslas buvo eksponuojamas „Tiltų galerijoje“, tačiau ieškovė mano, kad šis paveikslas nurodytoje galerijoje buvo pardavinėjamas. Nurodo, kad minėti atsakovai išvardintus paveikslus bei daiktus savinasi teikdami, kad šie daiktai priklauso jiems, nors iš tiesų palikėjo A. M. mirties dieną priklausė pačiam palikėjui asmeninės nuosavybės teise. Be to, Antstoliui A. S. sudarius palikėjo A. M. turto aprašą paaiškėjo, kad palikėjo paveikslų buvo atsakovei VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ priklausančiose galerijose - Klaipėdos galerijoje ir Klaipėdos galerijos filiale. Klaipėdos galerijoje buvo užfiksuoti 8 paveikslai, Klaipėdos galerijos filiale 1 paveikslas. 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė perdavė A. M. paveikslus paskirtam A. M. turto saugotojui ir 2013 m. spalio 14 d. lydraščiu pateikė kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad du A. M. tapyti paveikslai buvo parduoti po 231,70 Eur (800 Lt), viso 463,39 Eur (1600 Lt). Šią pinigų sumą atsakovė saugo pas save. VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ palikėjo A. M. paveikslai nepriklausė, atsakovė paveikslus tik eksponavo ir pardavinėjo sutarties pagrindu, todėl atsakovės galerijose buvę 9 paveikslai, taip pat galerijose esantys pinigai už parduotus paveikslus, po A. M. mirties momentu priklausė A. M.. Antstoliui A. S. sudarius palikėjo A. M. turto aprašą jo paveikslai buvo užfiksuoti UAB „Rūtų galerija“ ir VšĮ „Dailininkų sąjungos galerija“. UAB „Rūtų galerija“ ir VšĮ „Dailininkų sąjungos galerija“ gavusios ieškovės atstovo prašymą susisiekė su ieškovės atstovu ir UAB „Rūtų galerija“ 2013 m. rugpjūčio 7 d., o VšĮ „Dailininkų sąjungos galerija“ 2013 m. rugsėjo 10 d. perdavimo aktais perdavė A. M. tapytus paveikslus paskirtam turto saugotojui, todėl ginčo dėl šiose galerijose buvusių paveikslų tarp ieškovės ir galerijų nėra. Ieškovė prašo UAB „Rūtų galerija“ ir VšĮ „Dailininkų sąjungos galerija“ buvusius A. M. paveikslus pripažinti A. M. nuosavybe jo mirties momentu. Po A. M. mirties didžioji dalis jo daiktų: paveikslai, grafikos darbai ir kiti daiktai buvo pas atsakovę D. R.. Ieškovė prašo pripažinti, kad pas atsakovę D. R. buvę 30 A. M. darbų priklausė A. M. jo mirties momentu. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą pripažinti A. M. mirties momentu 13 kitų autorių meno darbų, kuriuos atsakovė D. R. yra perdavusi turto saugotojui. Be to, ieškovė teigia, A. M. jo mirties momentu priklausė jo daryti eskizai: 185 piešiniai/eskizai (studijų laikų), 207 priešiniai/eskizai (studijų laikų). Ieškovė visus šiuos meno kūrinius prašo išreikalauti iš atsakovų kaip neteisėtų valdytojų. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant tyrimą A. M. mirties priežasčiai nustatyti, buvo padarytos įvykio vietos nuotraukos. A. M. darbo kambaryje buvo užfiksuotas kompiuteris iMac baltos spalvos korpusu. Atsakovė D. R. šį kompiuterį laiko savo asmenine nuosavybe, atsakovė nurodo, kad šis kompiuteris priklauso jai ir kad jis buvo jos darbo priemonė, tačiau nurodytas kompiuteris buvo rastas A. M. darbo kambaryje, jo dirbtuvėse. Be to, 2014 m. birželio 27 d. atlikus kompiuterio apžiūrą nustatyta, kad kompiuterio iMac administratorius (admin) yra Arūnas, o jokio kito svečio vartotojo, kuris galėtų prisijungti prie kompiuterio nebuvo. Kompiuteryje esančioje elektroninio pašto dėžutėje (inbox) buvo sukonfigūruotas elektroninis paštas arunas.mecius@gmail.com, kitokio elektroninio pašto sukonfigūruoto nebuvo. Ieškovės teigimu, kompiuteris nuosavybės teise priklausė tik A. M.. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė UAB „Silvina“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su jai reiškiamu ieškinio reikalavimu dėl 6 grafikos darbų ofortų iš ciklo „Tamsos gyvūnai“ pripažinimo A. M. nuosavybe nesutinka. Nurodo, kad šiuos darbus 2013 metų balandžio mėnesį iš A. M. asmeniškai įsigijo S. G., kuris nusprendė jais papuošti „Senamiesčio“ baro interjerą. Todėl mano, kad šis reikalavimas yra reiškiamas netinkamam atsakovui, nes UAB „Silvina“ nėra nurodytų meno kūrinių savininkas ir negali įvykdyti ieškovės reikalavimo dėl jų perdavimo. Be to, teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad nurodyti meno kūriniai nuosavybės teise nepriklauso trečiajam asmeniui S. G.. Ieškovės teiginiai, kad nurodyti meno kūriniai mirusiajam A. M. buvo brangūs ir dėl to negalėjo būti parduoti kitam asmeniui yra tik ieškovės spėjimas. Mano, kad aplinkybė, jog A. M. mirties metu ginčo darbai buvo „Senamiesčio“ bare yra pakankama daryti išvadą, kad A. M. mirties dieną šie darbai A. M. nebepriklausė ir juos nuosavybės teise valdė S. G. ir jo sutuoktinė.Atsakovė D. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su jai reiškiamais ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu grąžinti jai 30 A. M. tapytų darbų nurodytų patikslintame ieškinyje, nes paveikslai „Katinas ir kaktusas“, „Ievos dukros“, buvo piešti jos pačios, o paveiksluose: „Dalytė“, „Poetės D. B. portretas“(su dedikacija), „Femme Fatale“, „FF“, „Akmenėliai“, „Profilis“ pavaizduota pati atsakovė D. R.. Paveiksluose „Ugnė“, „Paukštukas“, „Čia ir ten“ nutapyta atsakovės D. R. dukra D. R., paveiksle „P. B. - M. V. spektaklyje „Motiejus didysis“ - nutapytas atsakovės tėvas - režisierius P. B., be to, visuose paveiksluose yra pavaizduoti atsakovės ir A. M. bendri augintiniai – sfinksų veislės katinai. Teigia, kad nurodyti paveikslai yra skirti A. M. artimiems žmonėms, kuriuos jis laikė savo šeima, todėl reikalavimas juos pripažinti A. M., o vėliau ir ieškovės nuosavybe yra smerktinas moraliniu požiūriu. Taip pat atsakovei D. R., iš tiesų nuosavybės teise priklauso ir dalis ieškovės prašomų pripažinti A. M. nuosavybe kitų autorių darbų, tai yra: R. D. paveikslas „Arbūzai“, V. P. „Moteris su ožka“, E. Ž. „Aktas“, A. S. „Obuolys“, V. J. paveikslas be pavadinimo, D. R. paveikslas „Popietė“, A. V. paveikslas (be pavadinimo) R. R. paveikslas „Popietė“, A. V. paveikslas „Mingė“, G. R. „Žirafa“. Teigia, kad vienus iš nurodytų paveikslų jų autoriai dovanojo asmeniškai atsakovei, o ne A. M., kitus ji nusipirko pati. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad A. M. taip pat priklausė 11 kitų jo namuose rastų paveikslų ir įpareigoti atsakovę juos per nustatytą terminą grąžinti ieškovei nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas jau yra išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 31 d. nutartimi. Ji nurodytų darbų neturi, be to, policijos pareigūnų darytose įvykio vietos nuotraukose yra užfiksuotos paveikslų kopijos, kurias išsikraustydama iš nuomojamo buto išmetė, o kur yra paveikslų originalai pasakyti negali. Taip pat teigia, kad kompiuteris, kurį ieškovė prašo pripažinti A. M. nuosavybe, priklauso atsakovei ir yra jos darbo priemonė, nors šį kompiuterį naudojo ir A. M.. Prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (IV t., b.l. 10-20).Atsakovė UAB „Burė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes UAB „Burė“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi ieškovės prašomą grąžinti A. M. kurtas paveikslas „Marių marčios“ nuosavybės teise priklauso ne UAB „Burė“, o tretiesiems asmenims L. ir E. B., kurie dirba tose pačiose patalpose, kuriose veikia UAB „Burė“, kurie A. M. paveikslą laikė UAB „Burė“ patalpose įsikūrusioje „Tilto“ galerijoje. A. M. paveikslą „Marių marčios“ (pastaba - paveikslo pavadinimas buvo nustatytas nagrinėjant bylą teisme iš esmės) tretieji asmenys įgijo išmainę šį paveikslą su L. S. į E. B. paveikslą „Bijūnai“ dar iki A. M. mirties. UAB „Burė“ su A. M. jokių sutarčių dėl paveikslų pardavimo sudariusi nebuvo, jo paveikslais neprekiavo (II t., b.l. 31-35).Trečiasis asmuo L. S. elektroniniu paštu į bylą pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2007 m. vasarą iš A. M. už 868,86 Eur (3000,00 Lt) įsigijo jo tapytą paveikslą „Marių marčios“, kuriame pavaizduoti „driežai – drakonai“. Vėliau po kelių metų paveikslas pradėjo bauginti L. S. mažametį vaiką, todėl jį nutarė parduoti. Nepavykus paveikslo parduoti meno galerijai „Rūtų galerija“, ji nunešė paveikslą į „Tilto“ galeriją ir joje A. M. paveikslą „Marių marčios“ išmainė į Balsiukaitės paveikslą „Bijūnai“ (V t., b.l. 113).Tretieji asmenys S. G. ir L. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį trečiasis asmuo S. G. ir jo sutuoktinė L. G. asmeniškai iš A. M. įsigijo 6 grafikos darbus (ofortus) „Tamsos gyvūnai“. Būdami teisėtais šio turto savininkais nusprendė šiais darbais papuošti UAB „Silvina“ priklausančio „Senamiesčio baro“ interjerą, nes S. G. yra nurodytos įmonės direktorius, o jo mama įmonės akcininkė. Nurodo, kad palikėjo A. M. mirties dieną nurodyti paveikslai priklausė S. G. ir L. G., todėl ieškovė nepagrįstai prašo juos išreikalauti iš UAB „Silvina“. Teigia, kad ieškovė E. M. neturėjo ir neturi ginčo paveikslų nuosavybės (valdymo) teisės, todėl negalėjo šiais daiktais disponuoti. Tretieji asmenys S. G. ir L. G. ginčo paveikslus valdo teisėtai ir pagrįstai, nes A. M. juos perdavė tretiesiems asmenims dar iki savo mirties. Mano, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su vindikaciniu ieškiniu neįrodė visų būtinų vindikacinio ieškinio sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, be to ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui - UAB „Silvina“, nes šis juridinis asmuo nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas dalyvis (V t., b.l. 91-92).Tretieji asmenys L. B. ir E. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys dalyje dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra pareikštas netinkamam atsakovui UAB „Burė“, kuri nėra ginčijamo teisinio santykio iš kurio kilo ieškovės reikalavimas dalyvis. A. M. tapytą paveikslą „Marių marčios“ tretieji asmenys 2012 m. išsikeitė į kitą meno kūrinį su L. S., todėl prašomas išreikalauti iš UAB „Burė“ paveikslas iš tiesų priklauso tretiesiems asmenims L. ir E. B.. Tretieji asmenys nebuvo patikėję šio paveikslo UAB „Burė“ parduoti, tiesiog dėl vietos stokos namuose laikė paveikslą meno galerijoje „Tiltas“. Sutinka su atsakovų D. R., UAB „Burė“, UAB „ Silvina“ atsiliepimuose išdėstytais argumentais, kad ieškovė nepagrindė vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Patvirtino, kad jie abu kartu bei kiekvienas atskirai niekada nebuvo sudarę su mirusiuoju A. M. sutarčių dėl jo paveikslų pardavimo, saugojimo, bei nebuvo priėmę iš mirusiojo paveikslų pardavimui nei įgaliojimo nei patikėjimo pagrindais, todėl galerijoje „Tiltas“ nebuvo parduodami jokie A. M. paveikslai, sutartys su šiuo dailininku taip pat nebuvo sudarytos (II t., b. l. 86-88).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovės E. M. patikslintas ieškinys atsakovams D. R., UAB „Silvina“, Vį „Klaipėdos dailininkų fondas“, UAB „Burė“, tretiesiems asmenims E. B., L. B., L. S., S. G., L. G., dėl restitucijos taikymo pripažinus negaliojančia 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį bei nuosavybės teisės pripažinimo ir daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti, kad 1) A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 5 A. M. tapyti darbai, kurie buvo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Dailininkų sąjungos galerijoje“: paveikslai „Mergaitė“, „Karaliaus akmuo“, „Klouno sapnas“, „Natiurmortas“, „Mergaitė ir paukštis“ ir 5 paveikslai, kurie buvo UAB „Rūtų galerija“ - paveikslai „Gera šunytė“, paveikslas be pavadinimo (ikona), paveikslas be pavadinimo (ikona), paveikslas be pavadinimo (ikona), „Mergaitė su mėlynu rutuliuku“, kurie 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-231-1032/2017 pagrindu perduoti turto saugotojui Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai; 2) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 9 A. M. tapyti paveikslai, kurie buvo pas atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ Klaipėdos galerijoje ir Klaipėdos galerijos filiale: paveikslas „Raudona juoda vienas žingsnis“, paveikslas „Klounas“, paveikslas „Kava“, paveikslas „Mergina“, paveikslas „Klounai“, paveikslas „Lošėjas“, paveikslas „Luko Kranacho Vyresniojo kūrinio „Venera“ (1532) kopija“, paveikslas „Moteris raudonas vynas“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduotas angelas), kurie 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-231-1032/2017 pagrindu perduoti turto saugotojui Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai, ir įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.; 3) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 6 A. M. daryti grafikos darbai, ofortai iš ciklo „Tamsos gyvūnai“, kurie buvo atsakovei UAB „Silvina“ priklausančiame „Senamiesčio“ bare, kurie 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-231-1032/2017 pagrindu perduoti turto saugotojui Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai, ir įpareigoti atsakovę UAB „Silvina“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.; 4) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė A. M. tapytas paveikslas „Marių Marčios“, kuris buvo pas atsakovę UAB „Burė“ „Tilto“ galerijoje ir įpareigoti atsakovę UAB „Burė“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M.; 5) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė tapybos darbai, kurie buvo pas atsakovę D. R. ir įpareigoti atsakovę D. R. juos per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei E. M. 23 A. M. tapytus darbus ir 392 piešinius/eskizus, kurie 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-231-1032/2017 pagrindu perduoti turto saugotojui Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai: paveikslas (reprodukcija) „Ilgesys“, paveikslas (reprodukcija) „Sfinksas“, paveikslas „Berniukas“, paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus. Viduramžių V. Europos kūrinio laisva kopija“, paveikslas „Gražiausiam sfinksui“, paveikslas „Autoportretas“, paveikslas (reprodukcija) „Sapnas“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Angelai“), paveikslas Vermeerlo darbo „Mergaitė su auskaru“ laisva forma, paveikslas „Deja vu 1“, paveikslas „Mažas didelio miesto gyventojas“, paveikslas „Mergina su kate“, paveikslas „Deja vu II“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Deminutyvai“), paveikslas „Akmenėliai“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduota mergaitė), paveikslas be pavadinimo (diptikas), paveikslas be pavadinimo (diptikas), paveikslas „Ar plauksi su manim Tu Per Letą“, paveikslas „Autoportretas“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduota moteris pučianti burbulus), paveikslas be pavadinimo (pavaizduota žuvis žmogaus veidu), paveikslas be pavadinimo (pavaizduotas klounas su kepure), ir 185 piešiniai/eskizai (studijų laikų), 207 priešiniai/eskizai (studijų laikų); 6) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 5 kitų autorių tapyti paveikslai ir grafikos darbai, kurie 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-231-1032/2017 pagrindu perduoti turto saugotojui Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai: T. M. grafikos darbas „Šv. Onos Bažnyčia“, E. K. grafikos darbas „Pieva“, R. Č. keramikinis darbas „A. M. portretas“, juodai balas grafikos darbas, kurio autorius ir pavadinimas nežinomas (pavaizduoti du senyvo amžiaus žmonės, vienas iš jų su lazda ir kepure ant galvos), medinė kaukė; 7) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 11 jo namuose (duomenys neskelbtini), rastų paveikslų, nurodytų patikslinto ieškinio reikalavimo 7.1-7.10 punktuose ir įpareigoti atsakovę D. R. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M.: du paveikslai, kuriuose pavaizduota mergaitė su apgamu prie lūpos rankose laikanti vabzdį panašų į bitę; paveikslas, kuriame pavaizduota būtybė su sukryžiuotomis rankomis, panaši į angelų su sparnais, paveikslas, kuriame pavaizduota būtybė panaši į klouną su žalia kepure ant galvos gerianti iš baltos spalvos puodelio, A. M. paveikslas, kuriame pavaizduota būtybė, kurios matosi tik kūnas, o ne galva. Galva sulieta žalios spalvos dažais, grafikos darbas, kuris susideda iš 11 vienetų miniatiūrinių juodai baltų grafikos darbų, nespalvotas grafikos darbas, kuriame pavaizduoti vaikinas ir nuoga moteris nusukusi nugarą ir laikanti rankinę; nespalvotas grafikos darbas, kuriame pavaizduotas šuo panašus į kurtų veislę, nespalvotas grafikos darbas, kuriame pavaizduoti arkliai, A. M. paveikslas, kuriame pavaizduoti moteris su juodais garbanotais plaukais ir skarele ant kaklo ir vyras su skarele ant galvos ir ant kaklo pakabintu švilpuku, A. M. paveikslas, kurio matosi tik dalis, paveikslas nutapytas ant medinės arkos formos lentos, pavaizduota būtybė su sukryžiuotomis rankomis; o šio turto nesant įpareigoti atsakovę D. R. atlyginti ieškovei E. M. nurodytų meno kūrinių vertę pinigais (1853,58 Eur); 8) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė kompiuteris iMac, serijinis numeris W89474EW5PE, kuris 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-231-1032/2017 pagrindu perduotas turto saugotojui Palangos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai ir įpareigoti atsakovę D. R. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M.; 9) įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ perduoti ieškovei E. M. pinigines lėšas – 463,39 Eur (1600 Lt). Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.Teismas pripažino, kad VšĮ „Dailininkų sąjungos galerijoje“ paveikslai „Mergaitė“, „Karaliaus akmuo“, „Klouno sapnas“, „Natiurmortas“, „Mergaitė ir paukštis“ ir penki paveikslai, kurie buvo UAB „Rūtų galerija“: „Gera šunytė“, „Mergaitė su mėlynu rutuliuku“ ir trys ikonos nuosavybės teise priklauso A. M., atsakovės to neginčijo, paveikslus pareikalavus ieškovės atstovui perdavė turto saugotojui, todėl ieškovės reikalavimą dėl minėtų paveikslų laikė įrodytu bei pagrįstu ir tenkino visiškai.Konstatavo, jog VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ esančios piniginės lėšos - 463,39 Eur, A. M. mirties dieną laikytinos jo asmenine nuosavybe už jam priklausiusius parduotus paveikslus, dėl to atsakovę VšĮ „Klaipėdos dalininkų fondas“ įpareigojo jas grąžinti ieškovei.Teismo vertinimu, labiau tikėtina aplinkybė, kad A. M. nebuvo ofortų ciklo pardavęs ar kitaip perleidęs S. G., o tik jas eksponavo „Senamiesčio“ bare, kuriame priešingai nei teigia trečiasis asmuo S. G., ir anksčiau buvo eksponuojami A. M. darbai. Dėl to pripažino, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė šeši A. M. daryti grafikos darbai, ofortai iš ciklo „Tamsos gyvūnai“, kurie buvo atsakovei UAB „Silvina“ priklausančiame Senamiesčio bare ir įpareigojo atsakovę UAB „Silvina“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos perduoti ieškovei E. M..Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė UAB „Burė“ paveikslą „Marių marčios“ valdo neteisėtai, o jų teisėtu savininku savo mirties momentu buvo A. M.. Dėl to pripažino, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė A. M. tapytas paveikslas be pavadinimo, kuris buvo pas atsakovę UAB „Burė“ Tilto galerijoje ir įpareigojo atsakovę UAB „Burė“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M..Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad A. M. paveiksluose „Ugnė“, „Paukštukas“, „Femme Fatale“, „Poetės D. B. portretas“, „P. B. M. V. spektaklyje „Motiejus didysis“, „Čia ir ten“, bei „Profilis“ nutapydamas atsakovę D. R. ir jos artimus žmones padovanojo šiuos paveikslus atsakovei. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė atsikirsdama į pradinį ieškinį, atsikirtimus dėl šio reikalavimo dalies grindė 2013 m. gegužės 24 d. A. M. dovanojimo rašteliu, kuris 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu, ieškinio dalį dėl 30 A. M. tapytų darbų, kurie buvo pas atsakovę D. R., tenkino iš dalies ir pripažino, kad A. M. jo mirties momentu priklausė šie pas atsakovę D. R. buvę jo tapyti paveikslai: paveikslas (reprodukcija) „Ilgesys“, paveikslas (reprodukcija), „Sfinksas“, paveikslas „Berniukas“, paveikslas „Nuėmimas nuo kryžiaus. Viduramžių V. Europos kūrinio laisva kopija“, paveikslas „Gražiausiam sfinksui“, paveikslas „Autoportretas“, paveikslas (reprodukcija) „Sapnas“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Angelai“), paveikslas Vermeerlo darbo „Mergaitė su auskaru“ laisva forma, paveikslas „Deja vu 1“, paveikslas „Mažas didelio miesto gyventojas“, paveikslas „Mergina su kate“, paveikslas „Deja vu II“, paveikslas be pavadinimo (iš ciklo „Deminutyvai“), paveikslas „Akmenėliai“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduota mergaitė), paveikslas be pavadinimo (diptikas), paveikslas be pavadinimo (diptikas) (2013 m. gegužės 25 d. apyrašo 62 ir 3 punktuose nurodyti paveikslų pavadinimai „Ievos dukros), paveikslas „Ar plauksi su manim Tu Per Letą“, paveikslas „Autoportretas“, paveikslas be pavadinimo (pavaizduota moteris pučianti burbulus), paveikslas be pavadinimo (pavaizduota žuvis žmogaus veidu), paveikslas be pavadinimo (pavaizduotas klounas su kepure), ir 185 piešiniai/eskizai (studijų laikų), 207 priešiniai/eskizai (studijų laikų) bei atsakovę D. R. įpareigojo šiuos meno kūrinius per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei.Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 13 kitų autorių tapytų paveikslų ir grafikos darbų, kurie buvo pas atsakovę D. R., padarė labiau tikėtiną išvadą, kad R. D. paveikslas „Arbūzai“, V. P. paveikslas „Moteris ir oška“, E. Ž. paveikslas „Aktas“, A. S. paveikslas „Obuolys“, V. J. paveikslas be pavadinimo, D. R. paveikslas „Popietė“, A. V. paveikslas „Mingė“ bei G. R. paveikslas „Žirafa“ nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl ieškovės reikalavimą dėl kitų autorių tapytų paveikslų ir grafikos darbų pripažinimo A. M. nuosavybe ir įpareigojimo atsakovei D. R. perduoti šiuo paveikslus ieškovei tenkintino iš dalies.Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 11 jo namuose (duomenys neskelbtini), rastų paveikslų, kuriuos atsakovė buvo įpareigota perduoti turto saugotojui 2014 m. kovo 20 d. nutartimi, sprendė, jog kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. R. pripažino, kad yra neperdavusi 11 A. M. priklausiusių meno kūrinių. Konstavo, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 11 jo namuose rastų paveikslų nurodytų patikslinto ieškinio 7.1-7.10 punktuose. Dėl to patikslinto ieškinio 7 punkto reikalavimą tenkino. Teismas restituciją taikė ekvivalentu piniginėmis lėšomis, nes atsakovė teigė, kad paveikslų nebėra, įvertino grąžintinų 11 paveikslų vertę, sprendė, kad 7.1 (2 paveikslai), 7.2, 7.3, 7.4, 7.9. ir 7.10 punktuose nurodytų kūrinių vertė yra po 231,70 Eur, o 7.5, 7.6, 7.7 ir 7.8 punktuose esančių kūrinių vertė po 57,92 Eur, viso 7 patikslinto ieškinio reikalavimo nurodytų meno kūrinių vertė – 1853,58 Eur.Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė kompiuteris iMac, vertino tai, kad kompiuteris buvo rastas A. M. darbo kambaryje, jo dirbtuvėse, kt., sprendė, kad kompiuteris „iMac“ nuosavybės teise priklausė A. M., todėl ieškovės patikslinto ieškinio 8 punkto reikalavimą tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliantė (ieškovė) teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-02 sprendimo dalį pakeisti: sprendimo dalį kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl 7 A. M. tapytų darbų pripažinimo jo nuosavybe jo mirties momentu ir 8 kitų autorių tapytų darbų pripažinimo A. M. nuosavybe jo mirties momentu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinio reikalavimus ir. 1) pripažinti, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė tapybos darbai, kurie buvo pas atsakovę D. R. ir įpareigoti atsakovę D. R. juos per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei E. M.: 1.1) 7 A. M. tapytus darbus: paveikslą „Ugnė“, paveikslą „Paukštukas“, paveikslą „Femnme Fatale“, paveikslą „Poetės D. B.“ portretas“, paveikslą „P. B. M. V. spektaklyje „Motiejus didysis“, paveikslą „Čia ir ten“, paveikslą „Profilis“; 1.2.) 8 kitų autorių tapytus paveikslus: R. D. paveikslą ,.Arbūzai“, V, Pinkevičiaus paveikslą „Moteris ir oška“, E. Ž. paveikslą „Aktas“, A. S. paveikslą „Obuolys“, V. J. paveikslą be pavadinimo, D. R. paveikslą „Popietė“, A. V. paveikslą „Mingė“. G. R. paveikslą „Žirafa“. Apeliantė prašo priteisti visas ieškovės E. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės D. R..

17.1. Apeliantė nurodo, jog teismo padaryta išvada, kad A. M. nutapydamas atsakovę ir jos artimuosius, šiuos paveikslus padovanojo atsakovei D. R., yra visiškai nelogiška ir neatitinka jokių protingumo principų. Tokia padaryta išvada formuojama ydinga praktika, kai suteikiama teisė kiekvienam asmeniui reikalauti paveikslo, kuriame jis ar jo artimas asmuo yra pavaizduoti, iš dailininko nutapiusio tą paveikslą. Teigia, kad A. M. kūryboje vyrauja jį supantys asmenys ir jis pats - jis tapė save, savo turimus katinus, žmones su kuriais bendravo. Tapyti aplinkoje esančius objektus buvo A. M. stilius, tačiau klaidinga būtų manyti, kad jei jis kokį asmenį nutapė, ar jo augintinį, tai tas paveikslas tampa to asmens nuosavybe.

17.2. Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad A. M. tapant paveikslus ji ar jos artimi asmenys pozavo, nėra jokių duomenų, kad atsakovė D. R. būtų iš A. M. užsakiusi sukurti meno kūrinius - paveikslus, kuriuose būtų pavaizduota tiek ji, tiek jos artimieji.

17.3. Byloje yra duomenys, kad mirusysis A. M. dedikuodavo savo tapytus paveikslus, t. y. antroje paveikslų pusėje nurodydavo kam šis paveikslas skirtas. Ši aplinkybė reiškia, kad tuo atveju, jeigu A. M. būtų turėjęs tikslą minimus 7 paveikslus padovanoti atsakovei D. R., tai jis ant šių paveikslų atitinkamai būtų užrašęs dedikacijas. Vien dedikacijų nebuvimas ant 7 ginčo paveikslų reiškia, kad paveikslų A. M. atsakovei D. R. nedovanojo.

17.4. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nepripažino, kad 8 kitų autorių tapyti paveikslai priklausė nuosavybės teise A. M. jo mirties momentu. Priimdamas tokį sprendimą teismas iš esmės atsižvelgė tik į atsakovės D. R. paaiškinimus ir liudytojų, daugiausia pačių paveikslų autorių, duotus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą daugumos liudytojų teiktus paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai. Teismas turėjo konstatuoti, kad duodami daugumos liudytojų paaiškinimai iš esmės yra nenuoseklūs, dauguma liudytojų atsimena tik tas detales, kurias atsakovė D. R. savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar paaiškinimuose buvo nurodžiusi, kitų detalių arba visiškai neatsimindami arba atsimindami ne tiksliai. Teismui turėjo sukelti abejonių ir tai, ar tokie liudytojų paaiškinimai yra objektyvūs ir patikimi.

18. Apeliantė (atsakovė) teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-02 sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 11 jo namuose (duomenys neskelbtini), rastų paveikslų, nurodytų patikslinto ieškinio reikalavimo 7.1-7.10 p. ir apeliantė įpareigota per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti šiuos meno kūrinius ieškovei, o šio turto nesant atlyginti ieškovei nurodytų meno kūrinių vertę pinigais (1.853,58 Eur); priimti šioje dalyje naują sprendimą - nurodytą ieškinio reikalavimą atmesti.

18.1. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas sprendimą priteisti iš D. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-20 nutartyje nurodytus meno kūrinius, nurodė, jog D. R. nebuvo pakankamo atidumo ir rūpestingumo laipsnio, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šiai bylai taikytinos CK 6.240 str. 3 d. taisyklę, numatančią, jog asmuo atsako tik už tokį turto sumažėjimą, kuris atsirado po to, kai asmuo sužinojo apie pareigą turtą grąžinti.

18.2. Teigia, jog tik gavus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį, D. R. galėjo tapti žinoma apie pareigą papildomai perduoti meno kūrinius, o kadangi nurodytu metu D. R. meno kūrinių ir jų kopijų nebeturėjo, pagal CK 6.240 str. 3 d., ji negali būti laikoma atsakinga už meno kūrinių (ar jų kopijų) praradimą ar jų vertės sumažėjimą.

18.3. D. R. nebuvo paskirta velionio A. M. turto saugotoja, turtas - meno kūriniai, likę po A. M. mirties, nėra registruotinas turtas, kurį D. R. privalėjo apskaityti ir saugoti, todėl tai, kad bendroje su A. M. gyvenamojoje vietoje jo mirties metu buvo meno kūriniai, jokiu neduoda pagrindo išvadai, jog D. R., praėjus beveik metams po A. M. mirties, disponavo šiais daiktais.

18.4. Pirmosios instancijos teismas išreikalautinų meno kūrinių vertę apskaičiavo nesant įrodymų, jog D. R. disponavo meno kūriniais, o ne meno kūrinių kopijomis. Dėl to apskaičiuota kūrinių vertė neteisinga.

19. Apeliantai (atsakovė UAB „Burė“, tretieji asmenys E. B. ir L. B.) teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą (4 punktą), kuria pirmos instancijos teismas pripažino, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė A. M. tapytas paveikslas „Marių Marčios“, kuris buvo pas atsakovę UAB „Burė“ „Tilto“ galerijoje ir įpareigojo atsakovę UAB „Burė“ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M. ir priimti nauja sprendimą - netenkinti ieškinio reikalavimų šia apimtimi ir šią ieškinio dalį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. 1. Teigia, jog UAB „Burė“ nebuvo sudariusi jokių pirkimo–pardavimo, komiso, konsignacijos, pavedimo, įgaliojimo sutarčių nei su mirusiuoju, nei su mirusiojo atstovais (įgaliotiniais, patikėtiniais ir t.t.), kaip ieškovės advokatas rašte nurodė įmonei dėl paveikslo grąžinimo.

19.2. Tikina, kad ieškovė neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į paveikslą, nes E. B. paveikslas „Bijūnai“, priklausęs B. mainų sutarties pagrindais 2012 m. lapkričio mėnesį išmainytas į A. M. paveikslą, priklausiusį L. S.. 2012 m. lapkričio mėnesį A. M. tapytas paveikslas (jam esant gyvam) jau priklausė L. S., bet ne ieškovei.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu ieškovė prašo atmesti atsakovės D. R. ir atsakovės UAB „Burė“ kartu su trečiais asmenimis L. B. ir E. B. pateiktus apeliacinius skundus ir jų skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-02 sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.1. Nurodo, kad jeigu paveikslas būtų buvęs L. ir E. B., tai šis paveikslas būdamas galerijoje turėjo būti apskaitytas, kadangi priešingu atveju, paveikslų neapskaitymas galerijoje reikštų netinkamos buhalterinės apskaitos įmonėje vedimą, kadangi neapskaityti paveikslai gali būti laikomi siekiu juos parduoti nelegaliai, taip išvengiant mokesčių mokėjimo.

Šalies argumentai

20.2. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tretieji asmenys, t. y. L. B. būdama UAB „Būrė“ akcininkė, o E. B. būdamas UAB „Būrė“ vadovas, turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį ir galimai eksponuojant jiems patiems nuosavybės teise priklausančius paveikslus sudaryti atitinkamas sutartis dėl savo asmeninių paveikslų eksponavimo jų vadovaujamos įmonės veiklos vietos patalpose, o to nepadarydami jie prisiėmė savo veiksmų riziką.

20.3. Dėl atsakovės D. R. 11 neperduotų meno kūrinių pažymėjo, kad D. R. žinojo, kad A. M. turi dukrą, ieškovę E. M.. Pažymi, kad atsakovė D. R. suprato, kad ieškovė E. M. yra vienintelė A. M. turtinių teisių ir pareigų paveldėtoja, kas reiškia, kad visą A. M. priklausiusį turtą po A. M. mirties paveldėjo būtent ieškovė E. M..

20.4. Atsakovė savo žinioje turėdama neperduotus 11 meno kūrinių jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad neperduoti meno kūriniai buvo tik kopijos, o ne originalai nepateikė.

Atsiliepimas

21. Atsakovė D. R. atsiliepimu prašo atmesti ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-02 sprendimo dalies; tenkinti atsakovės D. R. apeliacinį skundą ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-02 sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė 11 jo namuose (duomenys neskelbtini), rastų paveikslų, nurodytų patikslinto ieškinio reikalavimo 7.1-7.10 p. ir apeliantė įpareigota per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti šiuos meno kūrinius ieškovei, o šio turto nesant atlyginti ieškovei nurodytų meno kūrinių vertę pinigais (1 853,58 Eur); priimti šioje dalyje naują sprendimą – nurodytą ieškinio reikalavimą atmesti.

21.1. Atsakovė dėl 7 A. M. paveikslų, dėl kurių išreikalavimo ieškinys atmestas mano, kad neturi reikšmės ginčui ta aplinkybė, ar nurodyti 7 ginčo paveikslai buvo sukurti D. R., jos tėvui ir dukrai pozuojant, ar pagal jų užsakymą.

21.2. kiti autoriai bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog paveikslus dovanojo atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 25 d. mirė ieškovės tėvas dailininkas A. M. (t. 1, b. l. 12), ieškovė yra vienintelė įstatyminė tėvo palikimo įpėdinė, tėvas testamento nepaliko. 2013 m. birželio 20 d. ji kreipėsi į Klaipėdos miesto 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (t. 1, b. l. 15) bei dėl turto apyrašo sudarymo kreipėsi į antstolį A. S. (t. 1, b. l. 16-17). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9549-777/2013 buvo paskirtas palikėjo A. M. turto saugotojas iki tol, kol šį turtą priims visi įpėdiniai (t. 1, b. l. 18). Ieškovės atstovas pateikė atsakovams D. R., UAB „Burė“, UAB „Silvina“, VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“, UAB „Rūtų galerija“, prašymus vadovaujantis nurodyta 2013 m. liepos 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi perduoti turto saugotojui palikėjo A. M. daiktus (t. 1, b. l. 19-20, 21, 22, 23-24, 25). Antstolis A. S. 2013 m. liepos 10 d. sudarė mirusiojo A. M. turto aprašą, kuriame aprašė mirusiojo turtą buvusį gamybos bazės sandėlyje Šilutės pl. Klaipėdoje, Klaipėdos galerijoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei Klaipėdos miesto kultūros centre Žvejų rūmuose bei Klaipėdos Galerijos filiale, Herkaus Galerijoje. Turto apraše antstolis pažymėjo, kad atsakovės D. R. teigimu Klaipėdos galerijoje bei Žvejų rūmuose buvę paveikslai yra dovanoti atsakovei D. R., todėl nuosavybės teise priklauso jai (t. 1, b. l. 30-31, 41-42, 43-46). 2013 m. rugsėjo 13 d., 17 d., rugsėjo 27 d. bei 2014 m. sausio 6 d. turto perdavimo–priėmimo aktais atsakovė D. R. perdavė turto saugotojui D. Šatkaus įmonei saugoti turtą, pažymėdama, kad 2013 m. kad rugsėjo 13 d., 17 d., sąrašuose nurodyti paveikslai yra padovanoti atsakovei D. R. (t. 1, b. l. 110-112, 113-115, t. 2, b. l. 105, t. 2, b. l. 106). 2013 m. rugsėjo 17 d. turto priėmimo - perdavimo aktais UAB „Silvina“ perdavė turto saugotojui D. Šatkaus įmonei saugoti turtą – 6 ofortus „Tamsos gyvūnai“, nurodydama, kad nurodyti paveikslai nuosavybės teise priklauso S. G. (t. 1, b. l. 116-117). Lietuvos Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pateikė paaiškinimą, kad meno kūrinių pardavimu neužsiima. Lietuvos Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius yra VšĮ „Klaipėdos dailininkų fondas“ steigėjas, kurio veikloje įkurta „Klaipėdos galerija“, kuri pardavė du A. M. tapybos darbus „Išminčius“ (parduotas 2013 m. birželio 3 d.) ir „Dama“ (parduotas 2013 m. birželio 26 d.). Paveikslai parduoti po 231,70 Eur (800 Lt), iš viso 463,39 Eur (1600,00 Lt) (t. 1, b. l. 118). UAB „Burė“ 2013 m. rugsėjo 23 d. į bylą pateikė paaiškinimą, nurodantį, kad įmonė ir „Tilto“ galerija nebendradarbiavo su A. M., jo darbų pardavimui neturėjo, todėl neturi piniginių lėšų, kurias galėtų perduoti ieškovei (I t., b. l. 136). Internetiniuose portaluose publikuotuose interviu su mirusiuoju A. M., nurodyta, kad pažymėdamas savo 40-metį jis surengė autorinę savo grafikos ir tapybos parodą, atidarytą „Klaipėdos galerijoje“, kurioje buvo eksponuojamas 1997 m. jam grafiko diplomą pelnęs ofortų ciklas „Tamsos gyvūnai“ (t. 1, b. l. 164). Be to, 2012 m. kovo 29 d. portale „Vilniaus diena“ publikuotas straipsnis apie tai, kad A. M. surengė savo darbų parodą „Mažas didelio miesto gyventojas“ netikėtoje erdvėje – „Klaipėdos Senamiesčio bare“ (t. 1, b. l. 167). VšĮ „Dailininkų sąjungos galerija“ į bylą pateikė informaciją, kad dailininkų sąjungos galerijoje yra saugomi 5 A. M. darbai: „Mergaitė“, Klouno sapnas“, „Natiurmortas“, „Mergaitė ir paukštis“, „Karaliaus akmuo“ (t. 1, b. l. 168). 2013 m. liepos 15 d. UAB „Burė“ antstoliui pateikė paaiškinimą, kad „Tilto galerija“ niekada neturėjo dailininko A. M. darbų, kuriuos pardavinėjo. Galerijoje buvo vienas A. M. darbas be pavadinimo, kurį UAB „Burė“ direktoriaus E. B. šeima įsigijo (iškeitė) iš L. S., kuri autoriaus darbą buvo įsigijusi iš jo paties tiesiogiai. Dėl nurodytų priežasčių galerija neturi piniginių lėšų, kurias galėtų perduoti ieškovei (t. 2, b. l. 40, 41). Į bylą yra pateiktas A. M. paveikslų kolekcijos vertinimas (t. 3, b. l. 24-31, 36-82, 104-116). 2013 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Rūtų galerija“ perdavė turto saugotojui D. Šatkaus įmonei „Liepa“ šiuos A. M. paveikslus: „Mergaitė su mėlynu rutuliu“, „Gera šunytė“, „Ikona 1“, „ikona 2“, „Ikona 3“ (t. 3, b. l. 32). 2013 m. gruodžio 6 d. Meno rinkos agentūra atliko A. M. meno kolekcijos vertinimą bei nustatė, kad meno kolekcijos estimacinė vertė 108950-145300 Lt, vidutinė vertė 36817,94 Eur (127125 Lt), vidutinė kolekcijos vieneto vertė 541,44 Eur (1869,49 Lt) (t. 3, b. l. 102-103). 2014 m gruodžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistas mirusiojo A. M. turto saugotojas į Palangos miesto savivaldybės viešąją biblioteką (t. 4, b. l. 143-144). 2015 m. balandžio 14 d. VšĮ Klaipėdos dailininkų fondas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad visus savo žinioje turėtus A. M. paveikslus yra perdavę turto saugotojui (t. 5, b. l. 145). Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė ieškinio kainą – 118650,00 Lt (t. 3, b. l. 2-19). Ieškovė atsisakė dalies savo reikalavimų ir prašė civilinę bylą toje dalyje nutraukti (t. 4, b. l. 125-126, 153-155), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m .gruodžio 10 d., 2015 m. sausio 16 d. nutartimis buvo priimtas ieškovės atsisakymas dalyje reikalavimų ir tose dalyse byla nutraukta (t. 4, b. l. 136-138, t. 4, b. l. 158-160). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi į atskirą bylą išskirti ieškovės reikalavimai dėl pripažinimo nuosavybės teisės į nurodytus daiktus ir įpareigojimo juos bei pinigus perduoti ieškovei. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2013 m. gegužės 24 d. A. M. ir atsakovės D. R. sudarytą dovanojimo sutartį; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei visus pagal 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį gautus A. M. paveikslus, kurių konkretūs pavadinimai ir jų skaičius bus nustatyti išnagrinėjus išskirtą atskirtą civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016 (dabartinis bylos Nr. 2-231-1032/2017) (t. 6, b. l. 74-81). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės D. R. apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir atsakovė įpareigota grąžinti ieškovei visus pagal 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį gautus paveikslus, kurių konkretūs pavadinimai ir jų skaičius bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas (t. 6, b. l. 138-145). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, palikto nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį (t. 7, b. l. 41-50). 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi civilinė byla Nr. 2-55-676/2017 (buvo nagrinėjamas reikalavimas dalyje dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) sujungta su civiline byla 2-231-1032/2017, bylai suteikiant numerį Nr. 2-231-1032/2017 (buvo nagrinėjamas reikalavimas dalyje dėl restitucijos taikymo, pripažinus negaliojančia 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį) (t. 8, b. l. 128-131). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad patikslinto ieškinio 2, 3, 4, 6 ir 8 punktuose ieškovės prašomi išreikalauti daiktai yra perduoti turto saugotojui vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-231-1032/2017. Patikslinto ieškinio 5 punkte nurodytas paveikslas yra UAB „Burė“ dispozicijoje, 7 punkte nurodyti paveikslai turto saugotojui nėra perduoti.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantė nurodo, jog teismo padaryta išvada, kad A. M. nutapydamas atsakovę ir jos artimuosius, šiuos paveikslus padovanojo atsakovei D. R., yra visiškai nelogiška ir neatitinka jokių protingumo principų. Jos nuomone, tam tikrais atvejais asmuo užsako nutapyti jo paveikslą ir tokia situacija Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 41 str., pagal kurį, teisės į meno kūrinį pereina tokio meno kūrinio užsakovui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šioje byloje nėra duomenų, kad D. R., ar kiti jai artimi asmenys būtų pozavę, sukuriant minėtus 7 ginčo paveikslus.

25. Teisėjų kolegija dėl 7 A. M. tapytų paveikslų (dėl jų ieškovės reikalavimas buvo atmestas), kuriuose pavaizduota D. R., ar jai artimi asmenys, pažymi, jog šiam klausimui Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 13 straipsnio nuostatos dėl autorystės į meno kūrinius nėra aktualios. Byloje nustatyta, kad 7 ginčo paveikslai buvo nutapyti A. M. ir jie buvo jo nuosavybe. Autorystei neturi reikšmės ir ta aplinkybė, ar nurodyti 7 ginčo paveikslai buvo sukurti D. R., jos tėvui ir / ar dukrai pozuojant, ar pagal jų užsakymą.

26. Kaip jau minėta, A. M. tapytuose paveiksluose „Ugnė“, „Paukštukas“, „Femme Fatale“, „Poetės D. B. portretas“, „P. B. M. V. spektaklyje „Motiejus didysis“, „Čia ir ten“, bei „Profilis“ atvaizduota atsakovė D. R. ir jos artimieji žmonės. Taigi, pagrindinis ginčo paveikslų objektas buvo A. M. artimas žmogus – atsakovė, su kuria kartu gyveno, kartu leido laisvalaikį. Sutiktina su ieškove, kad paveiksluose nėra specialios dedikacijos atsakovei, jos dukrai ir tėvui, tačiau vien tik jos nebuvimas nesuteikia teisės vienareikšmiškai spręsti, kad minėti paveikslai nebuvo padovanoti atsakovei (CPK 185 straipsnis). Dovanojimo faktui pakanka dovanotojo valios, dedikacija ginčo paveikslams nebuvo būtina.

27. Svarstant klausimą dėl paveikslų savininko teisių, vėlgi nėra lemiama aplinkybė tai, kur jie randasi. Aktualu, kad D. R. gyveno vienuose namuose su A. M., todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad meno kūriniai liko pas A. M.. Bylos duomenys patvirtina, kad 7 ginčo paveikslai buvo laikomi A. M. ir D. R. gyvenamojoje vietoje. Atsakovė disponavo visiška laisve pasirinkti paveikslų laikymo vietą ir jie buvo laikomi ten, kur buvo neatsiejami paveikslų autorius ir paveikslų objektas – atsakovė ir jos dukra bei tėvas. Kaip žinia, kai kuriuose ginčo paveiksluose vaizduojama pati D. R., dviejuose – jos dukra D. R. ir jos tėvas.

28. Atsakovė teisingai pastebėjo, kad nors A. M. 2013-05-24 dovanojimo raštelis buvo pripažintas negaliojančiu kaip sudarius nesilaikant reikalavimų keliamų dovanojimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-126-701/2017), tačiau jame pasitvirtina tai, kad paveikslų autorius A. M. išreikšdavo savo valią paveikslus dovanodamas atsakovei.

29. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje aptarė dedikacijų ginčo paveiksluose nebuvimo klausimą, vadovavosi ir kitais byloje esančiais faktais, įvertino tai, kad ginčo paveiksluose vaizduojama atsakovė ir jai artimi asmenys, taip pat teisingumo ir protingumo principais bei pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog labiau tikėtina išvada, kad ginčo paveikslai buvo padovanoti D. R..

30. Apeliantės nuomone, svarstant savininko teisių klausimą dėl R. D. paveikslo „Arbūzai“, V. P. paveikslo „Moteris ir oška“, E. Ž. paveikslo „Aktas“, A. S. paveikslo „Obuolys“, V. J. paveikslo be pavadinimo, D. R. paveikslo „Popietė“, A. V. paveikslo „Mingė“ bei G. R. paveikslo „Žirafa“, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, daugumos liudytojų teiktus paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, nes duodami daugumos liudytojų paaiškinimai iš esmės yra nenuoseklūs.

31. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojais nurodytų paveikslų autorius, ieškovės ir atsakovės artimuosius. Verta paminėti, kad įvykiai, susiję su paveikslų tapymu, perleidimu, tam tikrais faktais vyko 2003, 2008, 2009, 2011, 2012, ar 2013 metais. Viena vertus suprantama, kad praėjus 5, 10, ar net 15 metų yra sunku itin tiksliai nurodyti buvusias įvykių aplinkybes, nuosekliai atpasakoti pagal eiliškumą įvykusius faktus, tačiau akcentuotina, kad liudytojų ir kūrinių autorių parodymus neabejotinai sieja viena ir ta pati valios išraiška, t. y. aplinkybė, kad ginčo paveikslai priklausė atsakovei (CPK 12, 178).

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Papildomai pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija: asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Šiuo atveju kolegija mano, kad liudytojų sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta, nepateikta jokių duomenų, leidžiančių manyti kad liudytojai sako netiesą.

33. Pabrėžtina, kad nors liudytojai teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme ne itin tiksliai atsiminė paveikslų įsigijimų aplinkybes, tačiau jie iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, kad aštuoni iš ieškovės nurodytų kitų dailininkų paveikslų nuosavybės teise priklausė ne mirusiam A. M., o buvo įsigyti (dalis padovanoti, dalis nusipirkti) atsakovės D. R.. Įsidėmėtina, kad patys dailininkai G. R., R. D. ir A. V. patvirtino paveikslų dovanojimo faktą atsakovei D. R.. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad dovanojimas kai kuriais atvejai buvo nelogiškas, kai kuriais nesuprantamas, nuosavybės teisės negali pakeisti. Kaip minėta, kūrinių autoriai ir kiti liudytojai patvirtino atsakovės nuosavybės teisę į ginčo paveikslus, o motyvai dėl dovanojimo / įsigijimo logiškumo nėra šios bylos dalykas.

34. Teisėjų kolegija aptartu klausimu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netikėti teismo posėdžio metu duotais liudytojų ir pačių kūrinių autorių paaiškinimais neturi pagrindo, dėl to nesama pagrindo manyti, jog meno kūriniai buvo perleisti A. M., o ne D. R. nuosavybėn (CPK 185 straipsnis).

35. Į esminius ginčo aspektus pasisakyta, kiti skundo ir atsiliepimo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti / panaikinti šios sprendimo dalies.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

36. Atsakovė D. R. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės D. R. 11 neperduotų meno kūrinių, nurodė, kad atsakovė D. R. nebuvo pakankamo atidumo ir rūpestingumo laipsnio, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šiai bylai taikytiną CK 6.240 straipsnio 3 dalies taisyklę, numatančią, jog asmuo atsako tik už turto sumažėjimą, kuris atsirado po to, kai asmuo sužinojo apie pareigą turtą grąžinti. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodo ieškovė, priimdamas sprendimą pripažinti, kad 11 neperduotų meno kūrinių A. M. mirties momentu nuosavybės teise priklausė jam ir įpareigojęs šiuos meno kūrinius atsakovę D. R. perduoti, netaikė atsakovės D. R. apeliaciniame skunde nurodomos materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 6.240 straipsnio 3 dalyje, kadangi šios normos taikyti ginčo santykiams nereikėjo. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, o nagrinėjamas ginčas dėl 11 neperduotų meno kūrinių išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacijos taikymas), taigi, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą (CK šeštos knygos XX skyrius) reglamentuojančios teisės normos šioje byloje neturėjo ir nebuvo taikomos.

37. Nustatydama momentą, nuo kada atsakovė sužinojo apie grąžintinus paveikslus, kolegija pažymi, jog ieškovė E. M., ieškodama A. M. nuosavybe priklausiusio turto dar iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, t. y. 2013-07-30 raštu kreipėsi į atsakovės D. R. atstovą advokatą H. Mackevičių su reikalavimu perduoti turto saugotojui A. M. nuosavybe priklausiusius meno darbus, tarp jų ir paveikslus, kurie nebuvo perduoti, užfiksuoti antstoliui sudarant A. M. turto apyrašą, bei įvykio vietoje policijos pareigūnų užfiksuotus palikėjui A. M. priklausiusius jo studijų draugų paveikslus bei grafikos darbus. Sutiktina su ieškove, jog atsakovė D. R. apie pareigą grąžinti 11 neperduotų meno kūrinių sužinojo ne 2014-03-20, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę D. R. perduoti turto saugotojui patikslinto ieškinio 7.1-7.10 p. nurodytus meno kūrinius. Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovei galėjo tapti žinoma apie pareigą papildomai perduoti meno kūrinius tik gavus 2014-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, yra nepagrįsti.

38. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš byloje nustatytų aplinkybių visumos priėmė pagrįstą sprendimą pripažindamas, kad atsakovės D. R. žinioje yra 11 neperduotų meno kūrinių ir ji šiuos meno kūrinius valdo. Teismas šį sprendimą priėmė atsižvelgęs į civilinėje byloje Nr. 2VP-718-911/2017 nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, įrodymus apie užfiksuotus A. M. namuose meno kūrinius, atsakovės D. R. paaiškinimus nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-718-911/2017, kuri buvo nagrinėjama atsakovei D. R. neįvykdžius Klaipėdos miesto apylinkės teismo 204-03-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, buvo nustatyta, kad atsakovė D. R. po A. M. mirties valdė, naudojo ir disponavo jo meno kūriniais, paveikslais. Taip pat, kad atsakovė D. R. pati pripažino, kad po A. M. mirties daiktus, tarp jų ir meno kūrinius, paveikslus, iš nuomojamo būsto iškraustė, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų apie jos paaiškinimus pagrindžiančias aplinkybes – jog užfiksuotose nuotraukose yra paveikslų kopijos, kad jas išmetė, o paveikslą, kuriame pavaizduoti vyras ir moteris grąžino užsakovui.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad neperduoti 11 meno kūriniai yra tik kopijos, dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo meno kūrinių vertę. Su tuo kolegija nesutinka. Atsakovė savo žinioje turėdama neperduotus 11 meno kūrinių jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad neperduoti meno kūriniai buvo tik kopijos, o ne originalai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Analizuojant policijos pareigūnų darytas nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad ant sienų ir grindų buvo laikomi paveikslai, jie įrėminti, spalvoti ir tai nėra kopijos ant paprasto popieriaus lapo, kaip bando pateikti D. R.. Kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, kad neperduoti 11 meno kūriniai buvo originalai, o ne kopijos. Taikant įrodinėjimo naštą, atsakovė, siekdama paneigti šią aplinkybę, turėjo ne tik savo paaiškinimais įrodinėti, kad meno kūriniai buvo tik kopijos, tačiau teikti ir kitus įrodymus, kurie patvirtintų atsakovės paaiškinimus. Šiuo atveju, byloje nustatytos aplinkybės teismui vertinant byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, leido jam suformuoti išvadą, kad labiau tikėtina, kad neperduoti meno kūriniai buvo originalai, o ne kopijos.

40. Dėl nurodytų aplinkybių viseto ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl kitų apeliantų apeliacinio skundo argumentų

41. Atsakovės UAB „Burė“ ir trečiųjų asmenų L. B. ir E. B. pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178, 185) ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

42. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klausimo dėl A. M. tapyto paveikslo „Marių marčios“ nuosavybes teisės jo mirties momentu išsprendimui būtina atkreipti dėmesį į trečiojo asmens L. S. elektroniniu paštu į bylą pateiktus paaiškinimus. Juose nurodyta, kad 2007 m. vasarą L. S. iš A. M. už 868,86 Eur (3000,00 Lt) įsigijo jo tapytą paveikslą „Marių marčios“, kuriame pavaizduoti „driežai – drakonai“. Vėliau po kelių metų paveikslas pradėjo bauginti L. S. mažametį vaiką, todėl ji paveikslą nutarė parduoti. Nepavykus paveikslo parduoti meno galerijai „Rūtų galerija“, ji nunešė paveikslą į „Tilto“ galeriją ir joje A. M. paveikslą „Marių marčios“ išmainė į Balsiukaitės paveikslą „Bijūnai“. UAB „Burė“ nurodo, jog A. M. paveikslą „Marių marčios“ (pastaba - paveikslo pavadinimas buvo nustatytas nagrinėjant bylą teisme iš esmės) tretieji asmenys įgijo išmainę šį paveikslą su L. S. į E. B. paveikslą „Bijūnai“ dar iki A. M. mirties. UAB „Burė“ su A. M. jokių sutarčių dėl paveikslų pardavimo sudariusi nebuvo, jo paveikslais neprekiavo.

43. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir ginčo paveikslo teisėtu savininku savo mirties momentu konstatuodamas jo autorių A. M., ne iki galo tinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178, 185) ir dėl to šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

44. Kaip jau minėta, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija: asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai L. S. ir UAB „Burė“ pateikė aiškias ir nuoseklias paveikslo ir nuosavybės teisių perleidimo faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsnis). Duomenų, ar rašytinių įrodymų, paneigiančių paveikslo perleidimo aplinkybes, byloje pateikta nebuvo.

42. Pirmosios instancijos teismo ir apeliantės manymu, ginčo paveikslo apskaitos nebuvimas „Tilto“ galerijoje yra prielaida spręsti, kad tretieji asmenys L. ir E. B. ginčo paveikslo nuosavybės teisėmis nedisponavo. Šiuo aspektu svarbu tai, kad paveikslo neapskaitymas galerijoje galbūt galėtų reikšti netinkamą buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymą (tai nėra bylos objektas, dėl to plačiau nepasisakoma), tačiau niekaip negali įtakoti nuosavybės teisės praradimo.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nenuginčytus asmenų parodymus, atmesdama prielaidas apie labiau tikėtinas bylos aplinkybes, mano, kad ieškovė neturi nuosavybės teisės į paveikslą, nes E. B. paveikslas „Bijūnai“, priklausęs B. mainų sutarties pagrindais 2012 m. lapkričio mėnesį išmainytas į A. M. paveikslą, priklausiusį L. S.. Taigi, 2012 m. lapkričio mėnesį A. M. tapytas paveikslas (jam esant gyvam) jau priklausė L. S., bet ne ieškovei.

44. Į esminius ginčo aspektus pasisakyta, kiti skundo ir atsiliepimo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

45. Dėl nurodytų priežasčių ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, ieškovės reikalavimas priteisti paveikslą „Marių marčios“ netenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliančių ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pripažintina, kad apeliantų apeliacinis skundas yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliantų apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant pateiktus argumentus, yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį dėl paveikslo „Marių marčios“ šią dalį panaikinant ir ieškovei minėto paveikslo nepriteisiant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Atsakovė UAB „Burė“ pateikė į bylą duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 184, 185), tretieji asmenys L. ir E. B. pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 115,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 6, b. l. 46, 47). Apeliacinės instancijos teisme L. B. patyrė 5 Eur žymino mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Burė“ ir trečiųjų asmenų L. ir E. B. skundas tenkintinas, jų patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį (4 rezoliucijos punktas), kuria buvo pripažinta, kad A. M. jo mirties momentu nuosavybės teise priklausė A. M. tapytas paveikslas „Marių Marčios“, kuris buvo pas atsakovę UAB „Burė“ „Tilto“ galerijoje ir atsakovė UAB „Burė“ įpareigota per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jį perduoti ieškovei E. M. ir šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti.

Uždarajai akcinei bendrovei „Burė“ priteisti iš ieškovės E. M. 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

L. ir E. B. (po lygiai) priteisti iš ieškovės E. M. 120,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusMarius DobrovolskisAušra Maškevičienė